Seredžius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Seredžius
   Seredzius COA.gif   
Seredzius002.JPG
Seredžius nuo Palemono kalno

Seredžius
55°04′44″N 23°25′05″E / 55.079°N 23.418°E / 55.079; 23.418 (Seredžius)Koordinatės:55°04′44″N 23°25′05″E / 55.079°N 23.418°E / 55.079; 23.418 (Seredžius)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė: Vėliava Jurbarko rajono savivaldybė
Seniūnija: Seredžiaus seniūnija
Gyventojų: 590 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Serẽdžius
Kilmininkas: Serẽdžiaus
Naudininkas: Serẽdžiui
Galininkas: Serẽdžių
Įnagininkas: Serẽdžiumi
Vietininkas: Serẽdžiuje
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: SeredžiusVikiteka

Seredžius – miestelis Jurbarko rajono savivaldybėje, prie vaizdingos Nemuno ir Dubysos santakos, šalia kelio  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Seredžiaus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1913 m.
SilentHillFilmCultSymbol.svg Seredžiaus piliakalniai, svarbesnis iš jų – Palemono kalnas
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Seredžiaus pagrindinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Seredžiaus biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-74051)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Panemuniu regioninis parkas.png


Miestelis įsikūręs dešiniajame Nemuno krante (priešais yra Kriūkai), priklauso Panemunių reg. parkui, link Kauno pusės yra įkurtas istorinis kraštovaizdžio draustinis (30 ha).

Pietinėje miestelio dalyje yra senkapių, datuojamų III–IV a. Priešingame Nemuno krante yra Kriūkai. Nuo kalno atsiveria puiki regykla. Prie miestelio vakaruose stūkso du Seredžiaus piliakalniai.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png KLAUSUČIAI – 6 km Padubysys – 6 km ČEKIŠKĖ – 13 km Blank-50px.png
JURBARKAS - 43 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
VILKIJA – 12 km
KAUNAS



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Seredžius OpenLayers žemėlapyje
Seredžius TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

Viduramžiais ties dabartiniu Seredžiumi, Nemuno ir Dubysos santakoje stovėjo kryžiuočių pilis (Dubysos pilis). Tai buvo ir svarbus lietuvių gynybos punktas – ant piliakalnio stovėjo Pieštvės pilis, minima nuo 1326 m. ir sunaikinta 1363 m.

XVI a. viduryje ėmė kurtis miestelis, turėjęs turgaus, vėliau ir prekymečių privilegiją. 1620 m. įkurtas Seredžiaus augustinų vienuolynas. Iki XVII a. buvo svarbus prekybos centras prie Nemuno, gyveno daug pirklių ir amatininkų. 1829 m. vanduo nuplovė dalį šlaito, kurio papėdėje stovėjo nemažai namų ir Seredžiaus bažnyčia – viskas nugarmėjo su potvynio vandenimis.

Pirmojo pasaulinio karo metu miestelis nukentėjo 1914 m. rudenį, kai per Nemuną ties juo kėlėsi iš Rytprūsių atsitraukianti rusų generolo Renenkampfo armija. Taip pat žiaurūs mūšiai Seredžiaus apylinkėse – Dubysos slėnyje vyko 1915 m. pavasarį-vasarą, kautynių metu didelė dalis miestelio sudegė.

Antrojo pasaulinio karo metu, Vokietijai užpuolus TSRS, miestelis buvo užimtas jau 1941 m. birželio 22 d. vokiečių 8-tosios tankų divizijos, 28-ojo šaulių pulko, 8-ojo motociklininkų bataliono karių. Užimant Seredžių žuvo apie 300 Raudonosios Armijos kareivių, įsikūrusių vietos kareivinėse (miestelyje palaidota bene daugiausia tarybinių karių visame Jurbarko rajone). Vokiečių diversantams pavyko užimti sveiką tiltą per Dubysą. Mūšiai miestelio apylinkėse vėl vyko 1944 m. vasarą – besitraukiantys vokiečiai susprogdino aukščiau minėtą tiltą, bet netrukus jis buvo atstatytas vokiečių belaisvių.

Pokario metais Seredžiaus apylinkėse aktyviai veikė lietuvių partizanai – Vlado Bilkio-Velnio organizuotas „Ąžuolo“ būrys ir Kazio Puidoko-Beržo būrys. Du kartus – 1944 m. gruodžio 1 d. ir 1945 m. birželio 6-osios naktį partizanai atakavo ir patį miestelį, užėmė jo centre buvusią NKVD ir stribų būstinę. Pirmajam miestelio puolimui (1944) vadovavo garsus Lietuvos partizanų vadas Kazys Veverskis.

Paskutinis Seredžiaus apylinkių partizanas, Jonas Bartušas-Ukrainietis, žuvo 1960 m. vasarą.

1999 m. patvirtintas Seredžiaus herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pradžia – 1920 m. Seredžiaus valsčiaus centras  ?
19201948 m. Kauno apskritis
19481950 m. Vilkijos apskritis
19501962 m. Seredžiaus apylinkė (1950–1954 ir 1963–1995 m. jos centras) Vilkijos rajonas
19621995 m. Jurbarko rajonas
1995 Seredžiaus seniūnijos centras Jurbarko rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

J. Otrembskio nuomone, Seredžiaus vardas galėjo kilti nuo slavybės sereda („trečiadienis“) – dienos, kuomet vykdavo savaitiniai turgūs.[7] Toks miestelio vardas minimas nuo XVI a. 1-osios pusės. Taip pat manoma, kad miestelis vardą galėjo gauti dėl savo padėties – jis buvo vidurys (slaviškai seredina) tarp Kauno ir Jurbarko.[8]

Liaudies etimologija pasakoja, kad sykį Nemunu plaukę užjūrio keliauninkai. Jie priplaukę Dubysos žiotis ir iš džiaugsmo uždainavę: „Čia radom!“ Taip ir atsiradęs Seredžiaus pavadinimas.[9]

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2011 m.
1868 m.*[4] 1900 m.*[3] 1970 m.sur.[10] 1982 m.[11] 1986 m. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
562 1 700 848 750 619 749 590 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

  • Al Jolson (1886–1950), žydų kilmės JAV dainininkas, aktorius, gimęs Seredžiuje.

Galerija

Šaltiniai

  1. Seredžius. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Средникъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 31 (61) : София — Статика. С.-Петербургъ, 1900., 348 psl. (rus.){{#subobject:Seredžius (Средникъ, ESBE) |Straipsnis=Seredžius |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Средникъ |Žodyno tomas=Т. 31 (61) |Žodyno puslapis= 348 psl. }}
  4. 4,0 4,1 Средникъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 714 psl. (rus.)
  5. Seredžius maps.vlasenko.net
  6. Seredžius loadmap.net
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 154 psl.
  8. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 284 psl.
  9. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. // Kaunas, „Šviesa“, 2008. 99 psl.
  10. Seredžius. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 188 psl.
  11. Seredžius. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas. - 116 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 284–285 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: