Santa Maria Novella

Santa Maria Novella aikštė ir bazilika

Koordinatės:43°46′29″N 11°14′57″E / 43.774696°N 11.249088°E / 43.774696; 11.249088

Švč. Marijos Naujoji bazilika (it. Basilica di Santa Maria Novella) – dominikonų bažnyčia-bazilika Florencijos mieste, Italijoje. Bazilika pagarsėjusi dėl daugelio joje esančių italų gotikos ir renesanso meno kūrinių. Įėjimas į bazilikos muziejų mokamas.

Istorija

Manoma, kad toje vietoje IX a. buvo krikščionių oratorija, skirta Mergelei Marijai. XI a. šioje vietoje pastatyta bažnytėlė, kuri pašventinta 1049 m. ir pavadinta „Naująja“. 1219 m. dokumentuoti 12 dominikonų vienuolių, kurie iš Bolonijos Šv. Dominyko pavedimu atvyko į Florenciją. Jiems įsikurti buvo skirta Santa Maria Novella bažnyčia. Ilgainiui už bažnyčios buvo pastatytas vienuolynas, o dėl didelio bažnyčios lankymo tapo reikalingas jos perstatymas. Lėšos perstatymui buvo pradėtos rinkti nuo 1248 m. Pagal vienuolių Fra Sisto Fiorentino ir Fra Ristoro da Campi projektą bažnyčia pradėta 1279 m. Prie bažnyčios statybos prisidėjusioms Florencijos kilmingoms šeimoms buvo skirtos atskiros koplyčios bazilikoje. 1287 m. Florencijos miesto valdžia patvirtino Santa Maria Novella aikštės projektą priešais bažnyčios fasadą. Bazilikos pastatas kartu su varpine baigtas apie 1360 m., tačiau vidiniai ir vienuolyno perstatymai užtruko. Bažnyčia pašventinta 1420 m. popiežiaus Eugenijaus IV-ojo. Tik fasado apatinė dalis, šoniniai pilioriai ir mažosios durys tuo metu buvo baigti. Senasis įėjimas į vienuolyną šiuo metu yra įėjimas į bazilikos muziejų.

1456 - 1470 m. laikotarpyje bazilikos fasadas buvo baigtas renesanso stiliumi pagal architekto Leon Battista Alberti projektus. Alberti į projektą įtraukė specialią ornamento juostą, kuri atskiria renesansinę ir gotikinę fasado dalis. Nuo 1567 m. pagal naujus Tridento susirinkimo reikalavimus bažnyčios vidus buvo perstatomas architekto Giorgio Vasari, po ko bažnyčia buvo papildyta manieristiniais elementais ir meno kūriniais, bei sukurtos dar 6 koplyčios.

Bazilikos meno kūriniai

Bazilikoje yra vieni svarbiausių italų renesanso meno darbų. Garsiausi iš jų yra Masaccio freska „Trejybė“, Domenico Ghirlandaio freskų ciklas Tornabuoni koplyčioje ir Filippino Lippi freskų ciklas Strozzi koplyčioje.

Jau iš pat pradžių bažnyčia buvo pradėta pildyti meno kūriniais. Apie 1285 m. Ručelajų šeima užsakė „Maestą“ Sienos menininkui Duccio (dabar žinoma kaip „Ručelajų Madona“ ir perkelta į Uficių galeriją). Bazilikoje yra Džoto krucifiksas. Kitas krucifiksas buvo sukurtas apie 1425 m. Filipo Bruneleskio. 1427 m. Masaccio atliko garsiąją savo freską „Trejybė“. Paolo Uccello atliko porą freskų vienuolyno kluatruose. Po to atėjo eilė dideliems freskų ciklams, kuriuos 1485-90 m. atliko Domenico Ghirlandaio Tornabuoni koplyčioje, o iki 1502 m. freskas ir vitražą Strozzi koplyčioje atliko Filippino Lippi.

Po Giorgio Vasari perstatymų apie 1570-75 m. bazilika buvo papildyta manieristiniais darbais, tarp jų Bronzino, Alessandro Allori ir paties Giorgio Vasari. Pagrindinio altoriaus bazilikos krucifiksą sukūrė Giambologna. 1602 m. Santa Maria Novella aikštėje buvo pastatyti du obeliskai ant Giambologna kurtų postamentų.