Siesartis (ežeras)
Kitos reikšmės – Siesartis .
| Siesartis | ||
|---|---|---|
 | ||
| Lokalizacija | ||
| Vieta | Molėtų raj., Lietuva | |
| Plotas | 5,195 km² | |
| Kranto linijos ilgis | 27,5 km | |
| Kilmė | ledyninis | |
| Vidutinis gylis | 10,4 m | |
| Didžiausias gylis | 37,4 m | |
| Įteka | Kirneilė, Malkėsta, keli upeliai | |
| Išteka | Siesartis | |
 Vikiteka: |
SiesartisVikiteka | |
Siesartis – ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajone, apie 2,5 km į rytus nuo Molėtų, Labanoro regioniniame parke. Ežero ilgis iš vakarų į rytus – 7 km, didžiausias plotis – 1,78 km. Altitudė 145,7 m. Gylis siekia 37,4 m. Kranto linija, kurios ilgis net 22,02 km (su salų krantais 27,5 km), labai vingiuota, yra 2 dideli pusiasaliai. Krantai daugiausia aukšti, šiaurės vakarinis žemas ir pelkėtas. Ežere yra 6 miškingos salos: Birutės sala 27,5 ha (stūkso Birutės miškas), Kazėlos sala 1,41 ha, Tetervinkos sala 0,06 ha ir 3 bevardės salos (1,9 ha, 1,36 ha ir 0,22 ha).[1] Apyežerė miškinga (Gervinės, Šaukiamojo Rago, Siesarčio, Rudesos, Mindūnų, Gojaus miškai).
Siesartin susrūva keletas upokšnių (Malkėstas – iš Malkėsto ežero, Kirneilė – iš Kirneilio ežero pro Gulbį (jungiasi 37 m pločio protaka su Siesarčiu), upelis iš Baltųjų Lakajų pro Kamužėlį (jungiasi 14 m pločio pelkėta protaka su Siesarčiu) ir kt.), šiaurės vakaruose išteka Šventosios intakas Siesartis. Ežero pratakumas 60 %. 1976 m. ežeras buvo patvenktas ir vanduo pakilo 0,3 m.
Siesarties ežeras patenka į Lakajų kraštovaizdžio draustinį. Pakrantėse įsikūrę kaimai: Juodiškės, Cezariškiai, Juodakampis, Juočiai, Kamužė, Šniūrai, Bučeliškė, Kirneilė, Golba, Šeikiškė, Kanapelka. Veikia 5 kaimo turizmo sodybos, yra poilsiavietė, kempingas. Pietvakariniu pakraščiu eina kelias 173 Molėtai–Pabradė, šiauriniu - kelias 114 Molėtai–Kaltanėnai–Ignalina.
Ežerėvardis Siesartìs siejamas su reikšme „sroventi“ (plg. skr. सृ, सिसर्ति = sr̥, sisarti – „teka, srovena“)[2].
Šaltiniai
- ↑ Siesartis (ežeras). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 662 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. 297–298 psl., – Vilnius: Mokslas, 1981.
| ||||||