Sardaras

Sardaras (pers. سردار 'vadas'; angl. sardar, iš pers. sar 'galva' + pers. dâr 'turėtojas') - karinis ar politinis vadas Irane, Pakistane ir Indijoje. Osmanų imperijoje tai buvo karinis titulas.

Pakistane sardarais vadinami beludžių, kašmyrų, paštūnų, pendžabių, seraikių, sindų genčių ir klanų vadai.

Indijoje pendžabių, hindi ir kitose Indijos kalbose sardarais dažnai vadina vyrus sikhų tikėjimo šalininkus. Tokiais atvejais prie žodžio sardar dar pridedamas pagarbumo priesaga -ji, tad gaunamas žodis sardarji. Šis žodis turi keletą reikšmių, bet jos dažnai išreiškia pavadintojo karinį autoritetą.

Karinis titulas

• Kolonijiniais laikais Britų Indijoje sirdarais ar sardarais vadino vietinius kilminguosius. Sirdar Bahadur buvo karinio pasižymėjimo garbės vardas Indijoje.
• Sirdaras buvo oficialus Britų Egipto armijos vado titulas.
• Daugelyje Indijos kalbų sardaras reiškia 'karo vadas'. Tokie karo vadai galėdavo gauti džegirą (angl. jagir).
• Osmanų imperijoje serdarais vadino armijų vadus. Iš osmanų šį titulą buvo perėmę ir serbai.

Valdovų titulas

• Marathai (kšatrijų kasta) Maharaštroje naudoja titulą sardar, kuris reiškia 'riteris', 'armijos vadas', 'nedidelės valdos valdovas' ir kutis yra prestižinis.
• Kelių Pietų Azijos, ypač Pandžabo, vietinių kunigaikštysčių (angl. princely state) valdovai kunigaikščiai turėjo oficialų titulą sardar ar Gujjar Sardar:
  • Kalsia - paskutinis princas sardaras tapo radža 1917 m.
  • Kapurthala - trečiasis sardaras tapo radža. Vėlesni valdovai naudojo aukštesnį titulą Raja-i Rajgan, o galop - maharadža.

Sardarai sikhizme

Sikhų pasaulėžiūroje kiekvienas vyras sikhas turi gebėti vadovauti, o sardaras ir reiškia 'vadas'. Sikhai sardarais vadina kiekvieną vyrą su barzda ir ilgais plaukais, kuris plaukus pridengia turbanu (grupių vadai paprastai dėvi turbanus). Pavadinimas sardaras gali būti naudojamas kreipiantis į sikhus vyrus (maždaug atitinka misteris anglų kalboje), tačiau šiuo titulu dažniausiai vadina žemvaldžius, kurių protėviai buvo vadai.