Sauginių piliakalnis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Sauginių piliakalnis
Kiti pavadinimai

Jonelaičių piliakalnis,
Pilė

Sauginiaipilis3a.jpg
Sauginių piliakalnis nuo šiaurinio kranto
Lokalizacija
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija: Kužių seniūnija
Gyvenvietė: Sauginiai
Piliakalnio ypatumai
Aukštis, m 4
Aikštelės apimtis, m 28×20
Naudojimo laikotarpis I tūkstm. pr. m. e. – II tūkstm. pradžia
Žvalgymo metai 1903 m., 1967 m.
Tyrimo metai 1973 m.
Registrinės savybės
Statusas Įrašytas į registrą (registrinis)
Tipas Piliakalnis, Gyvenvietė
Unikalusis objekto kodas 34685
Objekto kodas

iki 2005-04-19

A672K1P
Objekto kodas

iki 1990-12-28

AR1010
Piliakalniai.lt informacija
Aprašymo nuoroda Tinklalapis
Žemėlapio nuoroda Žemėlapis

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Sauginių piliakalnis (arba Jonelaičių piliakalnis, Pilė) stūkso Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Sauginių kaimo. Pasiekiamas iš plento  A12  RygaŠiauliaiTauragėKaliningradas važiuojant nuo Šiaulių Aukštelkėje pasukus į dešinę vakarų kryptimi link Sauginių, Sauginių centre, ties paminklu Lietuvos nepriklausomybei – į kairę pietvakarių kryptimi, 530 m iki Bubių tvenkinio šiaurinio kranto – yra dirvonuojančioje saloje, 150 m į pietus nuo tvenkinio šiaurinio kranto.

Piliakalnis

Sauginių piliakalnis nuo vakarų pusės

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje buvusio Jonelaičių ežero dabartiniame šiauriniame, buvusiame rytiniame krante (dabar sala tvenkinyje). Prieš užtvenkiant Dubysą iš pietų jį juosė ežeras, iš vakarų ir šiaurės – pelkė, per kurią teka Spalvė. Rytuose piliakalnis siekė aukštumą, nuo kurios buvo atskirtas grioviu. Aikštelė ovali, pailga rytų–vakarų kryptimi, 28×20 m dydžio, dėl vakarinio šlaito erozijos liko 22 m ilgio jos dalis. Šlaitai vidutinio statumo, 7–8 m aukščio (dabar tik 4 m).

Piliakalnis apardytas arimų, rytiniame šlaite kastas žvyras, vakariniai ir pietiniai šlaitai stačiais skardžiais griūna į tvenkinį. Piliakalnis dirvonuoja. [1] Netoli piliakalnio ant Užbitės kalno buvo kapinynas (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A672)

Tyrimai

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1903 m. atliko Liudvikas Kšivickis, 1967 m. žvalgė, 1973 m. tyrė Lietuvos istorijos institutas. 1973 m. Vytautas Daugudis aikštelėje ištyrė 350 m² plotą. Aikštelės pakraščiuose rastos ją juosusios dvigubos 1 m pločio medinės tvoros liekanos. Tvora buvo iš kas 1,5–2,5 m įkaltų 15–20 cm skersmens rąstų, laikiusių horizontalius, moliu apkrėstus rąstus. Vidinė tvoros pusė buvo sutvirtinta akmenimis. Aikštelėje stovėjo nedideli pastatai. Iki 80 cm storio I tūkstantmečio pr. m. e. pabaigos kultūriniame sluoksnyje rasta akmeninio kirvio dalis, lygios keramikos, molio tinko. II tūkstantmečio pradžioje piliakalnyje iškastos 8 ovalios 1,2–2 m ilgio, iki 0,5 m pločio, 0,3–0,9 m gylio duobės, tyrinėtojo laikytos aukų duobėmis, kuriose rasta žiestos keramikos.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – II tūkstantmečio pradžia. Pats gyvenvietės, anksčiau buvusios toliau į vakarus, priešais piliakalnį, pavadinimas – Sauginiai rodo čia buvus gynybinę pilaitę ir įtvirtintą gyvenvietę.

Aplinkiniai piliakalniai

Blank-50px.png Romučių piliakalnis 22 km
Šilėnų piliakalnis 19 km
Žagarės piliakalniai 50 km
Luponių piliakalnis 13 km
Jurgaičių piliakalnis 30 km
Žuvininkų piliakalnis 15 km
Blank-50px.png
Šatrija 34 km
Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai) 17 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Ramulėnų piliakalnis 23 km
Raginėnų piliakalnis 50 km
Kurtuvėnų piliakalnis 8 km
Vainagių piliakalnis 16 km
Bubių piliakalnis 5 km
Burbaičių piliakalnis 20 km
Normančių piliakalnis 14 km

Šaltiniai

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 74 (Nr. 258)
  • Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 66.
  • Vytautas Daugudis, Jonas Stankus. Sauginių (Šiaulių raj.) piliakalnis // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais. Vilnius, 1974. p. 10–12.
  • Daugudis V. Pagoniškųjų šventyklų Lietuvoje klausimu // Ikikrikščioniškosios Lietuvos kultūra. Vilnius, 1992. p. 69-70.
  • Daugudis V. 1995. Die Eisenzeitlichen Kultstätten in Litauen // Archaeologia Baltica. Vilnius, p. 140.
  • Даугудис В. Городище Саугиняй // Древности Литвы и Белорусии. Вильнюс, 1988. с. 51–58.
  • Krzywicki L. Żmudz starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906. p. 39, 58.
  • Liudvikas Kšivickis. Žemaičių senovė. Kaunas, Marijampolė, 1928. p. 41, 59
  • Кживицкий Л. Жмудские пилькалнисы // Известия Императорской археологической коммиссии. Санкт-Петербург, 1909. Выпуск 29, c. 107, 119.
  • Gintautas Zabiela. Piliakalniai – slėptuvės // Lietuvos archeologija. Vilnius, 2001. T. 21, p. 406.
  • Gintautas Zabiela. Tariamos kulto vietos keliuose tyrinėtuose Lietuvos piliakalniuose // Nuo kulto iki simbolio. Vilnius, 2002. p. 96-99.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 105% (+5686-0=5686 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+0-283=-283 wiki spaudos ženklai).