Siaurukas Šilutė–Kulėšai
Siaurukas Šilutė-Kulėšai – 1435 mm pločio vėžės geležinkelio atkarpa ėjusi Šilutės miesto apylinkėse Klaipėdos krašte iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Ši geležinkelio atkarpa priklausė ir ją eksploatavo siaurųjų geležinkelių kompanijos, todėl ji klaidingai buvo vadinama siauruoju geležinkeliu.
Istorija
Geležinkelio statyba buvo užbaigta 1913 m. gruodžio 1 d., jis turėjo normalaus pločio (1435 mm) vėžes. Investavę akcininkai norėjo pagerinti vietinį susisiekimą bei pritraukti krovinių iš Didžiosios Lietuvos gilumos. Papildomų krovinių atsirado prie siauruko geležinkelio prijungus Šilutės uostą. Keleivių buvo nedaug ir jų skaičius nuolat mažėjo.
Apie 1930 metus Šilutės-Kulėšų geležinkelis turėjo bagažo autobusą, kuriuo gabendavo keleivius ir nedidelius krovinius iš Žemaičių Naumiesčio į Šilutę.
Visą gyvavimo laikotarpį geležinkelį aptarnavo du lokomotyvai B-n2, be to eksploatacijoje buvo du keleiviniai ir devyni krovininiai vagonai. Žibuose (dabar Lietuvninkų g., Šilutėjė) buvo šio geležinkelio stotis. Traukiniai taip pat sustodavo Šilutės geležinkelio (Tilžės - Klaipėdos linija) stotyje.
1913 m. geležinkelis pervežė 35 tūkst. keleivių ir 13 tūkst. t krovinių, o 1939 m. - 22,7 tūkst. keleivių ir 14 tūkst. t krovinių.
Iškart po Antrojo pasaulinio karo geležinkelio bėgiai buvo išardyti.
Atkarpos
- 14,2 km ilgio - Žibų kaimas (Šilutė) - Kulėšai
- 2 km ilgio - Šilutės uostas - Žibų kaimas (Šilutė).
Savininkai
- iki 1924 birželio 30 - „Insterburger AG“, Įsrutis;
- nuo 1924 liepos 1 - Ostpreussische Kleinbahn-AG“, Karaliaučius.
Eksploatuotojas
„Ostdeutsche Eisenbahn-Gesellschaft“.
| ||||||