Sangrūda

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sangrūda

Sangrūda
54°19′08″N 23°13′59″E / 54.319°N 23.233°E / 54.319; 23.233 (Sangrūda)Koordinatės:54°19′08″N 23°13′59″E / 54.319°N 23.233°E / 54.319; 23.233 (Sangrūda)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kalvarijos savivaldybė
Seniūnija: Sangrūdos seniūnija
Gyventojų: 347 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Sangrūdà
Kilmininkas: Sangrūdõs
Naudininkas: Sangrū̃dai
Galininkas: Sangrū̃dą
Įnagininkas: Sangrūdà
Vietininkas: Sangrūdojè


Filmuota medžiaga.[1]

Sangrūda – kaimas Kalvarijos savivaldybėje, 13 km į pietus nuo Kalvarijos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Medinė Sangrūdos Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia, pastatyta 1999 m.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Sangrūdos vidurinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Sangrūdos biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-69037)
Savivaldybės vaikų laikinosios globos namai
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Klebono iniciatyva kviečiami profesionalūs chorai, orkestrai ir atlikėjai, vyksta teatralizuoti vaidinimai Šv. Kalėdų bei Trijų Karalių švenčių progomis. Minint 2000-uosius eucharistinius metus bendruominėje organizuota savivaldybės vaikų ir jaunimo šventė „Dainuojanti ir šokanti jaunystė“. Ta proga labiausiai pasižymėjusiems kultūroje klebonas įsteigė sidabrinius atminimo ženklus. Bažnytinėje aplinkoje minimos ir valstybinės šventės, atliekant literatūrines – muzikines kompozicijas. Kultūrinėje veikloje dalyvauja Sangrūdos vidurinės mokyklos moksleiviai, Trumpalių bei Reketijos užkardų kariai, parapijiečiai.
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Netoliese yra Lietuvos ir Lenkijos siena. Sangrūdos bažnytkaimis yra prie Gazdos upelio (kairysis Kirsnos – Šešupės šakos – intakas, 15 km ilgio). 26 km į šiaurės vakarus nuo Seinų, 10 km į pietus nuo Kalvarijos, 4 km nuo buvusios Lietuvos-Lenkijos administracinės linijos.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png KALVARIJA – 13 km
Raudeniškiai – 7 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Mockai – 4 km
Būdvietis – 9 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Sangrūda OpenLayers žemėlapyje
Sangrūda TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4].


Istorija

1738 m. minimas karališkasis Sangrūdos dvaras. Pirmą kartą Sangrūda minima 1744 m. Vilniaus vyskupijos parapijų sąrašuose. Nuo senų laikų Sangrūda buvo gretimo Mockavos (Mockų) dvaro palivarkas. 1824 m. jo savininkas buvo rusų generolas Suvorovas. 1922 m. dvaras išdalintas, jo vietoje susikūrė kaimas.

Parapija Sangrūdoje atsirado dėl Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linijos išvedimo. Po šių dviejų valstybių karo Punsko valsčius buvo padalintas į dvi dalis: pietinė su pačiu Punsku atiteko Lenkijai, šiaurinė – Lietuvai. Iš kaimų Lietuvos pusėje sudarytas Punsko valsčius su centru Sangrūdoje.

1923 m. jam priklausė 27 gyvenvietės, 450 ūkių ir 2907 gyventojai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191941 m. Punsko valsčiaus centras Seinų apskritis (Lietuva)
19411948 m. Lazdijų apskritis
19481950 m. Sangrūdos valsčiaus centras Kalvarijos apskritis
19541962 m. Sangrūdos apylinkės centras Kalvarijos rajonas
19621995 m. Kapsuko (Marijampolės) rajonas
19951999 m. Sangrūdos seniūnijos centras Marijampolės rajono savivaldybė
1999 Kalvarijos savivaldybė


Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2011 m.
1970 m.sur.[5] 1986 m.[6] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
216 375 384 411 347

Šaltiniai

  1. Sangrūda. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. Sangrūda maps.vlasenko.net
  4. Sangrūda loadmap.net
  5. Sangrūda. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 156 psl.
  6. Sangrūda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 622 psl.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: