Saulės užtemimas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
2009 m. liepos 22 d. saulės užtemimas.

Saulės užtemimas - reiškinys, kai Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, taip uždengdamas Saulės diską. Tai vyksta todėl, kad Mėnulis daug kartų mažesnis už Saulę, bet skrieja tiek pat kartų arčiau Žemės. Šis reginys trunka neilgai, nes Mėnulio šešėlis mažas ir greitai juda. Saulės užtemimo juosta niekada nebūna platesnė kaip 269 km, o užtemimo maksimali trukmė vienoje vietoje mažiau kaip 8 min. Saulės užtemimas gali įvykti tik per jaunatį.

Geometrinė Saulės ekliptika.

Turinys

Užtemimų rūšys

  • Dalinis užtemimas - kai Mėnulis uždengia mažiau nei 50 % Saulės disko;
  • Žiedinis užtemimas - Kai Mėnulis patenka į Saulės disko vidurį ir stebimas žiedas - Saulės vainikas;
  • Visiškas užtemimas - kai Mėnulis uždengia nuo 80 % iki 100 % Saulės disko.

Dalinis užtemimas

Kai vyksta dalinis užtemimas, jo dėl skaisčios Saulės nepastebėsime. Bet jeigu debesuota, ir Saulė per debesis silpnai matosi, tai galima ir išvysti. Saulė tuomet panaši į pradedantį dilti arba baigiantį pilnėti Mėnulį.

Žiedinis užtemimas

Žiedinis užtemimas vyksta tuomet, kai stebėtojo akys, Mėnulio ir Saulės centrai išsirikiuoja vienoje tiesėje. Taip atsitinka, kai Mėnulis būna labiau nutolęs nuo Žemės ir jo kampiniai matmenys tampa mažesni už Saulės. Taip susidaro žiedinis užtemimas, kadangi Saulė didesnė.

Visiškas užtemimas

Visiškas Saulės užtemimas

Visiškas užtemimas būna tada, kai Saulės kampiniai matmenys yra mažesni arba lygūs Mėnulio kampiniams matmenims (stebint iš Žemės) ir susidaro visiškas Saulės užtemimas. Jis paprastai trunka apie 7.5 minutės.

Hibridinis užtemimas

Kartais būna ir žiedinių - visiškų užtemimų, kuris vienoje vietoje žiedinis, o kitoje vietoje visiškas. Tai būna itin retai.


Vikiteka


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: