Lietuvos savivaldybių reforma
Savivaldybių reforma buvo įgyvendinta siekiant performuoti Lietuvos administracinio suskirstymo sistemą.
Pirmoji pakopa
1994 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, kuriuo buvo nustatyti teritorijos administraciniai vienetai – apskritys ir savivaldybės. Vadovaujantis įstatymu (Žin., 1994, Nr. 60-1183; 1995, Nr. 79-1819; 1997, Nr. 65-1544; 1999, Nr. 43-1362, Nr. 109-3176) pirmajame teritorijos administracinių vienetų reformos etape buvo įsteigtos 56 savivaldybės ir 10 apskričių (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus).
Antrojo teritorijos administracinių vienetų reformos etapo pirmojoje pakopoje (nuo 2000 m. pradžios):
- įsteigtos šios savivaldybės: Elektrėnų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Pagėgių, Rietavo;
- įsteigus Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybes, panaikinama Marijampolės rajono savivaldybė;
- pakeistos šių savivaldybių teritorijos ir ribos: Birštono miesto, Druskininkų miesto, Marijampolės miesto, Vilniaus miesto, Akmenės rajono, Kaišiadorių rajono, Lazdijų rajono, Mažeikių rajono, Plungės rajono, Prienų rajono, Šakių rajono, Šilutės rajono, Trakų rajono, Varėnos rajono, Vilkaviškio rajono;
- pakeisti šių savivaldybių pavadinimai: Birštono miesto – į Birštono, Druskininkų miesto – į Druskininkų, Marijampolės miesto – į Marijampolės, Neringos miesto – į Neringos.
Antrojo etapo pirmoji pakopa
Įstatymas dėl reformos priimtas 1999 m. gruodžio 21 d. Didelės plotu ir (arba) gyventojų skaičiumi rajonų savivaldybės, kuriose buvo keli aiškūs centrai, buvo suskirstytos į dalis, nuo jų atskiriant naujas savivaldybes. Mažų miestų savivaldybės, kurios iki tol apėmė tik tuos miestus, buvo išplėstos, kad apimtų dar ir apylinkes, o jų pavadinimas pakeistas iš „miesto savivaldybės“ į tiesiog „savivaldybę“. Kai kurios sienos tarp savivaldybių pakeistos taip, kad teritorijos įeitų į tą savivaldybę, kurios sostinė yra arčiau jų.
Per savivaldybių reformą buvo:
- Įkurta Elektrėnų savivaldybė (iš Trakų rajono teritorijų, kurios arčiau Elektrėnų nei Trakų, o taip pat iš rytinės Kaišiadorių rajono dalies).
- Įkurta Rietavo savivaldybė (iš Plungės rajono pietinės dalies)
- Įkurta Pagėgių savivaldybė (iš Šilutės rajono pietryčių); ji buvo atjungta nuo Klaipėdos apskrities ir priskirta Tauragės apskričiai, nes nuo visų jos teritorijų Tauragė arčiau nei Klaipėda.
- Išplėstos Druskininkų ir Birštono savivaldybės, iš miesto savivaldybių pervadintos į tiesiog savivaldybes. Pirmoji prijungė dalį Lazdijų rajono ir Varėnos rajono teritorijų, o antroji – Prienų rajono.
- Neringos miesto savivaldybė pervadinta į Neringos savivaldybę, kad atitiktų padėtį, nes miesto ten nėra.
- Viekšniai perduoti iš Akmenės rajono Mažeikių rajonui, taip padarant Akmenės rajoną mažiausia rajono savivaldybe.
- Išplėsta Marijampolės miesto savivaldybė ir tapo Marijampolės savivaldybe, apimančia trečdalį buvusio Marijampolės rajono, visą jo vidurį. Pastarasis panaikintas, jo pietūs tapo Kalvarijos savivaldybe, o šiaurė – Kazlų Rūdos savivaldybe. Kalvarijos savivaldybė taip pat prijungė dalį Vilkaviškio rajono, o Kazlų Rūdos savivaldybė – Šakių rajono.
- Grigiškės atjungtos nuo Trakų rajono ir prijungtos prie Vilniaus miesto.
- Suformuotos seniūnijos.