Saulius Arlauskas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Saulius Arlauskas
Saulius Arlauskas. 2005.jpg
Saulius Arlauskas 2005 m.

Gimė 1952 m. sausio 17 d.
Klaipėda

Sutuoktinis(-ė)
  • Violeta Arlauskienė
  • 1953 m. gegužės 30 d., Pandėlys, Rokiškio raj.
Vaikai
  • Ugnė Arlauskaitė
  • 1977 m. liepos 30 d., Vilnius

  • Agilė Arlauskaitė
  • 1984 m. sausio 7 d., Vilnius

Veikla
mokslinė, visuomeninė
Sritis filosofija, teisė
Pareigos
  • 1975-1981 Vilniaus m. Spalio raj. darbuotojas

  • 1981-1991 Vilniaus Inžinerinio statybos instituto Filosofijos katedros dėstytojas, docentas

  • 1991-2015 Lietuvos policijos akademijos, Teisės akademijos, Teisės universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Filosofijos katedros, Teisės filosofijos katedros, Teisės filosofijos ir istorijos katedros dėstytojas, docentas, profesorius

Išsilavinimas
  • 1964-1970 Klaipėdos 12-oji vidurinė mokykla, moksleivis

  • 1970-1975 Vilniaus universitetas universitetas Fizikos fakultetas, studentas

  • 1982-1985 Vilniaus universitetas Filosofijos istorijos ir logikos katedra, aspirantas

Kvalifikacija
  • 1986 Socialinių mokslų (teisės) daktaras


Žinomas už ...

Saulius Arlauskas (g. 1952 m. sausio 17 d. Klaipėdoje) – fizikas, filosofas, teisės filosofas, profesorius, humanitarinių mokslų daktaras.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvas – Juozas Arlauskas, Aleksandro (1915 m.gegužės 5 d. Trakų apskrityje, Vievio valsčiuje – 1983 m. spalio 30 d. Viduklėje), gimė vargonininko dukters Veronikos Grundmayer ir Aleksandro Arlausko šeimoje. Dirbo geležinkelio meistru Vievyje, o nuo 1945 m. buvo komandiruotas į Klaipėdą.
Mama – Sholastika Arlauskienė, Julijono (1918 m. lapkričio 18 d. Pabiržės kaime, Kauno raj. – 2007 m. gegužės 22 d. Vilniuje), gimė ir augo mažažemių ūkininkų Viktorijos Gražickaitės ir Julijono Gineikos šeimoje. Pradžioje dirbo Juozo ir Jono Vailokaičių įsteigtoje akcinėje bendrovėje, plytų gamykloje „Palemonas“. Vėliau nuo 1945 m. Klaipėdoje dirbo įvairų darbą, slaugytoja medicinos įstaigoje, duonos kepykloje, vaikų darželyje ir kitur.
Sesuo – Nijolė Endziulyte-Oginskienė (g. 1936 m. birželio 6 d. Pabiržės kaime, Kauno raj.), siuvėja, viešbučių administratorė.
Brolis - Petras Arlauskas (g. 1946 m. liepos 16 d. Klaipėdoje), anglų kalbos dėstytojas, filologas, psichologas.

Žmona - Violeta Arlauskienė, Romualdo (iki ... m. Leščinskaitė, g. 1953 m. gegužės 30 d. Rokiškio rajone Pandėlyje), ekonomistė (1983, VU). Dirbo prekių žinove, administratore, prorektoriaus padėjėja MRU.
Dukros – Ugnė Arlauskaitė (Rinkevičienė, g. 1977 m. liepos 30 d. Vilniuje), teisininkė, prokurorė. Jos vyras Jonas Rinkevičius (g. 1977 m. sausio 23 d. Vilniuje) teisininkas, prokuroras. ♦ Agilė Arlauskaitė (Vasilevskienė, g. 1984 m. sausio 7 d. Vilniuje), viešo administravimo specialistė, valstybės tarnautoja.

Mokslo ir studijų metai

Karpatų kalnuose 1975 m sausį. Jos autorius žinomas sociologas Vladas Gaidys. Tuo metu mes su juo buvome grupiokai, VU fizikos fakulteto studentai. Nukeliavome į Karpatus.

S. Arlausko vaikystės miestas Klaipėda. 1959 m. Saulius pradėjo lankyti Klaipėdos 5-ąją vidurinę mokyklą, o nuo 7 klasės - Klaipėdos 12-je vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1970 m.

Mokykloje domėjosi tiksliaisiais mokslais (fizika), pasižymėjo gabumais matematikoje taip pat susidomėjo tuo metu dėstomu visuomenės mokslu. Buvo gerai besimokantis mokinys, aktyvus visuomenininkas (mokyklos komjaunimo organizacijos sekretorius).

1970 m. įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą, kurį baigė 1975 m., įgydamas kieto kūno fiziko specializaciją. Studijų metais buvo aktyvus visuomenininkas (Fakulteto komjaunimo organizacijos sekretorius), net dviejų labai populiarių studentiškų švenčių FIDI (Fiziko dienos) pagrindinis organizatorius.

Darbinė veikla

19751981 m. komjaunimo ir partinis darbuotojas Vilniaus miesto Spalio rajone.

Aktyvi visuomeninė veikla mokykloje ir universitete sąlygojo tolimesnę profesinę veiklą ir mokslinių studijų pokytį – posūkį į filosofiją.

19811982 m. ir 19851988 m. Vilniaus Inžinerinio statybos instituto (VISI)Filosofijos katedros dėstytojas. 19881991 m. dirbo Vilniaus Inžinerinio statybos instituto Filosofijos katedros docento pareigose.

1982 - 1985 m. Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos istorijos ir logikos katedros aspirantas stacionarinėje aspirantūroje.

Baigęs aspirantūrą 1986 m. lapkričio 18 d. Vilniaus universitete apgina filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Valios ir jutimų vienybės problema J. G. Fichtės filosofijoje“ ir jam buvo suteiktas filosofijos mokslų kandidato laipsnis (1993 m. nostrifikuotas humanitarinių mokslų daktaro mokslo laipsnis). Disertacijos vadovas profesorius, habilituotas daktaras Bronius Genzelis.

19912015 m. dirbo Lietuvos policijos akademijos, Teisės akademijos, Teisės universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Filosofijos katedros, Teisės filosofijos katedros, Teisės filosofijos ir istorijos katedros dėstytoju, docentu, profesoriumi.

2005 m. balandžio 21 d. atliko socialinių mokslų krypties (teisė) habilitacijos procedūrą pagal reikalavimus, patvirtintus LR Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarime, ir jam suteikta teisė dalyvauti profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigoms užimti.

2008 m. gegužės 9 d. Mykolo Romerio universitete suteiktas socialinių mokslų srities profesoriaus pedagoginis vardas.

Pedagoginis darbas

Apie 1986 m. Vingio parke. Nuotraukos autorius žinomas fotografas Kęstutis Stoškus.

S. Arlauskas, 19811982; 19851991 metais dirbdamas Vilniaus inžinerinio statybos instituto Filosofijos katedros dėstytoju, dėstė dialektinio ir istorinio materializmo kursus, kuriuose plačiai taikė vokiečių klasikinės filosofijos žinias. Taip pat G. W. F. Hegelio veikalo „Estetika“ pagrindu dėstė meno filosofijos dalyką architektūros krypties studentams.

19911998 metais, būdamas Lietuvos policijos akademijos Filosofijos katedros dėstytoju, dėstė filosofijos kursą, logiką, teisės filosofiją.

19982015 metais dirbdamas Lietuvos Teisės akademijos, Teisės universiteto, Mykolo Romerio universiteto Teisės filosofijos, Teisės filosofijos ir istorijos katedroje, dėstė Teisės filosofijos, Baudžiamosios teisės filosofijos kursus, taip pat anglų kalba užsienio šalių studentams Teisės filosofijos, Žmogaus teisių filosofijos Europos Sąjungos teisėje kursus.

20112015 papildomai dirbdamas Kazimiero Simonavičiaus universitete, dėstė Politinių, ekonominių ir teisinių teorijų istorijos kursą.

19992015 metais be pertraukos vadovavo Studentų mokslinės draugijos Teisės filosofijos būreliui.

Mokslinė kūryba

Sauliaus Arlausko pagrindinė jo mokslinių interesų sritis – teisės ir moralės santykio nagrinėjimas, teisės principų ir žmogaus teisių funkcijos demokratinės valstybės teisėje tyrinėjimai. Taip pat valstybės konstitucinės teisės klausimai.

Pagrindiniai mokslinės kūrybos rezultatai atsispindi dvejose autorinėse monografijose:

  • Arlauskas, S. Turiningieji teisės pagrindai: pagrindinių subjektinių teisių teorijos metmenys: monografija; Mykolo Romerio universitetas. Vilnius: MRU Leidybos centras, 2004. 420 p.
  • Arlauskas S. Šiuolaikinės teisės filosofija. Vilnius: Charibdė, 2011 m. 328 p.

Jis taip pat yra kelių monografijų bendraautorius.

S. Arlauskas paskelbė per 40 mokslinių, mokslinių-publicistinių straipsnių, skirtų specifinėms teisės problemoms ar visuomeninėms aktualijoms. Juose jis nagrinėjo konstitucinės teisės klausimus: suvereniteto sampratą, prezidento institucijos vietą parlamentinėje demokratijoje, laisvės principo funkciją teisėje, žodžio, tikėjimo, sąžinės laisvės konstitucinį reguliavimą; aštrias valstybės politinio gyvenimo aktualijas, tokias kaip prezidento apkalta, šeimos vertybė; kriminalinės bausmės sampratą ir kt.

