Senovės Sirijos istorija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Senovės Sirija)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Senovės pasaulio civilizacija:
Amurru
Šalis Sirija, Libanas, Izraelis, Jordanija
Tautos semitai (amoritai, aramėjai, finikiečiai, hebrajai) ir kt.
Vėlesnis pav. Sirija
Syria2mil.JPG

Senovės Sirija - senovinė Artimųjų Rytų civilizacija dabartinės Sirijos, Libano, Izraelio, Jordanijos ir kitų valstybių teritorijose. Susiformavusi III tūkst. pr. m. e., ji truko iki krašto islamizacijos – 636 m. e. m.

Turinys

Geografija ir pavadinimai

Senovės Sirija sudarė dalį "Derlingojo pusmėnulio" - derlingų ir ypač žemdirbystei tinkamų teritorijų Artimuosiuose Rytuose. Šis "pusmėnulis" taip pat apėmė Senovės Egiptą ir Mesopotamiją. Sirija sudarė tarpinę, vidurinę dalį tarp abiejų civilizacijų. Iš kitų Derlingojo pusmėnulio kraštų ji išsiskyrė tuo, kad turėjo vertingos medienos, išgaunamos iš kedro miškų. Tai buvo viena svarbiausių Sirijos prekių. Skirtingai nei Mesopotamija ir Egiptas, civilizacijos, artimai susiję su upėmis, Sirijoje upės nevaidino tokio svarbaus vaidmens. Tačiau krašto žemdirbystei svarbus buvo Eufrato aukštupis ir keletas mažesnių upių: Jordanas bei Orontas.

Mesopotamijos gyventojai Siriją vadino Amuru (šum.: MAR.TU; ak.: Amurru) ir šis terminas reiškė didelę teritoriją į šiaurės vakarus nuo jų. Akado gyventojai dalino "išorinį pasaulį" į keturis sektorius. Be Amurru čia dar buvo Subartu šiaurėje, Elamas vakaruose ir Šumeras pietuose.

Terminas hieroglifais
rṯnw
Rečenu
r
T
n
nw
wN25

Senovės egiptiečiai tą patį regioną vadino Rečenu, ir jis sudarė viena iš keturių jų įsivaizduojamo pasaulio dalių (kitos trys buvo Libija (čia gyveno libiai), Nubija (čia gyveno nubai) ir Egiptas (čia gyveno egiptiečiai)). Jie Sirijoje išskyrė keletą dalių. Šiaurinę Retenu jie taip ir vadino (Rtnw ḥr(y).t)), arba naudojo jai skolinį Amar. Pietinę dalį jie vadino - Kanaanu (Džahi).

Šiame straipsnyje koncentruojamasi ties šiaurinės Sirijos istorija.

Istorija

Sirijos priešistorė

AncientSyria-orn.jpg
Senovės Sirijos istorija
Priešistorinė Sirija
Ebla, Maris
Akado imperija > III Ūro dinastija
Amoritai ir Huritai:
Ugaritas, Alalachas, Jamchadas, Katna, Kadešas, Karchemišas, Urkešas, Chana
Mitanijos imperija
Hetitų imperija
Siro-hetitai ir Aramėjai
Asirija > Babilonija
Achemenidų imperija
Aleksandras > Seleukidai
Romos imperija (Sirijos provincija)
Sirijos istorija, Libano istorija

Archeologiniai duomenys apie Siriją siekia pačius seniausius istorinius laikus. Dabartinės vakarinės Sirijos ir Libano teritorijos apgyvendintos paleolite. V tūkstantmetyje pr. m. e. susikūrė pirmosios nuolatinės gyvenvietės. IVIII tūkstantmetyje pr. m. e. pajūrio rajonuose jau buvo plėtojamas žemės ūkis (auginamos vynuogės, javai), amatai (gaminamas spalvotas stiklas, apdirbami metalai, statomi laivai).

Eblos civilizacija

Pagrindiniai straipsniai – Ebla ir Maris.

Maždaug 2500 m. pr. m. e. vienas iš svarbiausių Sirijos civilizacijos židinių buvo Eblos miestas (išvertus reiškia "baltų akmenų miestas"), buvęs netoli šiandieninio Alepo. Ebla klestėjo tuo pačiu metu kaip Egipto ir Šumerų civilizacijos. Eblaitai kalbėjo semitiška kalba, savo istoriją fiksavo dantiraščiu, išpažino semitiškus dievus. Tuometinė Sirija garsėjo mediena, kurios labai trūko Artimuosiuose Rytuose, ir tekstilės dirbiniais. Tai buvo pagrindinės prekės, kurias eblaitai veždavo į Šumerą, Akadą, Egiptą. Žinomi bent šeši Eblos valdovai, valdę nuo maždaug 2300 m. pr. m. e.

Per III tūkst. pr. m. e. šiaurės rytų Sirijoje (aukštutinio Eufrato baseine) buvo dar vienas civilizacijos židinys, kur viešpatavo miestas-valstybė Maris. Jis buvo svarbiausias prekybinis Eblos konkurentas.

Apie 2154 m. pr. m. e. Eblą ir Marį sugriovė akadų valdovas Naram Sin iš Mesopotamijos. Naram Sin taip pat sugriovė ir Armaną, kuris kaip manoma, buvo pirminis Alepo miesto pavadinimas. Sirija tampa akadų valstybės dalimi. Tai užbaigė ankstyvąjį Sirijos civilizacijos klestėjimo laikotarpį.

II tūkst. pr. m. e. miestai-valstybės

Sirijos miestai-valstybės II tūkst. pr. m. e.
Pagrindinis straipsnis – Amoritai.

III tūkst. pr. m. e. pačioje pabaigoje visame krašte įsigalėjo klajoklės semitų gentys amoritai, kilę iš Mario apylinkių. Jų invazijos galutinai baigė Šumero ir Akado viešpatavimą, nusiaubė Mesopotamiją, taip pat, tikėtina, apgyvendino didžiąją dalį Sirijos. Nuo tada kaimyninių kraštų šaltiniuose dabartinės Sirijos ir Libano teritorijos pradėtos vadinti Amurru (t.y. Amoritų kraštas).

II tūkst. pr. m. e. Sirijoje ir Libane susiformavo daug prekybinių miestų valstybių. Svarbiausi tarp jų buvo Ugaritas, Jamchadas (Alepas), Katna, Hamatas, Kadešas, Alalachas, Karchemišas ir kt. Jų gyventojai buvo semitai, ir šios karalystės klestėjo dėka pelningos prekybos su Mesopotamija ir Egiptu.

Tačiau vietos karalystės niekuomet nesusivienijo į didesnį valstybinį junginį, todėl per II tūkst. pr. m. e. jos neretai buvo priklausomos nuo stipresnių kaimynų. Toliau ištisus amžius Sirija buvo alinama užkariautojų. Apie 1800 m. pr. m. e. šiaurės rytinėje Sirijos dalyje įsitvirtino asirai kartu su karaliumi Shamsi-Adad I. Apie 1600 m. pr. m. e. šiaurinę Siriją užkariavo Hetitų imperija. Apie 1500 m. pr. m. e. didelę dalį senovės Sirijos valdė Mitanijos karalystė iš aukštutinės Mesopotamijos.

Apie XIV a. pr. m. e. Sirijos miestai tapo buferine zona tarp Hetitų imperijos ir Naujosios Egipto karalystės, dėl kurios abi nesutarė. Mūšis prie Kadešo (1274 m. pr. m. e.) dalinai išsprendė šį konfliktą tarp dviejų tuometinių galybių ir padalino Siriją į dvi politinės ir kultūrinės įtakos sferas: pietinėje dalyje įsigalėjo Egiptas, o šiaurinėje - hetitai.

Siro-hetitai, finikiečiai ir aramėjai

Sirija apie 1180-700 m. pr. m. e.
Pagrindiniai straipsniai – siro-hetitai, finikiečiai, ir aramėjai.

Apytikriai 1180-700 m. pr. m. e. laikotarpiu buvo vienas didžiausių Sirijos civilizacijos suklestėjimo laikotarpių. Jo pradžią žymėjo Hetitų ir Egipto imperijų žlugimas, kas leido atsikurti nepriklausomoms karalystėms.

Dabartinėje vakarų Sirijoje, kuri iki tol priklausė Hetitų imperijai, susiformavo siro-hetitų valstybėlės Karchemišas, Bit-Adini (Til Barsipas), Arpadas (Alepas), Samalis, Patina, Hatarika, Hamatas. Šių valstybėlių dinastijos savo kalboms užrašyti naudojo luvių hieroglifus.

Tuo pačiu metu Viduržemio jūros pakrantėje (dab. Libanas) susiformavo Finikija. II tūkstantmečio pr. m. e. vis intensyvėjant prekybai Viduržemio jūroje, didesnę reikšmę įgavo Sirijos ir Libano pakrantės miestai: Aradas, Beirutas, Biblas, Sidonas, Tyras ir kt. Čia gyveno finikiečiai, kurie II tūkst. pr. m. e. pabaigoje ėmė intensyviai kolonizuoti Viduržemio jūros salas ir pakrantes, kurdami kolonijas ir konkuruodami su graikais.

Apie 1200 m. pr. m. e., Sirijos žemyninę dalį apgyvendino nauja semitų banga aramėjai. Jų pagrindinis miestas – Aramas buvo įkurtas į šiaurę nuo dabartinio Damasko. Ilgainiui aramėjų dinastijos įsigalėjo ir siro-hetitų valstybėse. Aramėjai supaprastino finikiečių abėcėlę ir ėmė naudoti jų kalbą. Aramėjų kalba tapo visų Vidurio Rytų komercine kalba bei Persų imperijos oficialia kalba. Šia kalba buvo kalbama beveik 1000 metų ir dar iki šių laikų kai kuriuose kaimuose ties Sirijos-Libano siena galima išgirsti kalbant aramėjiškai.

Priklausomybės laikotarpis

732 m. pr. m. e. finikiečių ir aramėjų miestus užkariavo asirai, tačiau 612 m. pr. m. e. atėjo Asirijos žlugimo metas. Siriją į savo valdžią paėmė NabuchodonosarasBabilonijos. 538 m. pr. m. e. krašte įsitvirtino Persijos Achemenidai.

Graikų-romėnų valdymas

Pagrindiniai straipsniai – Helenizmas ir Sirija (Romos provincija).

333-332 m. pr. m. e. Siriją į savo imperiją įtraukia Aleksandras Didysis.

301 m. pr. m. e. po Aleksandro Didžiojo mirties Sirija atitenka generolui Seleukidui (Aleksandro Didžiojo draugui). Karalystės sostine tapo Damaskas. Į Siriją plūstelėjo didelis skaičius graikų imigrantų. Graikai pastatė daug naujų miestų, taip pat kolonizavo jau esamus. Dėl Sirijos ir Graikijos kultūrų sintezės žymiai išsivystė teisė, filosofija ir kiti mokslai.

Graikų imperiją 64 m. pr. m. e. keičia romėnų imperija. Romėnai jau rado klestinčius miestus: Damaską, Tadmurą (vėliau pervadintą į Palmyrą), Busra ash Sham. Romėnai įkūrė mokesčių sistemą, kuri šalyje egzistavo net iki 1945 metų, be to iki šių dienų yra išlikę ir naudojami nemažai tų laikų akvedukų, kelių bei šulinių.

395 m. dalijantis Romėnų imperijai, imperatorius Konstantinas persikelia į Bizantiją ir pavadina ją Konstantinopoliu (dabartinis Stambulas). Iš ten buvo valdoma ir Sirija, kuri buvo suskaldyta į dvi dalis: Pirmąją Siriją su sostine Antiochu ir didžiausiu miestu Alepu ir Antrąją Siriją. Antroji Sirija buvo išskirta į dvi sritis: finikiečių pirmąją (didžioji dalis dabartinio Libano) su sostine Taira ir į finikiečių antrąją valdomą iš Damasko. Bizantijos valdymo metu buvo kariaujama su Persų Imperija. Sirija buvo tapusi karo lauku. 611 m. persams pavyksta užkariauti Siriją ir Palestiną.

Senovės civilizacijos
Senovės Egiptas | Mesopotamija | Senovės Sirija | Senovės Armėnija | Senovės Persija | Kušas | Senovės Jemenas
Senovės Mažoji Azija | Egėjo civilizacija | Senovės Graikija | Senovės Roma
Indo slėnio civilizacija | Senovės Indija | Senovės Kinija
Mezoamerikos civilizacija (Majai, Actekai, Olmekai...) | Peru civilizacijos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: