Sigitas Tamkevičius. Dievas mano šviesa. Šiluvos Jubiliejus metai

←Kauno arkivyskupijos II sinodas

Sigitas Tamkevičius. Dievas mano šviesa. Šiluvos Jubiliejus metai.

Dievo Gailestingumo metai→

Šiluva Žemaičių istorijoje pristatymas

2008 m.sausio 4 d. Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, vyko kun. Stasio Ylos knygos Šiluva Žemaičių istorijoje. Ses. Ignė Marijošiūtė MVS papasakojo daug įdomių dalykų apie kun. S. Ylą, nes jis gyveno ir mirė Putnamo vienuolyne. Aš gi papasakojau apie savo džiaugsmą, kai ses. I. Marijošiūtė atvežė ir man įteikė knygos Šiluva Žemaičių istorijoje antrosios daliesrankraštį, kurį reikėjo tik suredaguoti ir išleisti drauge su pirmąja dalimi. Šioje knygoje tilpo daug istorinės medžiagos iš ano sudėtingo Bažnyčiai laikotarpio, kai katalikai ir protestantai dar nesugebėjo draugiškai sugyventi.

Šiluvos Dievo Motinos metai

Sausio 8 d. Kauno arkikatedroje 2008 metus paskelbiau Šiluvos Dievo Motinos metais. Oficialiai šie metai prasidėjo vasario 3 d., sekmadienį. Visose Kauno parapijose buvo aukojamos Mišios meldžiant Švč. Mergelės Marijos globos. Pagrindinės Jubiliejaus iškilmės bus švenčiamos rugsėjo 6–15 d. Šiluvoje.

Kanados lietuvių katalikų centras ir Kanados lietuvių kunigų vienybė 2008 metus taip pat paskelbė Šiluvos Marijos metais Kanadoje. Vysk. J. Ivanausko pašventinta Šiluvos Dievo Motinos paveikslo kopija keliavo per visas Kanados lietuvių parapijas.

Į Šventąją Žemę

Vasario 11 d. su 25 Kauno arkivyskupijos kunigais išvykau į Šventąją Žemę. Aplankėme Taboro kalną, Atsimainymo baziliką, Karmelį,Kafarnaumą, Palaiminimų kalną, Petro Primato ir Duonos Padauginimo bažnyčias.

Jeruzalėje aplankėme Kristaus Kapo bažnyčią, ėjome kryžiaus kelią, lankėme Marijos Užmigimo bažnyčią ir Paskutinės vakarienės kambarį, o sekančią dieną išvykome į Betliejų. Labai niūriai atrodo betoninė „Berlyno siena“, skirianti žydus nuo arabų pasaulio. Aplankėme Kristaus Gimimo baziliką ir Piemenų lauką, lankėmės Masados tvirtovėje, Kumrane, maudėmės Negyvojoje jūroje, o 19 d. pabudę pamatėme sniegu apklotą Jeruzalę. Buvo tikrai palaiminta piligrimystė. Šventoje Žemėje lankiausi ne pirmą kartą, todėl galėjau daugiau susitelkti ties brangiomis vietomis ir išgyventi brangius Šventosios istorijos slėpinius.

Piligrimų centras Šiluvoje

Drauge su aikštės tvarkymo darbais pradėjome statyti Piligrimų centrą, kuriame glausis Šiluvoje tarnaujančios seserys, Šiluvos muziejus ir Piligrimų informacijos centras. Pradžiai turėjau tik ketvirtadalį statyboms reikiamų lėšų. Piligrimų centre architektas Gintautas Natkevičius suplanavo ir viešus tualetus, kurių Šiluvai labai trūko. Kai viskas buvo įgyvendinta, buvo galima pasidžiaugti, kad Šiluvos šventovė turi viską, ko tokiai vietai reikia.

Rengiantis Šiluvos jubiliejui dideli darbai vyko ir pačioje Bazilikoje. Keitėme senas medines grindis, išklodami granitu. Remontavome ir Bazilikos išorę – bokštus bei frontoną. Visi labai norėjome, kad Šiluva jubiliejų sutiktų gerai atsinaujinusi.

Sugrįžta kun. dr. A. Paškus

Gegužės 23 d. paminklinės Kristaus Prisikėlimo šventovės kolumbariume palaidojome kun. dr. Antaną Paškų, filosofijos ir psichologijos profesorių, parašiusį daug vertingų knygų, kuris laisvės metais kasmet atvažiuodavo dėstyti Katalikų teologijos fakultete. Kun. Antanas Paškus giliai įžvelgė tiek totalitarinės sistemos, tiek nesveiko liberalizmo pavojų.

Tautų Sekminės Lietuvoje

Tarptautinė katalikų charizminio atsinaujinimo tarnyba Romoje pakvietė drauge švęsti Sekminių. Į šį kvietimą atsiliepė 23 Europos ir 16 kitų žemynų šalių. Į Sekminių devyndienį įsijungė daugelis Lietuvos parapijų. Gegužės 10–11 d. Tautų Sekminių šventimas vyko Šiluvoje. Dalyvavo katalikų bendruomenės „Naujoji Sandora“, „Gyvieji akmenys“, „Ugnies vaikai“, „Dievo mėnuliai“, Kretingos pranciškonai, maldos grupės iš Marijampolės ir kitų Lietuvos vietų. Taip pat dalyvavo įvairių kongregacijų seserų ir brolių vienuolių. Penktadienį prasidėjusi Eucharistijos adoracija Jono Pauliaus II centre truko visą parą. Šeštadienio vakarą pirmąją maldos konferenciją vedė apaštališkos dvasios pasaulietis Vincas Kolyčius iš Toronto. Jei mes, dvasininkai, visi būtume panašūs į jį – kalnus nuverstume! Bazilikoje naktį vyko Eucharistijos adoracija ir Sutaikinimo pamaldos.

Sekmadienį, per pačias Sekmines, programa vyko aikštėje prieš Baziliką. Apie savo dvasines patirtis dalijosi seserys vienuolės ir pasauliečiai. 12 val. vadovavau Mišių liturgijai ir pasakiau homiliją, ragindamas visus būti ne tik Evangelijos žinios, bet ir džiaugsmo nešėjais. Popietiniu metu aikštėje susirinkusieji galėjo išgirsti daugelio žmonių, patyrusių Šventosios Dvasios veikimą, liudijimų.

Pirmadienį, atsiliepdami į kvietimą eiti į pasaulį ir skelbti Evangeliją, Kretingos pranciškoniškasis jaunimas, „Gyvieji akmenys“, Vilniaus ir Kauno kunigų seminarijų klierikai, seserys vienuolės lankėsi evangelizacinėje misijoje Šiluvoje, Žaiginyje bei šešiose Raseinių mokyklose.

