Senovės Hadramautas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Senovės Jemeno regionas:
ḥḍRMT Himjar ha2.PNGHimjar za2.PNGHimjar ra.PNGHimjar mim.PNGHimjar ta2.PNG
Dirbinys iš Hadramauto
Vieta rytinis Jemenas
Tauta Hadramiai
Sostinė Šabvatas
Hadramautas - vienas Senovės Jemeno regionų
Jemenas-orn.png
Jemeno istorija
Jemeno priešistorė
Senovės Jemenas:
Ausanas, Saaba, Mainas, Katabanas, Hadramautas
Himjaras
Aksumas > Sasanidai
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
Zaidi imamatas (Rasidai)
Zijadidai > Nadžahidai > Sulaihidai > Zuraidai > Hatimidai > Ajubidai > Rasulidai > Tahiridai > Osmanų imperija
Zaidi imamatas (Kasimidai)
Šiaurės Jemenas:
Osmanai > Jemeno kar. > JAR
Pietų Jemenas:
Adeno Protektoratas > PAF, PAP > PJLR
Suvienytas Jemenas

Hadramautas (senovės pietų arabų kalba: ḥḍRMT, Himjar ha2.PNGHimjar za2.PNGHimjar ra.PNGHimjar mim.PNGHimjar ta2.PNG) – istorinis Senovės Jemeno regionas ir valstybė, buvęs dabartinio Jemeno rytinėje dalyje, iš dalies ir vakariniame Omane. Vakaruose jis susisiekė su Ausano, o vėliau Katabano karalyste. Šiaurės vakaruose jį ribojo Ramlat al-Sabatain dykuma.

Hadramauto tauta buvo vadinama hadramiais, kurie kalbėjo hadramių kalba.

Geografija

Hadramautas buvo didžiausias Senovės Jemeno regionas, nusidriekęs palei pietinę Arabijos pusiasalio pakrantę. Hadramauto kultūrinis ir politinis centras buvo kalnuotose vietovėse ties vadi Irma, kur koncentravosi pagrindiniai miestai, pirmiausia sostinė Šabvatas, tačiau Hadramautas konroliavo ilgą pajūrio ruožą, kur stipriausias uostas buvo Qana.

Istorija

Kaip ir kitos Senovės Jemeno valstybės Hadramautas konsolidavo savo valdžią tikriausiai I tūkst. pr. m. e. pradžioje, o VIII a. pr. m. e. pastatyta sostinė Šabvatas. Atokesnė padėtis kitų valstybių atžvilgiu nulėmė tai, kad Hadramautas ilgai išsaugojo nepriklausomybę. Po to, kai VII a. pr. m. e. kaimyninį Ausaną nusiaubė Saabos valdovo Kariba-il Vataro kariuomenė, Hadramautas buvo priverstas pripažinti Saabos hegemoniją. Nepaisant to, valstybė išsaugojo nepriklausomybę, ir plėtė savo įtaką į vakarus. V a. pr. m. e. ji jau kontroliavo dabartinio Omano vakarines teritorijas, kur suklestėjo kitas svarbus uostas - Sumhuramas

V a. pr. m. e. sugriuvus Maribo užtvankai ir Saaboje prasidėjus nelaimėms, Hadramautas ėmė konkuruoti dėl prekybos su kitomis iškilusiomis Jemeno valstybėmis - Mainu ir Katabanu.

I a. pr. m. e. klajokliai himjaritai sukūrė Pirmąją Himjaro imperiją, kuri kontroliavo didžiąją dalį Senovės Jemeno. Himjarui atiteko ir vakarinės Hadramauto teritorijos, tačiau nepriklausomybė išsaugota. Kuomet II a. Himjaras subyrėjo, Hadramautas ne tik susigrąžino buvusias teritorijas, bet ir okupavo kaimyninį Katabaną, trumpam tapdamas stipriausia valstybe. Himjarui vėl sustiprėjus, IV a. Hadramautas galutinai nebeteko nepriklausomybės. Himjaro valdžioje jis išliko iki VI a., t. y. iki Aksumo imperijos įsigalėjimo.

Po islamizacijos VII a. regionas išliko kaip atskiras kultūrinis-istorinis vienetas Jemene, ir išlaikė savo pavadinimą Hadramautas.

Valdovai

Šabvato griuvėsiai
Hadramauto menas
  • Yada’il (apie 685 m. pr. m. e.) - kovojo su Saabos Kariba-il Vataru
  • Nežinomi valdovai
  • Šahr Alhan (apie 350 m. pr. m. e.)
  • Malik Karib
  • Yada’il Bay’in I
  • Yitha’il (340-320 m. pr. m. e.)
  • Tikriausiai priklausė Katabanui: 320-150 m. pr. m. e.
  • 'Il'add Yalut (I a. pr. m. e.)
  • ??
  • Rabb Šams I (110-125 m.)
  • Yada’il Bay’in II (125-150 m.)
  • Yada’ab Gailan I (150-160 m.)
  • ‘Ilriam Yadum (160-170 m.)
  • Rabb Šams II (170-190 m.)
  • ‘Illazz (190-200 m.)
  • ‘Illazz Yalut ben Amhadar (200-230 m.)
  • ?
  • Yada’ab Gailan II ben Umain (260-280 m.)
  • Yada’il Bay’in III (280-300 m.)
  • Šarakhil (300-c. 320 m.)
  • Rabb Šams III (300-)
Commons-logo.svg.png Vikiteka: Senovės Hadramautas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5006-0=5006 wiki spaudos ženklai).