San Tomė ir Prinsipės istorija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio San Tomės ir Prinsipės istorija)
São Tomé and Príncipe
San Tomė ir Principė
nebėra
1485 – 1975 Flag of Sao Tome and Principe.svg
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of San Tomė ir Principė
Sostinė San Tomė
Valdymo forma kolonija
Era Imperializmas
 - Įkūrimas 1485
 - Nepriklausomybė 1975 m.

San Tomė ir Prinsipė istorija - dviejų Atlanto vandenyno salų, sudarančių dabartinę San Tomė ir Prinsipės valstybę, istorija nuo seniausių laikų iki dabar.

Kolonizacija

Manoma, kad San Tomės ir Prinsipės salos buvo neapgyvendintos iki 1417 m., kai portugalų jūrininkai pirmieji jas ištyrinėjo ir amžiaus pabaigoje apsigyveno. San Tomės kolonija oficialiai įkurta 1485 m. Iš pradžių didžiausia atvykusiųjų dalis buvo žydai, tuo metu labai nepageidaujami Portugalijoje. 1522 m. kolonija perėjo tiesioginėn Portugalijos žinion ir tapo Karūnos kolonija.

Derlinga vulkaninė dirva ir tinkamas klimatas labai tiko iš Pietryčių Azijos introdukuotai cukraus kultūrai, kas labai skatino juodaodžių vergų masinį įvežimą į koloniją. Didelė vergų darbo jėga padarė salas pagrindine cukraus gamintoja ir eksportuotoja XVII a.. Tačiau ilgainiui vystantis cukranendrių plantacijoms Amerikoje, kolonija nebepakėlė konkurencijos. Ji prarado reikšmę, o vergų judėjimai tapo vis intensyvesni. 1641-48 m. salos buvo laikinai atitekę Nyderlandams.

Nuo XVII a. vidurio kolonijos funkcija drąstiškai keitėsi: intensyvėjant Afrikos vergų prekybai, salos tapo pagrindiniu tranzitiniu punktu, kur vergų pirkliai surinkdavo vergus iš žemyno (daugiausia Kongo regiono), ir iš čia transportuodavo į Naująjį pasaulį.

1753 m. prie San Tomės oficialiai prijungta Principė, suformuojant vieną koloniją.

XIX a. uždraudus vergų prekybą ir britams ėmus kontroliuoti vergų pirklių laivus, ši Portugalijos kolonija vėl keitė vystymosi kryptį. Salose introdukuota kakava ir kava, dėl ko ekonomika vėl suklestėjo. San Tomės sala buvo didžiausia kakavos gamintoja pasaulyje 1908 m. Portugalų plantacijose (roças) darbininkų darbo salygos buvo pasibaisėtinos, nors vergovė oficialiai ir buvo uždrausta. Dėl to 1909 m. Didžiosios Britanijos ir Vokietijos kakavos gamintojai boikotavo San Tomės kakavą. Tai skatino ir juodaodžių vergų išvadavimo judėjimą, kuris kulminaciją pasiekė 1953 m., po portugalų žemės savininkų nuslopino darbininkų riaušes nužudydami kelis šimtus afrikiečių darbininkų (Batepa skerdynės).

Šie juodaodžių maištai prieš portugalų išnaudojimą ilgainiui peraugo į organizuotą politinę kovą, su tikslu iškovoti nepriklausomybę.

Po nepriklausomybės

1974 m. Portugalijos revuliucija užbaigė užjūrio imperijų valdymą. 1975 m. liepos 12 d. Lisabona davė San Tomei nepriklausomybę. Manuelis Pinto da Costa, vienintelės legalios partijos lyderis, tapo prezidentu, o Miguelis Trovoada ministru pirmininku. Po 1978 m. nesėkmingo valstybės perversmo Migelis Trovoada buvo apkaltintas dalyvaujant samoksle ir buvo ištremtas. 1990 m. naujoji konstitucija nustatė daugiapartinį valdymą. 1991m. kovą Trovoada sugrįžo ir tapo šalies prezidentu pirmuose laisvuose šalies rinkimuose. Principė tapo autonomija 1995 m. 2001 m. verslininkas Fradique de Menezes laimėjo rinkimus, bet 2003 m. armijos perversmas nuvertė Fradique nuo posto, kai jo nebuvo šalyje. Po savaitės tarptautinis spaudimas padėjo Fradique sugrįžti į valdžią. 2006 m. Fradique de Menezes buvo perrinktas, laimėjęs 60 % balsų.

Nuorodos



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+127-0=127 wiki spaudos ženklai).