Bibliografija

Monografijos

  1. Arlauskas S. Beinoravičius D. Šenavičius A. Šlapkauskas V. Ir kiti. Teoriniai teisėkūros pagrindai ir problemos: LiberAmicorum Alfonsui Vaišvilai. Kolektyvinė monografija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2012. 2,01 sp. l.
  2. Arlauskas S. Šiuolaikinės teisės filosofija. Vilnius: Charibdė, 2011 m. 328 p.
  3. Arlauskas S., Astra L., Augustinaitis A., Brazauskas A., Bubelis R., Buivydas R., Dainauskas J. A., Grigas J., Jakimenko V., Kanišauskas S., Kuzmickas B., Lapinas O., Norvaišas Rusteika M., Sprindžiūnas A., Tidikis R.. Iracionalumas ir mokslinio pažinimo ribos: kolektyvinė monografija/Sudarytojas ir atsakingas redaktorius prof. dr. Saulius Kanišauskas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2011. 356 p.
  4. Schambeckas, H.; Šlapkauskas, V.; Sokolovas, A.; Vaišvila, A.; Stoškus, K.; Kaluina, A.; Arlauskas, S.; Baublys, L.; Petkuvienė, R.; Beinoravičius, D. Teisė ir demokratija. Demokratija Lietuvoje: tarp Vakarų ir Rytų (1990 – 2007 m.): kolektyvinė monografija / Sudaryt. ir moksl. red. Alfonsas Vaišvila; Aut.: Herbertas Schambeckas ... [et al.]. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2009. 488 p.
  5. Arlauskas, S. Turiningieji teisės pagrindai: pagrindinių subjektinių teisių teorijos metmenys: monografija; Mykolo Romerio universitetas. Vilnius: MRU Leidybos centras, 2004. 420 p.