Kauno arkivyskupijos Eucharistinis kongresas

Gegužės 24–25 d. šventėme vieną iš pačių svarbiausių šių Jubiliejinių metų bažnytinę šventę – arkivyskupijos Eucharistinį kongresą. Išvakarėse Eucharistinis kongresas vyko Kauno Kristaus Prisikėlimo šventovėje. Apie 6000 žmonių dalyvavo Mišiose ir miuzikle „Prisikėlęs“. Ses. Lucijos Grybaitės FMA dėka šis puikus kompozitoriaus Daniele Ricci miuziklas buvo padovanotas Kauno žmonėms. Kongreso programa tęsėsi visą naktį; jos centre buvo Eucharistijos adoracija. Gegužės 25 d., sekmadienį, iškilmė prasidėjo procesija į senamiestį. Iškilmingos Mišios vyko Jono Pauliaus II parke Santakoje. Nuncijus arkivysk. S. P. Zurbriggenas perdavė Šventojo Tėvo sveikinimą. Iškilmingas Mišias transliavo nacionalinė televizija. Homilijoje kviečiau žmones, kad Eucharistija taptų jų kasdienio gyvenimo duona.

Vasaros darbai

Liepos pradžioje jau buvau susitaikęs su mintimi, kad sutvarkyti Šiluvos aikštės iki Jubiliejaus tikrai nepavyks dėl jos vidury stovėjusio pastato. Liko tik maldoje visus rūpesčius patikėti Švč. Mergelei Marijai: „Motina, tu žinai, kad visa, ką darau Šiluvoje, yra skirta tau ir tavo Sūnui. Šiuo metu esu bejėgis ką nors padaryti, todėl visa pavedu tavo motiniškam rūpesčiui.“ Po kelių dienų paskambino advokatas ir paaiškino, kad aikštės viduryje esančio namo savininkė jam pavedė tvarkyti pardavimo reikalus ir klausė, kiek esu pasiruošęs mokėti. Pasakiau kainą, jei per savaitę nuosavybės dokumentai bus mano rankose. Už dviejų savaičių mokėsiu penkiais tūkstančiais mažiau, o vėliau man namas bus visiškai neįdomus, nes iki Jubiliejaus jau nespėsime aikštės sutvarkyti. Dideliam džiaugsmui po savaitės jau turėjau namo nuosavybės dokumentus ir buldozeris per kelias dienas nepaliko jo nė pėdsako. Ačiū Šiluvos Marijai!

Jono Pauliaus II įamžinimas

Labai rūpėjo Šiluvoje įamžinti Jono Pauliaus II apsilankymą. Suradome Krokuvoje skulptorių CzesławąDzwigajų, kuris sutiko Šiluvos jubiliejui išlieti bronzinę Jono Pauliaus II skulpptūrą. Postamentą parūpino mano geras pažįstamas Jokūbauskas iš Raižių. Ir skulptorius, ir akmens meistras buvo žodžio žmonės – ką pažadėjo, tą laiku ir padarė. Likus kelioms dienoms iki Jubiliejaus aikštė buvo paruošta, Jono Pauliaus II skulptūra pastatyta, Švč. M. Marijos statula aikštėje pakeista nauja, nes senoji buvo tokios blogos būklės, kad galėjo stovėti tik po stogu.

a†a.Kun. L. Jagminas SJ

Prieš pat atlaidus mirė mano senas bičiulis kun. Leonardas Jagminas SJ. Nuo Kunigų seminarijos laikų buvome artimi draugai, vėliau toje pačioje seminarijoje dirbome. Jis buvo mano dvasios vadas ir nuodėmklausys. Kun. Leonardas – tai kunigiškojo uolumo pavyzdys. Jis nepaprastai mėgo knygas. Visų atmintyje išlikęs vaizdas, kaip t. Leonardas net sulinkęs neša didelį portfelį knygų. Uoliai vedė seserims rekolekcijas ir patarnavo visiems, kas tik į jį kreipėsi. Rugsėjo 8 d. kun. Leonardą palaidojome Šiluvoje, jėzuitų kapavietėje.

Piligrimų kelio vadovas

Sukūrus Jono Pauliaus II piligrimų kelią atsirado būtinybė išleisti vadovą, kuriame piligrimai galėtų rasti reikalingą informaciją apie pačias svarbiausias Lietuvos šventoves. Padedant Ūkio ministerijai pasisekė lietuvių kalba išleisti Jono Pauliaus II piligrimų kelio vadovą. Vėliau išleidau Piligrimų vadovą anglų ir lenkų kalbomis. Daugiausia prie šios knygos pasidarbavo Katalikų interneto tarnybosvadovė Dalė Šmerauskaitė, „Bažnyčios žinių“redaktoriai Gediminas Žukas ir Asta Petraitytė bei dailininkė Silvija Knezekytė.

Popiežiaus laiškas

Šiluvos Jubiliejui buvo labai reikalingas popiežiaus pasiuntinys. Per Apaštalinę unciatūrą prašėme tuo pasiuntiniu paskirti ilgametį Lietuvos ir Kauno arkivyskupijos bičiulį, kardinolą JoahimMeisnerį. Liepos 3 d. Šiluvos Dievo Motinos apsireiškimo 400 m. jubiliejaus proga popiežius Benediktas XVI pasiuntė laišką Kelno arkivyskupui kard. J. Meisneriui. Jau artėja keturių šimtų metų sukaktis, kai liudijamas Dievo Motinos apsireiškimas Šiluvoje, kuri yra Lietuvoje. Dar viduriniais amžiais šiame krašte pradėjo plisti Evangelijos žinia ir vaisingai skleistis Išganytojo malonės darbai. Vėliau minėtoje vietoje pastatyta Švč. Mergelės Marijos Gimimo šventovė, kad ten galėtų gausiai rinktis tikintieji, su pasitikėjimu prašysiantys Dievo pagalbos tiek kūnui, tiek dvasiai. Pasakojama kaip žinia, kad 1608 metais keliems piemenėliams pasirodė pati Dievo Gimdytoja, ir tada katalikybė pradėjo plėtotis su nauju užmoju. <...> Lietuvoje gyvenantys žmonės Šventosios Romos Bažnyčios kardinolo Vincento Sladkevičiaus buvo pavesti Bažnyčios Motinos globai. Šį pavedimą ten lankydamasis patvirtino ir garbingasis mūsų pirmtakas Jonas Paulius II. Tad teisinga, kad garbingojo brolio Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus SJ ir kitų Lietuvos vyskupų kvietimu bei raginimu būtų deramai paminėta anksčiau minėto įvykio keturių šimtmečių sukaktis, ypač rugsėjo 13-14 d. Šių iškilmių šventimas suteikia galimybę ir progą ne tik paminėti tą įvykį, bet ir sužadinti širdyse uolesnio tikėjimo dvasią.

