Sausio 17
Gru – Sausis – Vas | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
29 | 30 | 31 | ||||
2024 |
Sausio 17 yra 17-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 348 dienos (keliamaisiais metais – 349).
Informacija
Šventės
- JAV (2005) – Martino Liuterio Kingo (Martin Luther King) diena.
Vardadieniai
Beatričė – Daujotas - Dovainis (Dovainas, Dovas) – Dovainė (Dovė) – Kalnė – Kalnius – Leonilė – Merūnas - Tariotas – Tariotė – Vilda
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
- 1415 – popiežius Jonas XXIII anuliavo Kryžiuočių ordinui anksčiau suteiktas teises valdyti užkariautas Lietuvos žemes;
- 1734 – Krokuvos vyskupas vainikavo Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį, Augustą III;
- 1991 – Seimas priėmė Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymą;
- 1991 – Maskvos taryba pasmerkė karinės jėgos naudojimą prieš taikius Lietuvos gyventojus;
- 1991 – įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT);
- 1992 – Vyriausybė persikėlė į buvusius LKP CK rūmus Vilniuje, Gedimino prospekte;
- 1992 – įkurta Lietuvos Biblijos draugija;
- 2003 – Kijeve pasirašytas protokolas dėl Lietuvos ir Ukrainos parlamentinės asamblėjos steigimo;
- 2003 – Vilniuje atidaryta pirmoji akių ligų klinika.
Gimimo dienos
- 1732 m. – Stanislovas Augustas Poniatovskis, paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius (1764 – 1795 m.). Krokuvos kašteliono Stanislavo Poniatovskio (1676-1762 m.) ir Konstancijos Čartoriskaitės (1700-1759 m.) sūnus (m. 1798 m.).
- 1835 m. – Antanas Baranauskas, lietuvių poetas, kalbininkas; nuo 1897 m. Seinų vyskupas. Rašytojo A. Vienuolio dėdė (m. 1902 m.).
- 1866 m. – Motiejus Lozoraitis, Lietuvos teisininkas, visuomenės veikėjas, varpininkas (m. 1907 m.).
- 1867 m. – Jeronimas Dalbokas, Lietuvos knygnešys (m. 1930 m.).
- 1886 m. – Kleopas Jurgelionis, Lietuvos rašytojas (m. 1963 m.).
- 1893 m. – Antanas Stanišauskas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1971 m.).
- 1905 m. – Juozas Rudzinskas, aktorius (m. 1975 m.).
- 1913 m. – Česlovas Grincevičius, Lietuvos rašytojas, bibliografas. Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys (m. 1994 m.).
- 1930 m.:
- Algimantas Ažusienis, Lietuvos astrofizikas, gamtos mokslų daktaras.
- Vytenis Rimkus, dailininkas, menotyrininkas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslo ir visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis.
- 1933 m. – Jonas Naruškevičius, Lietuvos inžinierius mechanikas, suvirinimo specialistas, technologijos mokslų daktaras.
- 1936 m.:
- Antanas Ališauskas, Lietuvos fotožurnalistas.
- Jurgis Vytautas Čibiras, Lietuvos režisierius (m. 2009 m.).
- 1940 m. – Eugenijus Kazimieras Jovaiša, Lietuvos dailininkas odininkas.
- 1941 m.:
- Elegijus Bukaitis, Lietuvos baleto artistas, baletmeisteris choreografas.
- Kostas Andrijauskas, pedagogas, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2007 m.).
- 1942 m. – Laima Margarita Pangonytė, Lietuvos dokumentinių filmų režisierė.
- 1944 m. – Marijonas Visakavičius, agronomas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1950 m.:
- Alfredas Lankauskas, Lietuvos ir Šiaulių miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
- Valentinas Valiulis, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1951 m. – Antanas Gustaitis, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1952 m. – Saulius Arlauskas, Lietuvos teisės filosofas, pedagogas, MRU profesorius.