Kiti svarbiausi mokslo darbai

  1. Arlauskas S. Petrikaitė D. Laisvės principas demokratinės valstybės teisėje. Jurisprudencija: mokslo darbai=Jurisprudence: Rdesearch Papers/Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. ISSN 1392-6195, p. 407-428.
  2. Arlauskas S. StefanLarson studijos „Metaforos ir normos: autorinių teisių samprata skaitmeninėje visuomenėje“ recenzija. Socialinių mokslų studijos: mokslo darbai=Socialsciencesstudies: research papers/Mykolo Riomerio universitetas. Vilnius. ISNN 2029-2236. 2013, Nr. 5(1), p. 381-392.
  3. Arlauskas S. SovereigntyofNationintheparliamentarysystemof Lithuania: problemsandproposals //Vilniaus Gedimino technikos universitetas Filosofijos ir politologijos katedra LIMESISSN 2029-0187 print / ISSN 2029-0209 online, 2010, Vol. 3Nr.2. P. 99-109
  4. Arlauskas, S. Jurisprudencijos moksliškumo kriterijai šiuolaikinėje teisės filosofijoje // Jurisprudencija: mokslo darbai = Jurisprudence: Research Papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius: Mykolo Romerio Universiteto Leidybos centras. 2009, Nr.4(118), p. 247–264.
  5. Arlauskas, S. TheProblemofValueConcensusintheConstitutionforEurope // DerEinflussdesGemeinschaftsrechtsaufdasRechtderMitgliedstaatender EU : TagungsbandzumwissenschaftlichenSymposiuminKlingenthal-Elsass 2005 / HerausgegebenvonAgnieszkaMalicka. Wroclaw: Wydawnictwo Universytetu Wrocławskiego, 2009. p. 193-199.
  6. Arlauskas, S. Lietuvos Respublikos prezidento statuso ir įgaliojimų tobulinimo galimybės parlamentinėje valdymo formoje // Jurisprudencija: mokslo darbai. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. 2008, Nr. 4(106), p. 9-17.
  7. Arlauskas, S. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas turtinių teisinių santykių srityje // Šiuolaikinės civilinio proceso teisės paskirtis. Vilnius: Registrų centras, 2008. p. 61-79.
  8. Arlauskas, S. Суверенитетнарода и парламентскаясистемагосударственнойвласти // Современныепроблемыпубличногоправа (Россия - Литва): сборникнаучныхтрудов. Воронеж: Издательство Воронежского государственного университета, 2007. p. 17-32.
  9. Arlauskas, S. Kriminalinės bausmės tikslų aporija ir baudžiamoji politika Lietuvoje // Jurisprudencija: mokslo darbai. Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras. 2007, Nr. 5(95), p. 14-24.
  10. Arlauskas, S. Socialinis ir procedūrinis teisingumas teisiniame diskurse // Jurisprudencija: mokslo darbai. 2006, Nr. 8(86), p. 24-28.
  11. Arlauskas, S. Thelegal status problem of the President of the Republic of Lithaunia in the power separation system // Practical and Theoretical Aspects of Constitutional Law: International Conference, Wrocław, 16th-18th March 2006 / edited by Bogusław Banaszak, Michał Bernaczyk. Wrocław: Wydawnictwo Uniwersytetu Wrocławskiego, 2006. p. 29-39.
  12. Arlauskas, Saulius. Bausmė be kaltės // Kada tauta tyli: mokslo konferencijų stenogramos medžiaga/ sudarytojas Algimantas Liekis: [2006 m. sausio-vasario mėn, Vilnius, Lietuva]. Vilnius: Mokslotyros institutas, 2006. ISBN 9986795435. p. 26-31, 76-79.
  13. Arlauskas, Saulius. Žmogaus teisių įgyvendinimas referendumais ir rinkimais // Kada tauta tyli: mokslo konferencijų stenogramos medžiaga/ sudarytojas Algimantas Liekis: [2006 m. sausio-vasario mėn, Vilnius, Lietuva]. Vilnius: Mokslotyros institutas, 2006. ISBN 9986795435. p. 181-184.
  14. Arlauskas, Saulius [Арлаускас, С. Ю.]. Ценности в национальнойсистемеправа и европейскиеинтеграционныепроцессы // Развитие и перспективынациональнойправовойсистемы в контекстеЕвропейскихинтеграционныхпроцессов. Минск: Издательский центр БГУ, 2005. ISBN 9854762963. p. 64-65.
  15. Arlauskas, S. Tikėjimo laisvė kaip moralinės motyvacijos teisė // Jurisprudencija. T. 39(31). Vilnius: LTU Leidybos centras. ISSN 1392-6195. 2003, T. 39(31), p. 5-16.
  16. Arlauskas, S. Tautos suverenitetas ir vientisos valdžios sistema parlamentinėje demokratijoje // Jurisprudencija: mokslo darbai. T. 26(18). Vilnius: LTU Leidybos centras. 2002, T. 26(18), p. 5 - 19.
  17. Arlauskas, S. Žodžio (saviraiškos) laisvės teisės moralinės ribos // Jurisprudencija: mokslo darbai. T. 19(11). Vilnius: LTU Leidybos centras. 2001, T. 19(11), p. 148-167.
  18. Arlauskas, S. Suvereno interesai ir valstybės aukščiausiųjų valdžių funkcijų sistema // Jurisprudencija: Teisinės valstybės link: mokslo darbai. T. 15(7). Vilnius. 2000, T. 15(7), p. 33-44.
  19. Arlauskas, S. Sąžinės laisvė - žmogaus teisių alfa ir omega // Jurisprudencija: mokslo darbai. T. 17(9). Vilnius: LTU Leidybos centras. 2000, T. 17(9), p. 14-27.
  20. Arlauskas, S. Cicerono prigimtinės teisės samprata ir Romos valstybės principo politinė sistema // Politologija. Vilnius: Polibijaus fondas. 1999, Nr.1(13), p. 89-127. [CSA World wide Political Science Abstract score; IPSA].
  21. Arlauskas, S. J.G. Fichtės etikos pradmenys // Filosofija. Sociologija. Vilnius: Academia. 1995, Nr.3, p. 71-77.
  22. Arlauskas S. Peculiarites of Teaching of Philosophy in the Police Academy of Lithuania in the Postsoviet Period // Inquires Concerning Philosophy Teaching. Baltic SeaColloquium Papers 1994. ISBN 951-45-6940-7. ISSN 0357-4172. HakapainoOy, Helsinki 1995. P. 118-120.
  23. Арлаускас С. Проблема единства воли и чувственности в философии И. Г. Фиxте.Mokslų daktaro disertacija: Vilniaus universitetas, 1986.
  24. Arlauskas S. Intelektualinės intuicijos ir produktyvios vaizduotės santykio samprata I Kanto ir J. G. Fichtės filosofijoje // Problemos 33 Etika ir filosofija. E: 0302030000/M851(08)-85:Ž-85. Vilnius “Mintis” 1985. P. 60-68.
  25. Arlauskas S. Sąžinės filosofija // J. G. Fichtės veikalo „Žmogaus paskirtis“=Fichte J. G. Die BestimmungdesMenschen“ / Vertė K. Rickevičiūtė (V.: Mintis: 1982) pristatymas. Etikos etiudai – 8. Dorovė ir tradicijos. Vilnius „Mintis“ 1984. P. 338-344 p.

Nuorodos, šaltiniai

Parengta pagal iki 2016 m. įvairiuose šaltiniuose pateiktą medžiagą. Duomenys sutikslinti bendradarbiaujant su Sauliu Arlausku.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: