Siesartis (Šventoji)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Siesartis
Siesartis netoli Lentvorų
Siesartis netoli Lentvorų
Ilgis 68,2 km
Nuolydis 136 cm/km
Baseino plotas 615,7 km²
Vidutinis debitas 5,13 m³/s
Ištakos Siesarčio ežeras
Žiotys Šventoji
Šalys Lietuva

Siesartis – upė Lietuvoje, Aukštaitijoje, Molėtų ir Ukmergės rajonuose, kairysis Šventosios intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 12210920. Upės pradžia yra Molėtų rajone, Siesarties ežero šiaurvakarinėje dalyje, 2 km į rytus nuo Molėtų[1]. Ištakų altitudė 145,7 m. Teka vingiuodama į vakarus, žemupyje - į šiaurės vakarus, pačiame aukštupyje prateka Pastovio, Pastovėlio ir Promislavo ežerus, toliau kerta Molėtų, Pušynėlio, Kijėlių miškus, vidurupyje - Lydimų, Daubariškių, Jereminavos, Bliūdašilio miškus, žemupyje - Vederų, Berzgainių, Felinkos, Dumblo, Vaisgėliškio miškus. Įteka į Šventąją 51,2 km nuo jos žiočių, ties Zujų kaimu, 2 km į pietus nuo Vidiškių. Įtekėjimo altitudė 53,1 m.

Intakai: Kamina, Rituškė, Grabuosta, Duobužė, S - 3, Vardas, Želva, Šešuola, Žvėrupis, S - 1, Šaltupis (kairieji); Verikas, Žežiebra, Pagrinda, Skardelis, Paskardinis, Šalčiukas, Triūpelis, Mokia, S - 4, Duobužė, Krapė, Plaštaka, Karčupis, Kulenupis (dešinieji).

Upė užtvenkta 2 vietose, vidurupyje įrengtas Cesarkos malūno tvenkinys, žemupyje - Valtūnų tvenkinys.

Metinis upės nuotėkis pasiskirsto: pavasarį - 57 %, vasarą - 15 %, rudenį - 13 %, žiemą - 15 %[2].

Dalyje aukštupio vaga sureguliuota.

Didesnės gyvenvietės prie upės: Molėtai, Kijėliai, Sodėnai, Vilijočiai, Videniškiai, Duobužiai, Virkščiai, Valai, Antatilčiai, Lentvorai.

Etimologija

Siesarties upės pradžia (ištakos vieta iš Siesarties ežero)

Upės pavadinimas yra bendraindoeuropietiškos kilmės ir siejamas su reikšme „sroventi“ (plg. skr. सृ, सिसर्ति = sṛ, sisarti – „teka, srovena“). Sudvigubinimas sie- siejamas su skr. सिच्, सिञ्चति, सेचते = sic, siñcati, secate „liejasi, laistosi, neriasi“ (plg. su tuo pačiu atkartojimu Siesikas, Siesrautas)[3].

Šaltiniai

  1. maps.lt duomenys
  2. Siesartis (Šventoji). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987., 662-663 psl.
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas.  – Vilnius: Mokslas, 1981.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Aloyzas Rapševičius – autorius ir redaktorius – 59% (+2010-24=1986 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – autorius – 42% (+1449-0=1449 wiki spaudos ženklai).