- 1954 m. – Antanas Kripavičius, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas.
- 1956 m.:
- Gintautas Rekerta, pedagogas, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Jonas Dauda, Lietuvos ir Birštono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Nijolė Būraitė, Lietuvos dailininkė tapybos restauratore.
- 1958 m. – Audronius Ažubalis, žurnalistas, Lietuvos politinis veikėjas, Seimo narys, LR užsienio reikalų ministras.
- 1959 m. – Zbignev Jedinskij, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1962 m. – Vidmantas Vitkauskas, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1964 m. – Gintaras Jasaitis, teisininkas, prokuroras, teisėtyrininkas penalprocesualistas, Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dėstytojas.
- 1986 m. – Mindaugas Griškonis, Lietuvos irkluotojas, šalies rekordininkas.
Mirtys
- 1656 m. – Jurgis Tiškevičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas, Žemaičių vyskupas (g. 1596 m.).
- 1938 m. – Liudas Vaineikis, knygnešys, gydytojas, savivaldybininkas, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1869 m.).
- 1939 m. – Vincas Juška, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (g. 1860 m.).
- 1949 m. – Emerikas Gailevičius, Lietuvos kompozitorius, kapelmeisteris (g. 1874 m.).
- 1968 m. – Kipras Petrauskas, žymus Lietuvos dainininkas (tenoras), operose sukūręs apie 80 vaidmenų, profesorius, Lietuvos meno kūrėjų draugijos narys. Su K. Petrausku siejamas nacionalinės operos įkūrimas (g. 1885 m.).
- 1969 m. – Gražina Bacevičiūtė, Lenkijos lietuvių kompozitorė, smuikininkė virtuozė (g. 1909 m.).
- 1970 m. – Ona Šimaitė, Vilniaus universiteto bibliotekininkė, pasinaudojusi savo tarnyba, kad pagelbėtų žydams per Antrąjį pasaulinį karą (g. 1894 m.).
- 1980 m. – Juozas Kunskas, Lietuvos agronomas zootechnikas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1909 m.).
- 1992 m. – Kazimieras Bučas, Lietuvos architektas (g. 1908 m.).
- 1995 m. – Vytautas Dvariškis, dailininkas architektas (g. 1928 m.).
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
- 1562 – įsigaliojo Sen Žermeno ediktas, kuriuo Prancūzijoje buvo pripažinti hugenotai;
- 1700 – Petras I išleido įsaką rengtis europietiškai;
- 1903 – Prasidėjo "Tour de France" dviračių lenktynės;
- 1919 – pianistas Ignacijus Janas Paderevskis (Ignacy Jan Paderewski) tapo pirmuoju Lenkijos ministru pirmininku. Į politiką jis įsitraukė Pirmojo pasaulinio karo metais;
- 1929 – po maišto sosto turėjo atsisakyti Afganistano karalius Inajatula (Inayatullah), valdęs šalį tik tris dienas;
- 1946 – Į pirmąjį posėdį susirinko Jungtinių Tautų Saugumo Taryba;
- 1988 – Arizonoje JAV rastas didžiausias kaktusas pasaulyje. Jo aukštis - 17 metrų 65 centimetrai;
- 1991 – Persijos įlankoje JAV vadovaujami sąjungininkai pradėjo operaciją „Audra dykumoje“ – ugnis iš karo lėktuvų ir laivų trenkė į Irako kariuomenės pozicijas;
- 1995 – per 7,2 balo žemės drebėjimą Japonijos Kobės mieste žuvo per 6,4 tūkst. žmonių;
- 2001 – žydų holokaustą pergyvenę asmenys išsikovojo kompensacijas iš Austrijos, kuri būdama Adolfo Hitlerio (Adolf Hitler) Trečiojo reicho sudėtyje buvo atėmusi iš jų turtą.
Gimimo dienos
- 1706 m. – Bendžaminas Franklinas, žymus JAV politikas, rašytojas, išradėjas, mokslininkas, verslininkas (m. 1790 m.).
- 1814 m. – Liudvikas Mieroslavskis, Lenkijos politikas, generolas, rašytojas, poetas (m. 1878 m.).
- 1863 m. – Konstantinas Stanislavskis, rusų aktorius, režisierius, mokytojas ir vienas iš Maskvos dailės teatro įkūrėjų. Sugalvojo savitą aktorių rengimo metodą paplitusį visame pasaulyje, vadinamą tiesiog Stanislavskio sistema (m. 1938 m.).
- 1867 m. – Karlas Lemlė, JAV kino prodiuseris, įkūręs garsiąją „Universal Pictures“ kino studiją[1] (m. 1939 m.).
- 1881 m. – Alfred Reginald Radcliffe-Brown, britų sociailnės antropologijos pradininkas ir struktūrinio funkcionalizmo įkūrėjas (m. 1955 m.).
- 1898 m. – Ernestas Burtniekas, gydytojas terapeutas, medicinos daktaras (nuo 1949 m). Nuo 1947 m. Latvijos universiteto vidaus ligų diagnostikos ir propedeutikos katedros vedėjas. 1949 m. suteiktas profesoriaus mokslinis laipsnis. 1950 - 1958 m. Rygos medicinos instituto direktorius. Svarbiausi darbai - apie tuberkuliozę.[2] (m. 1958 m.).
- 1899 m. – Alfonsas Gabrielis Kaponė, garsus JAV gangsteris, oficialiai – prekiautojas naudotais baldais (m. 1947 m.).
- 1911 m. – George Joseph Stigler, 1982 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[3] (m. 1991 m.).
- 1926 m. – Hercas Frankas, latvių kino režisierius, scenaristas. Vienas latvių poetinio dokumentinio kino pradininkų.
- 1931 m. – Lašlo Banhegijis, Vengrijos krepšininkas, rungtyniavęs Budapešto "Honvéd" krepšinio klube bei Vengrijos rinktinėje.
- 1933 m. – Dalida-Yolanda Cristina Gigliotti, italų kilmės dainininkė, gimusi Egipte, didžiąją gyvenimo dalį praleidusi Prancūzijoje (m. 1987 m.).
- 1940 m.:
- Mircea Snegur, pirmasis Moldavijos prezidentas. Šias pareigas jis ėjo nuo 1990 iki 1997 m.
- Tabaré Vázquez, dabartinis Urugvajaus prezidentas, politikas, gydytojas onkologas. Yra centro-kairės "Plataus fronto" (isp. Frente Amplio) partijos narys.
- 1942 m. – Muhammad Ali, amerikiečių boksininkas.
- 1949 m. – Endis Kaufmanas, amerikiečių komikas ir kompozitorius. Vienas garsiausių antihumoristų, nemėgdavo, kai jį vadindavo komediantu. Jo žodžiais, „aš gyvenime nesu nė karto pajuokavęs“ (m. 1984 m.).
- 1962 m. – Jim Carrey, Kanados bei JAV aktorius, turintis šių abiejų šalių pilietybes.
- 1968 m. – Svetlana Aleksandrovna Masterkova, Rusijos vidutinių nuotolių bėgikė.
- 1969 m.:
- Naveen William Sidney Andrews, anglų aktorius, geriausiai žinomas kaip televizijos serialo "Dingę" (Lost) Sayid Jarrah vaidmens atlikėjas.
- Tiësto, Nyderlandų elektroninės muzikos prodiuseris, vienas žinomiausių pasaulio trance muzikos atlikėjų.
- 1971 m.:
- Ričardas Aleksanderis Burnsas, anglų lenktynininkas (m. 2005 m.).
- Robert James Ritchie (Kid Rock), amerikiečių muzikantas.
- 1973 m.:
- Kuautemokas Blankas, futbolininkas, Meksikos rinktinės ir Veracruz klubo puolėjas.
- Juan Manuel Peña Montaño, Bolivijos futbolininkas, ilgametis Bolivijos rinktinės gynėjas.
- 1978 m.:
- Ana Carolina Ardohain Dos Santos, supermodelis ir taip pat garsi televizijos žvaigždė Argentinoje, taip pat gerai žinoma kaip Pampita.
- Elvis Kafoteka, Malavio futbolininkas, rungtyniaujantis gynėjo pozicijoje. Malavio nacionalinės rinktinės ir Malavio klubo Super ESCOM žaidėjas.
- 1979 m. – Ricardo Cabanas, futbolininkas, Šveicarijos rinktinės ir Grasshoppers klubo saugas.
- 1980 m.:
- Kimberly Spicer, amerikiečių modelis[4].
- Zooey Claire Deschanel, amerikiečių aktorė[5].
- 1982 m. – Dveinas Taironas Veidas, JAV krepšininkas, žaidžiantis Majamio „Heat“ komandoje, JAV vyrų krepšinio rinktinės narys, 2006 m. NBA čempionas.
- 1983 m. – Alvaras Arbeloa Koka, ispanų futbolininkas, Real Madrid CF ir Ispanijos rinktinės gynėjas.
- 1984 m. – Calvin Harris, britų elektroninės muzikos atlikėjas, prodiuseris ir dainų autorius.
- 1985 m. – Simone Simons, Nyderlandų dainininkė, mecosopranas, simfoninio metalo grupės Epica pagrindinė vokalistė.
Mirtys
- 395 m. – Teodosijus I Didysis, 379–395 m. Romos imperijos imperatorius. Jis uždraudė pagonišką kultą. Jo laikais galutinai įsigalėjo krikščionybė. Dėl to, krikščionių rašytojai jį pavadino Didžiuoju (g. 347 m.).
- 1468 m. – Skanderbeg, Kastrioti princas, valdė nuo 1443 m. lapkričio 28 d. iki 1444 m. kovo 2 d., Lezhë sąjungos valdovas, valdė nuo 1444 m. kovo 2 d. iki mirties. Albanijos valdovas, albanų tautos nacionalinis herojus (g. 1405 m.).
- 1893 m. – Rutherford Birchard Hayes, amerikiečių politikas, teisininkas, Jungtinių Valstijų ginkluotųjų pajėgų vadas. 19-asis Jungtinės Amerikos Valstijų prezidentas, respublikonas valdęs nuo 1877 m. iki 1881 m (g. 1822 m.).
- 1916 m. – Jekabas Duburas, latvių teatro aktorius, režisierius, dainininkas (g. 1866 m.).
- 1945 m. – Janis Misinis, latvių bibliotekininkas, bibliografas, knygotyrininkas ir bibliofilas. Pirmosios latvių mokslinės bibliotekos kūrėjas, latvių mokslinės bibliografijos pradininkas (g. 1862 m.).
- 1961 m. – Patris Emeris Lumumba, Kongo Demokratinės Respublikos politinis veikėjas (g. 1925 m.).
- 1982 m. – Varlamas Šalamovas, Rusijos rašytojas, politinis kalinys, „Kolymos apsakymų“ autorius (g. 1907 m.).
- 1984 m. – Jošio Kodama, vienas iš garsiausių jakuzos bosų, karo nusikaltėlis[6] (g. 1911 m.).
- 2002 m. – Camilo Jose Cela, ispanų karališkosios akademijos narys, 1989 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (g. 1916 m.).
- 2008 m. – Robert James (Bobby) Fischer, JAV šachmatininkas, 1972-1975 m. - šachmatų pasaulio čempionas (g. 1943 m.).
Nuorodos
- ↑ Karlas Lemlė.
- ↑ Ernestas Burtniekas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis
- ↑ (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai
- ↑ Kimberly Spicer. Informacija.
- ↑ Zooey Claire Deschanel. Informacija.
- ↑ Jošio Kodama