Sent Vinsentas ir Grenadinai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Saint Vincent and the Grenadines
Flag of Saint Vincent and the Grenadines.svg Coat of arms of Saint Vincent and the Grenadines.jpg
(Detaliau) (Detaliau)
Sent Vinsentas ir Grenadinai žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų
Sostinė Kingstaunas
Didžiausias miestas Kingstaunas
Valstybės vadovai Elžbieta II Frederick Ballantyne Ralph Gonsalves
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
389389 km²
38,900 ha
150.193 mi²
km² (182)
nežymus
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
98 440 (175)
253.06253.06 žm./km²
2.531 žm./ha
655.425 žm./mi²
žm./km² (24)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2002 (progn.)
0,34 mlrd. $ (182)
3600 $ (124)
Valiuta Rytų Karibų doleris
Laiko juosta UTC-4
Nepriklausomybė
nuo JK
1979 m. spalio 27 d.
Valstybinis himnas Sent Vinsento ir Grenadinų himnas
ISO kodas VC
ISO3 kodas VCT
ISO skaitmeninis kodas 670
FIPS kodas VC
GeoName kodas 3577815
Interneto kodas .vc
Šalies tel. kodas +1-784
Commons-logo.svg Vikiteka: Sent Vinsentas ir GrenadinaiVikiteka

Sent Vinsentas ir Grenadinai – salų valstybė Karibų jūroje.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Sent Vinsento ir Grenadinų istorija

Dar žiūrėkite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Sent Vinsento ir Grenadinų politinė sistema

Sent Vinsentas ir Grenadinai yra parlamentinė demokratija. Valstybės vadovė – Karalienė Elžbieta II, kuriai atstovauja generalgubernatorius. Vykdomoji valdžia priklauso ministrui pirmininkui ir kabinetui.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Sent Vinsento ir Grenadinų administracinis suskirstymas

Geografija

Sent Vinsentą ir Grenadinus sudaro viena pagrindinė sala, Sent Vinsentas, ir pietinė 600 salų ir salelių, vadinamų Grenadinais, dalis. Sent Vinsento sala užima 89 % valstybės ploto, joje gyvena 95 % piliečių. Sala kalnuota, lygumų nedaug, virš šiaurinio salos trečdalio kyla veikiantis Sufriero ugnikalnis, XX a. išsiveržęs ne vieną kartą. Vidurinė ir pietinė salos dalys staigiai leidžiasi į jūrą, o rytinėje pusėje virš juodo smėlio paplūdimių kyla stačios uolos. Dauguma Grenadinų salų ne tokios kalnuotos, jas supa koralų rifai. Keletas Grenadinų salų, kaip antai Mustikas ir Bekija, tapo prabangiais kurortais turtingiesiems užsieniečiams.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Sent Vinsento ir Grenadinų ekonomika

Sent Vinsento ir Grenadinų ekonomika yra prasta lyginant su kitų Karibų salomis, kadangi žemės ūkis yra pagrindinė pelno šaka. Bananai yra vieni iš svarbiausių žemės ūkio poduktų, bet Sent Vinsentas yra vienas iš didžiausių marantės augintojų pasaulyje. Taip pat auginami kokosai, saldžiosios bulvės, prieskoniai. Žvejyba šalyje buvo atgaivinta Japonijos pagalba. Esama nekokios statybinių medžiagų (cemento), maisto perdirbimo ir siuvimo pramonės. Gaminamas romas. Turizmas yra vienas iš didžiausių šalies ekonomikos dalių.

Importuojami maisto produktai, chemikalai, trąšos, degalai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra JAV, Barbadosas, Didžioji Britanija, Sent Lucija, Trinidadas ir Tobagas, Antigva ir Barbuda, Grenada.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Sent Vinsento ir Grenadinų demografija

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1991 m. ir 2012 m.
1991 m. 1996 m. 1997 m. 2000 m. 2006 m. 2012 m.
106 499 113 000 114 000 117 800 103 751 98 440

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Sent Vinsento ir Grenadinų kultūra

Kita informacija

Šaltiniai



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: