Sauginių kapinynas
| Sauginių kapinynas | ||
| Kiti pavadinimai | ||
| ||
| Užbytos kalva iš pietų pusės | ||
| Lokalizacija | ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Šiaulių apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Šiaulių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Kužių seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Sauginiai | |
| Kapinių ypatumai | ||
| Naudojimas | V a. - VIII a. | |
| Objekto kodas | 3291 | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Sauginių kapinynas, vadinamas Užbitės kalnu, Užbytos kalva – plokštinis kapinynas Sauginių gyvenvietės šiaurės vakarinėje dalyje, į pietvakarius nuo Švendrės miško, Bytos upelio dešiniajame krante, 1,41 km į šiaurę-šiaurės rytus nuo Sauginių piliakalnio ir 1 km į šiaurę nuo sunaikinto I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pradžios Sauginių II kapinyno. Pasiekiamas iš kelio Aukštelkė – Kuršėnai 1,3 km nuo Sauginių parduotuvės už buvusių Sauginių fermų pasukus šiaurės rytų kryptimi keliu, vedančiu į kelią Džiuikiai – Voveriškiai, už 620 m. – į kairę, šiaurės vakarų kryptimi per pievą 120 m.
Kapinynas
Kapinynas įrengtas pailgoje kalvoje, orientuotoje rytų-pietryčių – vakarų-šiaurės vakarų kryptimi, savo forma (šlaitai dirbtinai pastatinti, pietinėje pašlaitėje yra pylimo liekanų) ir konfigūracija (pietrytinė aikštelės dalis 2-2,4 m aukštesnė) primenančioje piliakalnį. Spėjama, kad kalvoje, supamoje Bytos upelio, galėjo būti senasis I tūkstantmečio pr. m. e. – I tūkstantmečio pradžios Sauginių piliakalnis. Įrengus piliakalnį buv. Jonelaičių ežero (dab. Bubių tvenkinys) pakrantėje, kalva naudota laidoti mirusiems Sauginių gyventojams. Apie VIII a. pradėta laidoti Sauginių II kapinyne, kuris sunaikintas tiesiant kelią Aukštelkė – Kuršėnai.
Tyrimai
Ariant lauką ir dirbant kitus darbus 1920-1940 m. aptikta žmonių kaulų ir kitų archeologinių radinių, iš kurių apie 10 VI a. – VIII a. radinių tuo metu pateko į muziejų. 1973 m. Lietuvos istorijos institutas (vadovas Algimantas Merkevičius) ištyrė 391 m² plotą ir aptiko 36 kapus. Mirusieji laidoti nedeginti, daugelis kapų apardyti dirbant lauką ir mėgėjiškų kasinėjimų metu. rasta V a. – VI a. įkapių.[1] Radinius saugo Šiaulių Aušros muziejus, 1973 m. apie 200 radinių – Lietuvos nacionalinis muziejus.
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas III, I-XIII a. pilkapynai ir senkapiai, Vilnius, Mokslas, 1977 m., 101 psl. (621)
- Balys Tarvydas. Šiaulių metraštis, 1931 m. psl. 87
- Jonas Puzinas. Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenys. – Senovė, IV, Kaunas, 1938 m., psl. 264
- Pranas Kulikauskas, Regina Kulikauskienė, Adolfas Tautavičius. Lietuvos archeologijos bruožai, Vilnius, 1961 m. psl. 542
- Algimantas Merkevičius. Sauginių (Šiaulių raj.) senkapio tyrinėjimai 1973 m. – Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 m., psl. 58-63
- Algimantas Merkevičius. Sauginių plokštinis kapinynas // Lietuvos archeologija. T. 3, 1984 m. psl. 41 – 63.
Nuotraukos
Užbytos kalva nuo pietų pusės žiemą
Užbytos kalva nuo pietų pusės
Užbyta nuo kelio į Džiuikius
Užbytos kalva nuo rytų pusės
Buvęs valstybinio registro ženklas
Užbytos kalva
Akmenys kalvos šlaite
Aikštelė
| ||||||