Todėl siekdami, kad šios apeigos vyktų kuo didingiau ir veiksmingiau, nusprendėme pasiųsti prakilnų vyrą, kuris Mums atstovautų ir veiktų Mūsų vardu. Atkreipėme dėmesį į Tave, Garbingasis mūsų broli, kuris esi visiškai tinkamas prisiimti šią tarnystę ir deramai ją atlikti. Tad didelio palankumo Tau skatinami skelbiame ir skiriame Tave, Garbingasis Mūsų Broli, ypatingu pasiuntiniu minėtoms iškilmėms švęsti.

Padėka už laisvę

Rugpjūčio 31 d., paskutinį sekmadienį prieš Šiluvos jubiliejų, kaip ir kasmet, pradėdami Šilinių atlaidus, suorganizavome dvi dideles piligrimų eisenas nuo Tytuvėnų ir nuo Dubysos. Eisenoje nuo Dubysos priekyje buvo nešamas Šiluvos Dievo paveikslo kopija, apkeliavusi visas arkivyskupijos parapijas. Dabar ji keliavo į Šiluvą, kur per visą Jubiliejų stovės prie Mišių altoriaus. Piligriminiame žygyje dalyvavo įvairiausių žmonių: vaikų, jaunimo, suaugusiųjų, partizanų, tremtinių, politikų, Seimo narių – visas grupes sunku net išvardyti. Šiluvos aikštėje susitiko abi eisenos – nuo Tytuvėnų ir Dubysos. Eisenoje nuo Tytuvėnų dalyvavo spalvingai pasipuošę Tarptautinės katalikiškos Tradicija, šeima ir nuosavybė organizacijos nariai iš Japonijos, Ispanijos, Lenkijos, Baltarusijos, Venesuelos ir Brazilijos. Jie kasmet atvyksta į Šilinių atlaidus, nešdami Fatimos Dievo Motinos statulą. Kasmet visus piligrimus apdovanoja savo išleistais kalendoriais, populiarinančiais pamaldumą

Fatimos Dievo Motinai

Raseinių savivaldybės nutarimu gatvė, einanti šalia aikštės, buvo pavadinta Jono Pauliaus II vardu, todėl po Mišių palaiminau naująją gatvę ir naująją Švč. M. Marijos statulą.

Eucharistinis kongresas

Rugsėjo 6 d., šeštadienį, vyko Eucharistinio kongreso antroji dalis. Pirmoji bvo surengta pavasarį Kaune. Kun. K. Kėvalas prieš pagrindines Mišias vedė labai gerą katechezę. Ir vėliau kasdien pagrindinei Eucharistijai savo puikiomis katechezėmis piligrimams padėdavo pasirengti įvairių Lietuvos vyskupijų kunigai. Po Mišių aikštėje vyko procesija su Švč. Sakramentu. Po vakarinių Mišių procesija ėjome aplink Šiluvos miestelį. Šią dieną pėsčiomis iš Raseinių į Šiluvą atkeliavo 500 jaunųjų piligrimų iš Vilniaus, Kauno, Žemaitijos ir kitų Lietuvos vietų. Atvykę piligrimai dalyvavo Sutaikinimo pamaldose ir evangelizacinėje programoje.

Piligrimai nuo Kryžių kalno

Rugsėjo 5–7 d. per 1200 jaunų piligrimų keliavo iš Kryžių kalno į Šiluvos jubiliejų. Kaip visuomet jiems vadovavo nepailstantis vysk. Eugenijus Bartulis, savo giedria nuotaika užkrėsdamas jaunuosius piligrimus. Šįkart piligrimystėje dalyvavo piligrimų net iš Lenkijos ir Vokietijos. Rugsėjo 7 d., sekmadienį į Šiluvos aikštę susirinko daug jaunų piligrimų iš Raseinių ir nuo Kryžių kalno; įveikę 4000 kilometrus atvyko būrys lietuvių piligrimų net iš Lurdo. Saulėje plaikstėsi daugelio katalikiškų organizacijų bei draugijų vėliavos. Su manimi Mišias koncelebravo apaštališkasis nuncijus arkivysk. Peteris Stephanas Zurbriggenas, arkivysk. Wojciechas Zemba, Kroatijos vysk. Jurajus Jezerinacas ir visi Lietuvos vyskupai. Ši diena buvo skirta jaunimui ir Jonui Pauliui II pagerbti jo apsilankymo Šiluvoje 15-ųjų metinių proga. Nuo dabar rugsėjo 7-oji kasmet bus skiriama pal. Jonui Pauliui II. Po Mišių labai iškilmingai aikštėje buvo pašventintas Jono Pauliaus II paminklas, vaizduojantis popiežių, prie krūtinės priglaudusį Šiluvos Dievo Motinos paveikslą. Padėkojau paminklo autoriui prof. Cz. Dzwigajui; jo sukurtas paminklas kvies piligrimus dar labiau mylėti Šiluvos Mariją.

Švč. M. Marijos Gimimo iškilmė

Rugsėjo 8 d. Šiluvoje šventėme Švč. Mergelės Marijos šventę. Čia, Šiluvoje, ji buvo pradėta švęsti nuo XV amžiaus. Šią dieną iškilmėje dalyvavo daug pakviestų policijos ir teisėsaugos pareigūnų. Kadangi į ją atvykti kvietėme ir Kaišiadorių vyskupijos bendruomenę,pagrindinėms Mišioms aikštėje vadovavo Kaišiadorių vysk. Juozas Matulaitis. Mišių pabaigoje pašventinau kelyje iš Apsireiškimo koplyčios į Baziliką piligrimų Rožinio maldai tarnausiančiuspenkis Šviesos slėpinių koplytstulpius su Eriko Dauguliosukurtais bronziniais bareljefais. Šią dieną visi galėjo susipažinti su Kaišiadorių vyskupijos šventovėmis ir garbingomis asmenybėmis, visų pirma – Dievo tarnu arkivysk. Teofiliumi Matulioniu.Informacijos palapinės stenduose atlaidų dienomis ir kitos Lietuvos vyskupijos supažindino su svarbiausiomis šventovėmis, čia tekstais ir nuotraukomis buvo gražiai atspindėta Bažnyčios Lietuvoje tarnystė karitatyvinėje, jaunimo, šeimų ugdymo, dvasingumo puoselėjimo ir kt. srityse šiandien.

Kariuomenės šventė

Rugsėjo 9 d. Šiluvos aikštėje aukojamose pagrindinėse Mišiose dalyvavo 150 Lietuvos kariuomenės karininkų ir 500 karių. Iškilmėje dalyvavo pats Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Prieš Mišias LR Karinių oro pajėgų flotilės vadas admirolas Kęstutis Macijauskas su ministru padėjo gėlių prie generolo Jono Žemaičio paminklo. Mišias koncelebravo net 80 kunigų.. Homiliją pasakė LR kariuomenės ordinaras Eugenijus Bartulis. Šiluvos piligrimus po Mišių mokyklos stadione vaišino Jonavos dekanato tikintieji.

