Savinijus Katauskas (1936)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Savinijus Katauskas

Gimė 1936 m. kovo 2 d.
Klaipėdoje

Veikla
teisininkas, advokatas, dailininkas grafikas ir ekslibristas, sportininkas

Turinys

Savinijus Katauskas (g. 1936 m. kovo 2 d. Klaipėdoje) – teisininkas, advokatas, dailininkas grafikas ir ekslibristas, sportininkas.

Moksleivio ir studijų metai

1943 m. Savinijus pradėjo lankyti mokyklą. 1955 m. baigė Klaipėdos Kristijono Donelaičio vidurinę mokyklą. Be mėgstamos sportinės veiklos mokykloje buvo ir aktyvi Savinijaus kūrybinė veikla mokyklos literatų būrelyje.

Atskirai jis tuo pačiu metu lankė ir 1953 m. baigė smuiko klasę septynmetėje Klaipėdos muzikos mokykloje. Čia jį mokino elegantiškas smuiko klasės mokytojas buvęs karo belaisvis smuikininkas Gaidėnas, kompozitoriai J. Karosas, K. Griauzdė.

1955 m. Savinijus Katauskas pradėjo teisės studijas Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultete, kurį baigė 1962 m.

Studijų metais, aktyviai sportuodamas su Vilniaus universiteto rankinio komanda penkis kartus tapo Lietuvos rankinio čempionu (1956-1961), rezultatyviausiu 1966 m. pirmenybių rankininku, buvo Lietuvos rankinio rinktinės narys (1956-1962).

Tuometėje USK (universiteto sporto klubas) rankinio komandoje žaidė būsimieji fizikos-matematikos, medicinos, ekonomikos ir teisės specialistai, mokslininkai, kurių tarpe: akademikas E. Vilkas, matematikas profesorius A. Bikelis, ekonomistai L. Perkumas, V. Bublys, R. Talat-Kelpša, teisininkai V. Barauskas, P. Čiočys, V. Sakalauskas ir kiti.

Savo kelio beieškant

Bandymai tuojau po universiteto baigimo tapti advokatu, užsiimti savarankiška kilnia ir kūrybinga žmonių gynybos, atstovavimo profesija, toliau žaidžiant rankinį universiteto komandoje, pasirodė visiškai neįgyvendinami. Tuometis advokatų prezidiumo pirmininkas jam pasiūlė vykti į Akmenę. Šio pasiūlymo, nors ir apgailestaudamas, S. Katauskas atsisakė. Tada jis buvo pačiame savo sportinės karjeros zenite. Noras likti Vilniuje, toliau aktyviai sportuoti, domėtis miesto kultūriniu gyvenimu nugalėjo.

Likus Vilniuje, teko dirbti juriskonsultu. 1962 m. Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos, 1963 m. Vilniaus modelių namų juriskonsultas, 19651970 m. jis dirbo Lietuvos TSR finansų ministerijos vyriausiuoju juriskonsultu. 1970-1971 m. Vyriausiosios tiekimo valdybos vyriausiasis juriskonsultas arbitras.

Šiam darbui esant pakankamai nuobodžiam, kukliai apmokamam ir mažai kūrybingam, S. Katauskas 1962 m. rudenį pradėjo mokytis dailės Vilniaus vakarinio universiteto Estetikos fakultete.

1963 m. Vilniaus geležinkelininkų klubo dailės studijoje jį tapantį pastebėjo atsitiktinai ten užėjęs dailininkas Antanas Kmieliauskas ir pakvietė mokytis Vilniaus vakarinėje dailės mokykloje, kurioje jis tuo metu dėstė piešimą. Mokykloje dirbo ir kiti žinomi dailininkai tapytojai I. Piekuras, A. Pečiukonis, R. Šaliamoras, M. Mačiulienė. Šią mokyklą S. Katauskas baigė 1965 m., įgydamas piešimo, tapybos ir kompozicijos pagrindus. Diplominis darbas „Lankininkai“ pelnė mokyklos dėstytojų dėmesį. Jie liko S. Katausko draugais ir stebėjo jo tolesnę kaip dailininko raidą.

S. Katauskui dirbant tuometinių Vilniaus modelių namų juriskonsultu (1962-1964), čia žurnalo „Mada“ redakcijoje dirbo dailininkai: grafikai Arūnas Tarabilda, Rimantas Dichavičius, Bronius Leonavičius, tapytojas-grafikas Vincas Kisarauskas, Antanas Miškinis, skulptorius Juozas Kalinauskas. Pažintis, bendravimas su jais darbo metu ir po darbo vėlgi turėjo įtakos S. Katausko kaip menininko formavimuisi. Vincas Kisarauskas net darbo ir pokalbių metu intensyviai raižė ekslibrisus, tuo lyg parodydamas kaip neprarasti brangaus kūrybinio laiko. Būtent Vincas Kisarauskas, o ir Antanas Kmieliauskas, bus parodę pavyzdį pradedančiam menininkui, kaip greta pagrindinio darbo galima užsiimti šia miniatiūrine grafika.

