Sarugaku

Sarugaku (猿楽, paraidžiui "Beždžionės muzika") buvo teatro forma populiari Japonijoje XI-XIV amžiuje. Jis kilo iš "sangaku", pramogų rūšies, panašios į šiuolaikinį cirką ir kurią daugiausiai sudarė akrobatika, žongliravimas ir pantomima, kartais susiję su šokiais grojant bugnais. Sarugaku atėjo iš Kinija|Kinijos VIII a. ir susimaišė su vietinėmis tradicijomis, tiksliau Dengaku derliaus nuėmimo šventimu. XI a. įsigaliojo komiški vaizdeliai, o kiti elementai išnyko. XII a. pabaigoje Sarugaku buvo priskiriami komiški žodžių žaismai (toben), improvizuoti komiški šokiai (rambu), trumpi kelių aktorių vaidinimai. XIII a. buvo stengiamasi sunorminti žodžius, gestus, muzikinę aranžuotę ir muzikinę aranžuotę, programų kombinacijos ir gildijų (za) sistemos įvedimas iš ko kildinamos No mokyklos. Iš Sarugaku išsivystė kiogen. Ypač svarbios Jamato Sarugaku trupės aplink Narą ir Kiotą, vaidinusios Kamakuros ir Muromači laikotarpiais. Pavyzdžiui, Juzaki trupė, vadovaujama Kanami, vadino prieš jaunajį šiogūbną Ašikagą Jošimicu 1374 m. Vaidinimo sėkmė ir šiogūnato parama padėjo No teatrui atsikratyti plebėjiškos praeities ir Sarugaku buvo išstumtas.

Terminas "Sarugaku" taip pat vartojamas Japonijoje apibudinti profesiją, kuri menkina darbuotoją ar kai su darbuotoju elgiamasi kaip linksmintoju, o ne profesionalu.