Kunigų ir vienuolių šventė

Trečiadienis buvo skirtas kunigams ir vienuoliams. Pagrindinėms Mišioms vadovavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, atsivežęs daug savo vyskupijos kunigų. Tą dieną dėkojome Dievui už kunigų ir vienuolių ištikimybę. Su Dievui pašvęstojo gyvenimo nariaisaikštėje švenčiau Eucharistiją popietiniu metu. Seserys ir broliai vienuoliai Bažnyčioje visuomet buvo labai didelė jėga. Sovietai norėjo ją sunaikinti ir dėl to uždarė visus vienuolynus, bet jie sunkmetį išgyveno pogrindyje. Vakare meldėmės už pašaukimus į dvasinį luomą. Mišių pabaigoje vadovavau klierikų įvilktuvėms ir lektorių bei akolitų skyrimui.

Katalikiškų bendruomenių šventė

Ketvirtadienį į Šiluvą suvažiavo Lietuvos katalikiškų institucijų, organizacijų ir bendruomenių nariai. Piligrimams tarnavo Telšių vyskupijos kunigai, o jų vyskupas Jonas BorutaSJ vadovavo pagrindinėms pamaldoms ir pasakė homiliją. Popietiniu metu aikštėje buvo surengtos Ekumeninės pamaldos, kuriose dalyvavo broliai ortodoksai, evangelikai liuteronai, metodistai ir Tikėjimo žodžio bendruomenė. Evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis pasidžiaugė šia vienybės diena ir drąsino vienybėje su Kristumi daryti gerus darbus. Ekumeninės pamaldos Šiluvoje vyko pirmąkart – ši žemė po šimtmečių tapo krikščionių santaikos vieta.

Ligonių ir medikų diena

Rugsėjo 12 d. meldėmės už medikus, slaugos darbuotojus ir sergančiuosius. Mišioms vadovavo Vilkaviškio vyskupijos ganytojas vysk. Rimantas Norvila. Šiluvos Marija yra tituluojama Ligonių Sveikata, todėl ligoniai į Šiluvą ypač mielai atvyksta per jiems skirtą Ligonių dieną. Su savo vyskupu Rimantu į Šiluvą atvyko taip pat didelis būrys Vilkaviškio vyskupijos kunigų. Aš pats Mišias, skirtas ligoniams, aukojau popietiniu metu. Vakare buvo meldžiamasi už priklausomybių varginamus žmones ir jų artimuosius. Po Mišių vyko Vidinio išgydymo pamaldos. Šiandien vidurdienį į Vilniaus oro uostą atskrido popiežiaus pasiuntinys kard. J. Meisneris. Jį pasitiko apaštališkasis nuncijus ir Vyskupų Konferencijos generalinis sekretorius mons. Gintaras Grušas.

Šeimų šventė

Šeštadienį sukvietėme šeimas ir meldėmės jų intencijomis: už drąsą auginti daugiau vaikų, už patiriančias sunkumųšeimas ir kt.Kadangi ši diena buvo skirta Vilniaus arkivyskupijai, atvyko daug piligrimų iš šios arkivyskupijos. Piligrimų atvyko taip pat iš Latvijos, Vokietijos, Kanados, JAV, Lenkijos, Australijos ir net iš Afrikos. Per Mišias sutuoktiniai atnaujino Santuokos pažadus.

Šiemet aikštę, Apsireiškimo koplyčią ir Baziliką iškilmėms išpuošė Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro bendruomenė. Nuo šių metų ji kasmet puoš Šiluvą vis naujai kurtomis gėlių kompozicijomis.

400 metų jubiliejaus iškilmė

Šiluva buvo pasipuošusi Lietuvos ir Vatikano vėliavomis. Į iškilmę atvyko Lenkijos primas kard. JosephasGlempas, Minsko-Mogiliovo arkivysk. Tadas Kondrusevičius ir vysk. Antoni Dziemianko, Elko vysk. Jerzy Mazuras, Drohiczyno vysk. Antonis Pacyfikas Dydyczius, Gardino vysk. Aleksandras Kaszkiewicz, Balstogės arkivysk. Edvardas Ozorowskis, Jelgavos vysk. Antonis Justsas, Estijos vysk. Philipe Jean Jourdanas, Varšuvos marijonų provinciolas kun. Pavelas Naumowizcius, Lietuvos vyskupai, Vyriausybės nariai, Premjeras Gediminas Kirkilas, prezidentas V. Adamkus, daug kitų garbingų svečių ir daugybė piligrimų iš Lietuvos bei užsienio. Svečiai buvo sveikinami lenkų, vokiečių, italų ir anglų kalbomis. Iškilmių Eucharistijai vadovavo popiežiaus pasiuntinys kard. J. Meisteris. gal dar:Erdvią aikštę ir jos prieigas tarp Šiluvos bazilikos ir Apsireiškimo koplyčios buvo liete užliejusi piligrimų jūra, visi kaip viena šeima dėkojo Dievui už Marijos apsireiškimo dovaną Lietuvos žemei ir jos žmonėms.

Kalba kard. J. Meisneris

Kard. J. Meisneris Jubiliejaus iškilmėse pasakė homiliją, kurioje, be kita ko, kalbėjo: 1608 metais <...>visiškai nekatalikiškoje aplinkoje Dievo Motina apsireiškė piemenėliams, prie Šiluvos ganiusiems avis. Vaikams apsireiškusi Marija graudžiai verkė, nerimaudama dėl savo vaikų. <...>Netrukus prasidėjo su Dievo Motinos paveikslu susiję stebuklingi pagijimai. Nuo to laiko Šiluvos Marija tapo viena didžiausių jūsų lietuvių tautos Globėjų. Ji buvo drauge su tauta šviesesniais ir tamsesniais, lengvesniais ir sunkesniais jos istorijos laikotarpiais.<...>

Per keturis šimtus metų per Šiluvos piemenėlius Marija įėjo į jūsų tautos istoriją ir daugiau jūsų nepaliko. Su tremtiniais ji ėjo į Sibirą ir padėjo jiems tenai ištverti, palaikė mirties valandą. Ji taip pat liko pas liūdinčius artimuosius Tėvynėje ir pagelbėjo jiems toliau išlaikyti pasitikėjimą bei tikėjimą.. Marija mums reikalinga ir dabar, ir ateityje – mūsų namuose ir bendruomenėse, parapijose ir bendrijose. Juk ji į namus su savimi atsiveda ir Viešpatį. <...>

Marija reikalinga ir Lietuvos kultūroje, jei Lietuva nori išlikti Lietuva. Kitaip viskas būtų be Kristaus, be tikėjimo ir be vilties.. Mūsų pačių labui reikia, kad Marija būtų tarp mūsų.