Dirbdamas Lietuvos finansų ministerijoje (1964-1970) S. Katauskas, tuomečiam ministrui Romualdui Sikorskiui žinant ir geranoriškai stebint kūrybinę jo veiklą, greta intensyvaus darbo, kiekviena laisva proga draugams, buvusiems kurso draugams, bendradarbiams, pažįstamiems kūrė ekslibrisus, o, susidomėjęs teatru, parašė kelias pjeses.

1967 m. Finansų ministerijoje S. Katauskas surengia pirmą savo ekslibrisų parodą.

Ir toliau nesant galimybių tapti advokatu, praktikuojančiu Vilniuje, S. Katauskas imasi profesionalaus dailininko darbo - 19711972 m. savaitraščio „Gimtasis kraštas“ dailininko, techninio redaktoriaus pareigų. Čia jis aktyviai dalyvauja įvairiuose konkursuose, kuria plakatus, medalius, emblemas ženklelius sportine tematika, atvirukus, iliustruoja pasakas, aktyviai dalyvauja įvairiuose konkursuose. 1970 m. S. Katauskas laimėjo respublikinį konkursą Lietuvos 1971 m. spartakiados emblemai sukurti.

Dėl vienos jo vienaveiksmės pjesės pastatymo būta derybų su režisierium V. Blinstrubu.

Savinijus Katauskas tapo daugybės ekslibrisų, plakatų, medalių, ženklelių sportine tematika, atvirukų, įvairių iliustracijų autoriumi.

Toliau intensyviai kurdamas S. Katauskas 19671986 m. rengė personalines parodas Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Telšiuose, Palangoje, Pakruojyje, Taline, Maskvoje, Kijeve, Baku, Vladivostoke, Joensu (Suomija), Varšuvoje, Krokuvoje, Katovicuose, Erfurte. Dalyvavo tarptautinėse ekslibrisų parodose Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Belgijoje, Danijoje, Olandijoje, Italijoje, Jugoslavijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Už dalyvavimą 1975 m. Malbroko bienalėje Savinijus buvo apdovanotas bienalės sidabro medaliu. 1988 m. Pasaulio lietuvių dailininkų ekslibrisų parodoje Adelaidėje (Australija) S. Katausko sukurtas knygos ženklas teisininkui J. Petrėnui pelnė pirmąją premiją.

1970 m. rugsėjo mėnesį žurnale „Naujos knygos“ pirmąkart buvo plačiai pristatyti S. Katausko sukurti knygos ženklai.

Ekslibrisas greta sporto ir muzikos yra bene pastoviausia S. Katausko laisvalaikio dalis.

Advokato profesijoje

1972 m. Savinijus Katauskas nutarė užsiimti advokato profesija ir tapo Lietuvos advokatūros stažuotoju.

1973 m. jis tapo Lietuvos advokatūros nariu ir advokatu Druskininkuose. 1974-1980 m. buvo advokatas Varėnoje. 1980-1990 m. Vilniaus m. 1-osios juridinės konsultacijos advokatas.

1991 m. pavasarį įkūrė pirmą savarankišką posovietinėje Lietuvoje advokato biurą.

1991 m. pavasarį Savinijus Katauskas įkūrė pirmą savarankišką posovietinėje Lietuvoje advokato biurą. Nuo 2004 m. balandžio 29 d. jis tapo „S. Katauskas, Katauskaitės ir partneriai“ advokatų kontoros partneriu.

1999 m. rengdamasis Lietuvos advokatūros įkūrimo 80-mečio minėjimui S. Katauskas tapo Lietuvos advokatūros emblemos, simbolių, vėliavos, gairelės ir ženklų (ant advokatų mantijos nešiojamo skiriamojo ženklo ir ženkliuko) autoriumi. Jo sukurti ženklai buvo patvirtinti Lietuvos advokatų suvažiavime, juos gali nešioti kiekvienas Lietuvos advokatas (tokių skiriamųjų ženklų neturi daugelio pasaulio valstybių advokatai). Jam buvo malonu, viską tai padaryti nemokamai.

Savinijus Katauskas tapo žinomu advokatu. Advokato darbas jį traukė lygiai kaip rašymas ar dailė. Nepaisant ilgametės praktikos, sveikas vidaus jaudulys rengiantis bylai, stojimai teismuose, kūrybiški ieškojimai išliko jame visą laiką. Anot S. Katausko, svarbiausia - išlikti neabejingam savo ginamojo ar atstovaujamojo likimui ir sutelkti tam visas savo žinias, ilgametę patirtį ir panaudoti teisėtas priemones.

S. Katauskas pasakojo, kad 1973 m. Druskininkuose, gindamas pagal tuometį LR BPK 56 straipsnį tokį G., mėgstantį išgerti žmogelį, pavogusį pusę litro „rašalo“, rengdamasis bylai taip išklausinėjo teisiamojo biografiją, ir pasakė tokią ginamąją kalbą, kad pats teisiamasis (iki tol sėdėjęs susigūžęs) atsitiesė, išdidžiai iškėlė galvą, atseit, žinokite, buvau ŽMOGUS, o jo žmona salės kampe pradėjo verkti.

Iš prigimties S. Katauskas yra kalbus ir galimybė bendrauti, ginčytis, argumentuoti, įrodinėti jį visados traukė.

Pieštukas S. Katauskui padeda ir teismo salėje. Norėdamas pagauti teismo proceso dalyvių charakterį, manieras, įpročius, jis įpratęs fiksuoti detales. Piešinių iš teismo salės per kelis dešimtmečius susidarė gera šūsnis. Pirmieji datuoti 1963 m. vasario mėnesį. Sėdint užtrukusiuose teismo posėdžiuose, per proceso pertraukas, esant laisvai valandėlei ima į rankas pieštuką ar šratinuką ir - popieriaus lape atsiranda piešiniai, žmonių veido bruožai, portretų fragmentai. S. Katauskas mėgsta eskizuoti, stebėdamas kolegų darbą, teismo procesuose dažnai gimsta portretai, šaržai, būsimų ekslibrisų idėjos, eskizai.

Kūrybinė veikla

Piešti pradėjo besimokydamas mokykloje. Daile jis rimtai susidomėjo 1960 m. (studijų VU metu). Mokytojas grafikas Antanas Kmieliauskas.

1962 m. vienoje Vilniaus galerijų surengtoje parodoje buvo eksponuoti ir S. Katausko piešiniai. Parodoje lankęsis A. Kmieliauskas atkreipė dėmesį į Savinijaus darbus, pakvietė mokytis vakarinėje dailės mokykloje (joje tuo metu dėstė Vilniaus dailės instituto dėstytojai, kiti menininkai). S. Katauskas mokėsi piešimo, grafikos technikos. Kmieliausko paskatintas, pradėjo kurti ekslibrisus. Diplominis darbas tema – „Sportininkai lankininkai“.

Nuo 1964 m. sukūrė per 400 ekslibrisų (knygos ženklus). Vieni pirmųjų ekslibrisų skirti kolegoms A. Švėgždai, L. Rugiui, kiek vėliau teisininkams kaip Valerijonas Šadreika (1938–1991), V. Urbonavičius, Stasys Stačiokas, P. Kudaba, prof. Pranas Kūris, advokatams (kaip G. Fišas, Č. Gorinas, Česlovas Okinčicas, Jonas Nekrašius, Kęstutis Lipeika), Vytautas Andriulis, Kęstutis Lapinskas, V. Noreika, V. Lomsargis, Z. Bagdonavičius, K. Glaveckas ir kitiems (pvz., Antanas Krištopaitis). Nemažai ekslibrisų sukūrė kurso draugams, kolegoms, įvairiems žinomiems Lietuvos teisininkams. Lakoniška kompozicija ir meistrišku piešiniu išsiskiria ekslibrisai teisininkams A. Marčiulioniui, S. Stačiokui, advokatams P. Kudabai, Kazimierui Motiekai, Rimui Andrikiui, V. Šadreikai, J. Petrėnui. Katauskas sukūrė savitą teisinės tematikos ekslibrisų stilių, kuriam būdinga ne tik įprastiniai teisės simboliai (Temidė, svarstyklės), bet ir kiti ženklai, labiau atskleidžiantys advokatūros prasmę ir reikšmę.

Gerai pažinotiems kolegoms ekslibrisus kūrė lengvai, vienu prisėdimu (kurdamas nesijautė saistomas jokių varžymų), vėliau tik patobulindavo kai kurias detales. Ieškodamas kompozicinių sprendimų greta parodinių darbų sukūrė daug versijų, variantų, kuriuos vėliau (po 20–30 metų) pradėjo labiau vertinti už parodinius variantus. Vienu įkvėpimu sukurti ekslibrisai pasižymi piešinio vientisumu, netikėta kompozicija, originalumu. Kai kurie jų eksponuoti tarptautinėse parodose, pateko į muziejų ir privačių kolekcijų rinkinius. Simbolius naudojo su švelniu humoru, rinkosi taiklius įvaizdžius. Ekslibrisai be sauso oficialumo, būdingas nuoširdumas ir optimizmas, lakoniškumas, glaustas vaizdas, skaidri nuotaika, pabrėžiamas dekoratyvumas. Ekslibrisai lengvo piešinio, sodrios, grakščios linijos, puikios faktūros. Neieškota sudėtingo siužeto, apsiribota originaliu ornamentu, žaismingu vaizdiniu elementu, laisva improvizacija. Geriausi ekslibrisai – J. Bendoriui – Ex musicis, T. ir V. Barkauskams – Ex musicis Citta Di Penne, Ex libris Michael Schonfeld, Ex libris Notarų rūmai, Ex libris Otto Dietz ir kitus.

Išsiskiria bandymai naudoti kelias spalvas, skirtingų spalvų dėmes, bronzuoti, ieškoti naujos, vientisos knygos ženklo kompozicijos (ekslibrisai akip Ex libris Pinocchio Fondazione C. Collodi (1982), Ex libris Z. Biriukas (1983), Ex libris I. Užkurnys (1987), Ex libris Citta Di Pescara D’Anunnzio (1988), Ex libris V. Tunčikas (1988) ir kiti). Vilniaus architektūros detalės ir motyvai įkomponuoti ekslibrisuose Ex libris J. Jurevičius (1980), Ex libris A. Poviliūnas (1984), Ex libris profesorius P. Kūris (1984), Ex libris J. Pilkauskas (1987), Ex libris S. Norkūnas (1988), Ex libris I. Nekrošius ir kituose.

Tarptautiniame ekslibrisų konkurse-parodoje „Ex libris. Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis" (2009 m. liepos 3 d. - rugpjūčio 17 d.) jis buvo apdovanotas paskatinamuoju prizu.

Visuomenininkas

Nuo 1973 m. Lietuvos advokatų kolegijos narys.

S. Katauskas sukūrė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą baigusių teisininkų „Alumni draugijos“ ženkliuką ir vėliavą.

1997 m. liepos 27 d. - rugpjūčio 3 d. Lietuvos krepšinio rinktinės sudėtyje dalyvavo Suomijos sostinėje Helsinkyje vykusiose IV pasaulio veteranų krepšinio pirmenybėse ir sėkmingai atstovavo mūsų šaliai.

Nuo 1989 m. yra Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos valdybos (anksčiau – LRKD centro komiteto ir tarybos) narys.

1999 m. balandžio 15 d. vienas iš Vilniaus advokatų klubo kūrėjų (kiti – Vytautas Zabiela, Algimantas Dziegoraitis ir kt.).

2002 m. buvo išrinktas į Lietuvos krikščionių demokratų Vilniaus miesto tarybą. 2004 m. kandidatas į Europos Parlamentą (iškėlė Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga)

Kilmė ir šeima

Tėvai – Albertas Katauskas (1910–1978); – Algelija Katauskienė (Gilytė, 1916–1978). Per Pirmąjį pasaulinį karą tėvai pasitraukė į Rusiją. Grįžę iš Rusijos 1922-1945 m. gyveno Šiauliuose.

Motina dirbo Š. Savičiaus ir B. Šumkausko spaustuvėje Grafika litografijoje, spalvotos spaudos leidėja, tėvas - tekstilės fabrike Elegantas, vėliau Atlantas (dabar Verpstas) vyriausiuoju mechaniku, o vėliau kurį laiką direktoriumi. 1945 m. Katauskų šeima persikėlė iš Šiaulių į Klaipėdą.

1945 m. tėvas dėl antisovietinių pažiūrų ir įsitikinimų sovietinės valdžios buvo suimtas. Šeima, vengdama persekiojimo, persikėlė į Klaipėdą.

Šeima – žmona Nijolė Katauskienė, vokiečių kalbos specialistė, advokatų kontoros vertėja.

Vaikai – Darius Katauskas (g. 1965 m., teisininkas [VU; Frankfurto universitetas]); – Saulė Katauskaitė (g. 1969 m., teisininkė [VU]); – Eglė Katauskaitė (Petronienė, g. 1974 m., teisininkė [VU]).

Šaltiniai

Parengta 2016 m. pagal Jono Nekrašiaus pateiktą medžiagą.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: