Sibirinis šeškas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Mustela sibirica
Sibirinis šeškas (Mustela sibirica)
Sibirinis šeškas (Mustela sibirica)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Carnivora)
Šeima: Kiauniniai
(Wikispecies-logo.svg Mustelidae)
Pošeimis: Mustelinae
(Wikispecies-logo.svg Mustelinae)
Gentis: Šeškai
(Wikispecies-logo.svg Mustela)
Rūšis: Sibirinis šeškas
(Wikispecies-logo.svg Mustela sibirica)
Mokslinis pavadinimas
Mustela sibirica
Pallas, 1773

Sibirinis šeškas (lot. Mustela sibirica, angl. Siberian weasel) – kiauninių šeimos plėšrus žinduolis, kuris daugiausiai sutinkamas Azijoje. Yra įrašytas į Raudonąją knygą.[1]

Paplitimas

Sibirinis šeškas gyvena beveik visoje Azijoje: Sibire (išskyrus poliarinius regionus), Tibete, Gobio dykumoje, taip pat Uralo kalnuose. Manoma, kad kažkada gyvenęs Japonijoje.

Išvaizda

Sibirinio šeško kūnas yra plonas, aukštas ir su trumpomis kojomis. Turi ilgą, purią uodegą. Patinai yra šiek tiek didesni nei patelės. Patino kūno ilgis be uodegos yra 28-39 cm, uodegos ilgis – 15-21 cm, svoris 650-820 g, patelių kūno ilgis 25-30 cm, uodegos – 13-16 cm, svoris 360-430 g. Galvos forma suspausta, pailga. Ausys plačios, žemos ir apvalios. Kailio spalva vasarą yra ruda, žiemą ji tampa ryškesnė, panaši į aukso spalvą. Viršutinė lūpa ir apatinė žandikauliai aplink nosį yra balti, kaip ir europinės audinės. Sibirinio šeško žiemos kailis yra labai storas ir purus.

Elgesys

Sibirinis šeškas yra naktinis gyvūnas, išskyrus motinas su jaunikliais. Jie yra sėslūs, nors kartais jie migruoja, kad rastų maisto. Medžioja naktį. Nakties metu medžioklės plotai yra apie 10-12 km, kartais 18-20 km. Sibirinis šeškas puikiai moka šokinėti, sugeba laipioti medžiais.

Pagrindiniai natūralūs priešininkai yra dideli paukščiai.

Mityba

Sibirinio šeško mitybos racioną daugiausiai sudaro vandeniniai pelėnai, pelės, voverės, vabzdžiai, kai kurie mažesni paukščiai, varlės, taip pat mėgsta kiaušinius, riešutus, uogas.

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+3472-0=3472 wiki spaudos ženklai).