Mišių pabaigoje perskaičiau Lietuvos pasiaukojimo aktą Švč. M. Marijai. Kard. J. Meisneris suteikė ypatingą apaštališkąjį palaiminimą ir pasidžiaugė savo akimis pamatęs gyvą lietuvių tikėjimą. Šiluvai kardinolas padovanojo gražią monstranciją. Po Mišių sveikinimo kalbas sakė kard. J. Glempas, premjeras G. Kirkilas, buvo perskaityta Lenkijos prezidento L. Kaczynskio sveikinimas. Kaip įprasta, pabaigoje padėkojau Šventojo Tėvo pasiuntiniui, visiems vyskupams, valdžios žmonėms ir piligrimams už dalyvavimą Šiluvos jubiliejuje, o kard. J. Meisneriui padovanojau Šiluvos Dievo Motinos paveikslo kopiją.

Padėkos šventė

Rugsėjo 15 d. Jubiliejaus šventimą užbaigėme Padėkos švente. Šią dieną meldėmės už visus lietuvius, pasklidusius po pasaulį. Į šventę atvyko lietuvių iš Kanados, JAV, Didžiosios Britanijos, Australijos, Lenkijos ir Rusijos. Mišias koncelebravęsLVK delegatas užsienio lietuvių sielovadai prel. Edmundas Putrimas tarė padėkos žodį bemaž 40-yje pasaulio šalių gyvenančių lietuvių vardu, paminėjo daugybės lietuvių bendruomenių svetur pastangas švęsti Šiluvos jubiliejų, būti maldos vienybėje ir sykiu palaikyti tautiškumą toli nuo tėvynės. Po Mišių pašventinau jau pradėto statyti Piligrimų centrokertinį akmenį. Tikėtasi, kad kitąmet centras atvers duris. Per jubiliejines iškilmes Šiluvoje apsilankė apie 150 tūkstančių piligrimų. Kasdien žmonėms patarnavo apie 100 kunigų ir 30 seminaristų; taip pat kasdien talkino 50 jaunų savanorių.Pamaldose kasdien giedojo gausūs jaunimo ir suaugusiųjų chorai – didesnių ir mažesnių parapijų, miestų ir miestelių, bažnytinių ir profesionalių pasaulietiškų, kurie taip pat buvo išreiškę norą pagerbti didįjį Šiluvos jubiliejų.

Žinią apie jį ne tik Lietuvos žmonėms ganėtinai plačiai skleidė žiniasklaida didžiosiomis pasaulio kalbomis, minėdama vieną seniausių Marijos apsireiškimų Europoje. Apie tai rašė tarptautinės agentūros Reuters, KAI, PAP, France Press ir kt. Šis Švč. Mergelės Marijos Jubiliejus buvo labai kristocentriškas, nes jis nešė žinią – „tebus per amžius garbinamas mano Sūnus“

Buvo be galo gera matyti per Jubiliejų daugybę žmonių, draugiškai ir ramiai nusiteikusių, neskubančių, taikiai vaikštinėjančių šeimų su vaikais, žmonių, atliekančių išpažintį, adoruojančių Švenčiausiąjį Sakramentą, tiesiog besimeldžiančių. Juk be galo gražus tas pagaliau sustojęs ir maldoje nurimęs žmogus, kuris kasdienybėje gal irgi yra tik skubantis ir lekiantis, kaip daugelis iš mūsų.

Lietuvos televizijaabu sekmadienius iškilmę transliavo tiesiogiai; Marijos radijas iškilmes transliavo kiekvieną dieną. Pagrindines Jubiliejaus iškilmes transliavo ir Lenkijos Marijos radijas. Buvo sukurtas trumpas ir labai įtaigus filmas apie Šiluvos žinią šiandienos žmogui "Skubiausia žmonių pagalba" ir taip pat Spaudos tarnybos iniciatyva išleistas išsamus spalvotas "Šiluvos žinių" numeris.Jubiliejiniuose renginiuose apsilankė rekordiškai daug piligrimų, todėl nenuostabu, kad ir vėliau pagausėjo žmonių apsilankymai Šiluvoje paprastomis dienomis bei sekmadieniais.

Šiluvos jubiliejus Afganistane

Rugsėjo 9 d. Afganistane Goro provincijos PAG-7 kariai taip pat paminėjo Šiluvos 400 m. jubiliejų. Mišias stovyklos koplyčiojejiems aukojo kapelionas kun. Jonas Tamošiūnas, pabrėžęs džiaugsmą dėl to, kad Lietuvoje yra vieta, kuri net būnant toli nuo namų karius sutelkia kaip vieną šeimą. Vakare karių ramovėje buvo pademonstruotas Daliaus Ramanausko sukurtas filmas „Kelias į Šiluvą“. Kartu su lietuviais Šiluvos jubiliejų minėjo kariai iš Kroatijos, Kanados ir Slovakijos.

Mirė mons. V. Kazlauskas

Rugsėjo 26 d. mirė mons. Vytautas Kazlauskas, buvęs ilgametis Vatikano radijo lietuviškų laidų vedėjas. 1990 m. jis grįžo į Lietuvą, darbavosi Teologijos fakultete, įkūrė SOS vaikų kaimą, buvo aktyvus daugelio katalikiškų leidinių bendradarbis. Laidotuvių Mišias koncelebravo apie 100 kunigų. Homilijos metu iškėliau didelius monsinjoro nuopelnus, kai jo balsas per Vatikano radiją žadino pavergtoje Lietuvoje viltį. Amžinojo poilsio atgulė prie Kristaus Prisikėlimo šventovės.

Mirė vysk. V. Michelevičius

Lapkričio 12 d. mirė Kauno vyskupas emeritas Vladislovas Michelevičius. Jis buvo mano pirmas filosofinių disciplinų dėstytojas. Visą gyvenimą dėstė Kauno kunigų seminarijoje ir ypač mylėjo lotynų kalbą. Vyskupu buvo konsekruotas 1986 m., kai aš kalėjau Permės lageryje. Ilgą laiką kas rytą kartu eidavome pas kard. V. Sladkevičių ir gerą valandą kalbėdavomės apie įvairius Bažnyčios ir Lietuvos reikalus. Kai vysk. Vlado sveikata nusilpo, valgydavome kartu arkivyskupijos valgomajame. Po mirties savo santaupas paliko arkivyskupijai.

Šiluvos jubiliejus Romoje

Lapkričio 23 d. per Kristaus Karaliaus šventę Romoje, Didžiojoje Švč. M. Marijos bazilikoje, švenčiau Mišias su šimtu piligrimų iš Lietuvos. Šios bazilikos koplyčioje, kur yra gerbiamas Marijos Kelio rodytojos atvaizdas, meldėmės, dėkodami Dievui už Šiluvos 400 m. jubiliejaus dalyvius. Šiluvos Dievo Motinos paveikslas yra nupieštas pagal šį Kelio rodytojos paveikslą.

Vakare Popiežiškojoje lietuvių Šv. Kazimiero kolegijoje buvome labai svetingai priimti. Sveikinome rektorių mons. Petrą Šiurį ir visus darbuotojus su šios kolegijos gyvavimo 60 metų sukaktimi. Tuojau po karo arkivysk. Juozapas Skvireckas Šv. Kazimiero kolegijai įsigyti paaukojo 17.000 dolerių.

Kitas dienas paskyrėme didžiosioms Romos bazilikoms lankyti. Lapkričio 25 d. rytą meldėmės Aušros Vartų koplyčioje Šv. Petro bazilikos požemyje. Lapkričio 26 d. visi piligrimai iš Lietuvos dalyvavome popiežiaus bendroje audiencijoje ir buvome pasveikinti lietuviškai: Nuoširdžiai sveikinu lietuviškai kalbančius piligrimus. Brangieji, dėkoju už jūsų dalyvavimą ir pavesdamas jus ir jūsų šeimas motiniškai Mergelės Marijos globai, visiems suteikiu savo palaiminimą. Garbė Jėzui Kristui. Po audiencijos aš ir vysk. J. Ivanauskas asmeniškai pasveikinome Šventąjį Tėvą, kuris sakė, kad po Šiluvos jubiliejaus jį aplankęs kard. J. Meisneris perdavė jam lietuvių dovaną ir daug papasakojo apie savo vizitą Lietuvoje. Benediktas XVI paprašė pasveikinti jo vardu visus Lietuvos kunigus ir tikinčiuosius. Grįžome namo labai laimingi, tarsi ant Šiluvos jubiliejaus šventimo iškilmių uždėję antspaudą.

Mirė vysk. A. Vaičius

Lapkričio 25 d. mirė Telšių vyskupas emeritas Antanas Vaičius. Kiek šiais metais iškeliavo brangių žmonių. Tai buvo žemaičių labai mylimas kunigas, vėliau vyskupas. Labai draugiškas ir nepavaišinęs niekuomet neišleisdavo savo svečių. Laidotuvių Mišiose dalyvavo Lietuvos vyskupai ir labai didelis kunigų būrys. Vysk. J. Kauneckas dėkojo velioniui vyskupui už gautas paprastumo, tikėjimo, uolumo ir meilės pamokas.

Mišios į visą pasaulį

Lapkričio 29 d. 18.30 val. iš Šiluvos bazilikos aukojamos Mišios Marijos radijo tiltu buvo tiesiogiai transliuojamos į 50 šalių. Savo homilijoje kalbėjau I Advento sekmadienio mintimis, primindamas Švč. M. Marijos vaidmenį Lietuvos istorijoje, ypač apsireiškiant Šiluvos piemenėliams bei nuolatinę jos globą tautos sunkmečiais. Homilija buvo verčiama į visas 50-ties šalių kalbas. Šia proga per Mišias giedojo Nijolės Jautakienės diriguojamas jungtinis „Pastoralės“ ir „Giesmės“ choras.

Evangelijos žinia tūkstantmetei Lietuvai

Gruodžio 23 d. su arkivyskupijos kunigais aptariau Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai programą. Tai bus puiki proga atnaujinti savo tikėjimą. Gruodžio 26 d., šv. Kalėdų antrosios dienos proga aukodamas Mišias Kristaus Prisikėlimo šventovėje, paskelbiau, kad 2009 metai bus skirti paminėti datai, kai į Lietuvą šv. Brunonas nešė Evangelijos žinią, ir kad šiais metais ypač gilinsimės į Dievo žodį. Parapijose bus skiriamas išskirtinis dėmesys Evangelijos žiniai, atkeliavusiai į Lietuvą prieš tūkstantį metų. Vyskupo šv. Brunono kankinystę paminėsime liepos 12 d. ir per Šilinių atlaidus.

Atsisveikinimas su apaštališkuoju nuncijumi

Vasario 1 d. arkikatedroje suteikiau kunigystės šventimus diakonams – Laurynui Grikiečiui ir Vincui Kudirkai. Be gausaus būrio kunigų, šventimų iškilmėje dalyvavo ir Lietuvą paliekantis apaštališkasis nuncijus arkivysk. P. S. Zurbriggenas. Kalbėdamas nuncijus prisiminė Kauno arkivyskupijoje vykusius svarbesnius įvykius – antrąjį arkivyskupijos Sinodą, Šiluvos jubiliejų ir sakė, kad Kauno bažnyčia kuriama iš gyvųjų akmenų. Tai buvo išties gražus dvasininkų ir pasauliečių katalikų darbo įvertinimas.

GenderLoops projektas

Vyskupų Konferencijos vardu drauge su kard. A. J. Bačkiu kreipiausi į prezidentą, Seimo pirmininką ir premjerą dėl planuojamo Lietuvoje diegti projekto GenderLoops. Pagal šią programą vaikai turi būti pratinami būti ir berniukais, ir mergaitėmis, t.y. rinktis norimą lytį, o ne tą, kurią davė prigimtis. Kreipimesi rašėme: „GenderLoops“ ir panašios programos įvairiausiais keliais įsiskverbia į mūsų švietimo sistemą. Kreipiamės į įstatymų leidėjus, Europos Parlamente, Jungtinėse Tautose dirbančius mūsų atstovus ragindami būti budrius ir atsakingus, saugoti laisvos tautos ir nepriklausomos valstybės savitą gyvenimą, vertybes ir tradicijas. Švietimo ir mokslo ministerija turi imtis atsakomybės ir įgyti teisinį pagrindą kontroliuoti inovacijomis vadinamas, panašias į „GenderLoops“, kurios ateina į mokyklas ir darželius ir kėsinasi griauti normalų vaikų vystymąsi.

Evangelizacinės šventės

Minint šv. Brunono misijų kelionę į Lietuvą, arkivyskupijos parapijose buvo rengiamos evangelizacinės šventės su konferencijomis, adoracijomis ir Krikšto sakramento dovanos apmąstymu. Šios evangelizacinės šventės tapo gera proga ne tik pažvelgti į krikščionybės kelio į Lietuvą istoriją, bet ir atnaujinti Krikšto metu padarytus pasiryžimus.

Šiluvos Marijos draugija

Švenčiant Jubiliejų kilo mintis įsteigti draugiją, apjungiančiąŠiluvos šventovę branginančius tikinčiuosius.Balandžio 9 d. dekretu įsteigiau Šiluvos Marijos draugiją ir patvirtinau jos įstatus. Draugijos narių tikslas – puoselėti savo asmeninį dvasinį gyvenimą ir rūpintis skleisti svarbiausią Šiluvos žinią – kad būtų mylimas ir garbinamas Marijos Sūnus. Draugija daugiausia narių subūrė ten, kur tarnavo uolūs ir Šiluvą labai branginantys kunigai.

Naujasis nuncijus Luigi Bonazzi

Gegužės 20 d. ketvirtasis Šventojo Sosto nuncijus arkivysk. Luigi Bonazzi įteikė savo skiriamuosius raštus prezidentui V. Adamkui. Šis nuncijus išsiskirs iš anksčiau dirbusiųjų nuncijų savo gebėjimu greitai reaguoti į įvykius ir savo apaštališkuoju uolumu. Atrodė, kad jo yra pilna Lietuva: visus lanko, veda rekolekcijas, skaito paskaitas. Jo rūpesčiu kiekvienais metais Lietuvos vyskupamsvyksta rekolekcijospakviečiant gerą rekolekcijų vedėją. Vienais metais jas vedė vyskupas net iš Pietų Korėjos.

Geriausias urbanistinis projektas

Liepos 1-ąją, minint Tarptautinę architektų dieną, Kaune buvo paskelbti konkurso Architektūra. Kaunas 2009 laureatai. Šiluvos aikštė, jungianti Apsireiškimo koplyčią su Šiluvos bazilika, buvo paskelbta geriausiu urbanistiniu projektu. Man šis paskelbimas buvo labai maloni žinia tiek dėl Šiluvos, tiek dėl architekto Gintauto Natkevičiaus ir jo komandos aukšto įvertinimo.

Lietuvos tūkstantmetis už Lietuvos ribų

Spalio 19–20 d. lankiausi Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje, kur susitikau su mokiniais ir lietuvių bendruomene.

Spalio 21 d. Kanadoje daviau interviu Tėviškės žiburių redaktorei; kitą dieną – katalikiškai televizijos programai SaltandLight. Programos vadovas sukūrė laidą apie Bažnyčią Lietuvoje. Tą pačią dieną daviau interviu CatholicRegister redaktoriui. Kalbos abiem atvejais sukosi apie tai, ką Lietuva išgyveno per sovietmetį ir kaip jai sekasi eiti laisvės keliu.

Spalio 23 d. Čikagoje dalyvavau Romos katalikų lietuvių federacijos programoje „Evangelijos paskelbimo ir Lietuvos vardo tūkstantmetis“, kur kalbėjau apie istorinį Lietuvos Krikšto kelią. Vakare dalyvavau ekumeninėse Taizé pamaldose su evangelikais liuteronais ir reformatais.

Spalio 24 d. drauge su vysk. George Rassu, dalyvaujant vietos lietuviams, aukojau Mišias Mundeleino kunigų seminarijoje. Vakare Pasaulio lietuvių centre vyko susitikimas tema „Lietuvos tūkstantmetis – Europos atradimas“. Aš kalbėjau apie Lietuvos tūkstantmečio minėjimą Lietuvoje, o istorikė dr. Irena Vaišvilaitė apžvelgė krikščionybės kelią į Lietuvą. Spalio 25 d. Šv. Kryžiaus katedroje drauge su kard. arkivysk.Francis George OMI koncelebravau Mišias, skirtas Lietuvos tūkstantmečio jubiliejui paminėti, ir pasakiau šiai progai skirtą homiliją. Joje kalbėjau: Lietuvos tūkstantmečio šventimas kviečia mus žvelgti į dabartinio gyvenimo ženklus ir rinktis tikėjimo į Kristų šviesą ar naujos, bet labai grėsmingos pagonybės tamsą. <...> Galime išlikti stiprūs tik būdami drauge, tik saugodami savo parapijų bendruomenes, bet būdami atviri visiems, su kuriais gyvename, o ypač būdami atviri vieni kitų bėdoms ir skausmui. Kard. George OMI rodė didelį palankumą tiek man, tiek lietuviams. Jo asmenyje mačiau didelį lietuvių draugą.

Spalio 31 d. dalyvavau Kanados lietuvių katalikų centro organizuotoje popietėje, kur kalbėjau apie Lietuvos tūkstantmetį, šv. Brunoną, Lietuvos praeitį ir dabartį. Lapkričio 1d. aukojau Mišias Prisikėlimo parapijoje (Toronte), o vakare – Lietuvos kankinių šventovėje (Misisaugoje). Lapkričio 2 d. Toronto universiteto MultiFaith centre dalyvavau simpoziume apie kankinystę, kur turėjau galimybę daug papasakoti apie Lietuvos kryžiaus kelią sovietinės okupacijos metais.

Ši kelionė buvo labai turininga; vyliausi, kad Lietuvos vardas visų klausytojų Kanadoje ir Amerikoje širdyse paliko gerus prisiminimus. Atlikau Lietuvos vardo garsintojo pareigą. Visos kelionės metu turėjau gerą palydovą prel. Edmundą Putrimą.

Evangelijos žinios jubiliejinių metų pabaiga

Gruodžio 26 d. Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje užbaigėme Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai jubiliejinius metus ir pradėjome Padėkos už laisvę metus. Jau tapo tradicija ateinančius metus skirti svarbiam įvykiui paminėti. Ta proga arkivyskupijos bažnyčios pasipuošia gražiais plakatais, kalbančiais apie pagrindinį įvykį, į kurį kreipiamos tikinčiųjų akys. 2010 m. dėkosime Dievui už dvidešimtį laisvės metų. Gaila, kad ne visi sugeba atsakingai naudotis laisve.

Naujas vyskupas A. Poniškaitis

Vasario 5 d. Šventasis Tėvas paskyrė Vilniaus arkivyskupijos vyskupu augziliaru mons. Arūną Poniškaitį. Dar vikaraudamas Vilkaviškyje pažinojau jo tėvelius, vėliau klebonaujant Kybartuose daug kartų lankiausi šioje geroje šeimoje, todėl labai džiaugiausi išgirdęs apie Šventojo Tėvo sprendimą – Vilnius turės nuoširdų ir labai gerą ganytoją. Kovo 4 d. Vilniaus arkikatedroje jau sveikinome naujai konsekruotą vyskupą Arūną.

Apie alkoholį ir blaivybę

Kovo 10 d. Kauno kurijoje vyko kunigams skirta konferencija, į kurią pakviečiau aktyvų kovotoją prieš tautos girdymą alkoholiu dr. Aurelijų Verygą. Jo pateikta statistinė informacija apie alkoholio vartojimą Lietuvoje buvo tiesiog aliarmuojanti. Alkoholio gamintojai, vaikydamiesi pelno, sugeba pasiekti, kad įstatymai jiems atvertų plačiausias duris girdyti Lietuvos žmones. Intensyvėja pastangos, kad būtų legalizuota net naminės gamyba. Šitokios yra laisvės grimasos.

Pagerbimas Lazdijų savivaldybėje

Kovo 11 d. Lazdijų m. Kultūros namuose man buvo įteiktos Lazdijų m. Garbės piliečio regalijos už dzūkų žemės garsinimą Lietuvoje ir už jos ribų. Kultūros namuose susirinko daug lazdijiečių. Kai kurie dar mena mane, kai aš Lazdijų bažnyčioje 1965–1966 metais vikaravau. Lazdijai mano atmintyje išliko kaip viena iš geriausių mano tarnystės vietų. Čia labai daug vaikų ruošiau Pirmajai Komunijai ir už tai, įsakius Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui, viduržiemį buvau iš šios parapijos iškeltas į Kudirkos Naumiestį.

Parama Haičiui

Lietuvos Caritas per du mėnesius surinko 66.089 Lt paramos nuo žemės drebėjimo nukentėjusiam Haičiui. Per Lietuvos Caritas ir per vyskupijas buvo surinkta 318.963 Lt. Tai rodo, kad tikintieji geba jautriai atsiliepti į tolimos tautos nelaimę. Tikinčiam krikščioniui tolimų žmonių nėra.

Malda už žuvusius

Balandžio 13 d. Šiluvoje meldėmės už tragiškai prieš tris dienas per lėktuvo katastrofą prie Smolensko žuvusį Lenkijos prezidentą LechąKaczynskį ir kitus aukštus valdžios vyrus. Per homiliją kalbėjau: Žuvęs Lenkijos prezidentas buvo nuoseklus katalikas ir darė viską, kad jo tautoje būtų gerbiamos evangelinės vertybės, kurios modernioje Europoje dažnai yra ignoruojamos. Su manimi Mišias koncelebravo vyskupai – J. Boruta SJ, J. Žemaitis, J. Kauneckas, J. Ivanauskas ir 40 kunigų.

Rekolekcijos-piligrimystė

Balandžio 20–23 d. Kunigų metų proga dvidešimt du kunigai ir penki Parengiamojo kurso auklėtiniai su dviem rekolekcijas vedančiais jėzuitais dalyvavome rekolekcijose-piligrimystėje. Dvi dienas, melsdamiesi ir klausydami konferencijų, keliavome Jono Pauliaus II piligrimų keliu. Kunigų metų proga pristačiau šviesius kunigų – J.Zdebskio, S. Rimkaus, t. Kiškio, vyskupų – V. Borisevičiaus, P. Ramanausko ir arkivysk. T. Matulionio pavyzdžius. Trečią dieną rekolekcijas užbaigėme Šiluvoje Švč. Sakramento adoracija ir Sutaikinimu.

Kunigų simpoziumas

Gegužės 11 d. Kunigų metų progavyko visų Kauno metropolijos kunigų simpoziumas.Dalyvavo apie 300 kunigų. Visi drauge su nuncijumi ir vyskupais – R. Norvila, J. Boruta, E. Bartuliu, J. Žemaičius ir J. Ivanausku šventėme arkikatedroje Mišias. Mišiose dalyvavę vyskupai ir kunigai atnaujinome savo kunigystės pažadus. Nuncijus sakė, kad trečioje savo, kaip nuncijaus, tarnystės vietoje pirmą kartą dalyvauja tokiame dideliame kunigų susitikime. Visų kunigų vardu mes, vyskupai, pasiuntėme popiežiui sveikinimo laišką. Simpoziumo metu vyskupai ir kunigai turėjo galimybę pasidalyti savo kunigystės patirtimi ir džiaugsmais.

Su Memorialo žmonėmis

Birželio 10 d. aplankė dvi žurnalistės iš Memorialo – Irina Flige ir Tatjana Pritykina. Jos ruošia virtualų Gulago muziejų ir nori jame eksponuoti tai, kas yra sukaupta pas mane. Po ilgo interviu nusivedžiau į arkivyskupijos muziejų, kur jos turėjo galimybę nusifotografuoti LKB Kronikos parodos eksponatus. Neilgai trukus jau turėjau galimybę pamatyti jų darbo vaisius virtualioje erdvėje. Šios moterys man buvo pavyzdys, kaip reikia dirbti tikriems žurnalistams. Namuose iššifravusios mūsų pokalbį el. paštu atsiuntė medžiagą, paprašydamos, kad pataisyčiau visus netikslumus.

Naujas kariuomenės ordinaras

Liepos 2 d. popiežius Benediktas XVI priėmė vysk. E. Bartulio atsistatydinimą ir nauju kariuomenės ordinaru paskyrė Vyskupų Konferencijos generalinį sekretorių mons. Gintarą Grušą. Rugsėjo 4 d. jis buvo konsekruotas vyskupu. Vyskupų Konferencija vis labiau atsinaujina ir tai teikia gražių vilčių ateičiai. Prieš tapdamas kunigu, mons. G. Grušas buvo baigęs Kalifornijos universitetą, dvasingumą ugdė Pranciškonų universitete Stebenvilyje (JAV) ir studijavo Romoje. Visais atžvilgiais pasiruošęs užimti atsakingas vyskupo pareigas.

Jaunimo dienos Panevėžyje

Dvi dienas Panevėžyje šurmuliavo katalikiškas jaunimas. Užsiregistravusiųjų buvo 5525 iš Lietuvos ir 100 iš kitų šalių. Jaunimo dienoms talkino 1000 jaunų žmonių, tarp jų –400 savanorių. Šioms jaunimo dienoms buvo pasirinktas šūkis „Kelkis ir eik!“ Jaunimas turėjo galimybę pasirinkti vieną iš trisdešimties grupių su skirtingomis ir aktualiomis temomis. Pagrindinė renginio vieta buvo Cido arena, kur vyko katechezė ir Eucharistijos šventimas. Per 7000 jaunų žmonių drauge su savo ganytojais ir nuncijumi meldėsi, giedojo ir planavo savo ateitį.

Ministrantų stovyklos Kaulakiuose

Pastaruoju metu vietoje anksčiau praktikuoto vieno susitikimo su ministrantais kasmet pakviečiame Mišių patarnautojus į ministrantų stovyklą Kaulakiuose. Stovyklai puikiai vadovauja Šiluvos klebonas kun. Erastas Murauskas. Penkių dienų stovyklą darome per du kartus – jaunesniems ir vyresniems ministrantams. Jie klauso konferencijų, meldžiasi, sportuoja ir maudosi, – būna viskas, ko reikia jauniems vaikinams.

Prieš naminės degtinės legalizavimą

Gavę informaciją, kad skubos tvarka Seime bus svarstomas naminės degtinės legalizavimo įstatymas, Vyskupų Konferencijos vardu kreipiausi į Seimo pirmininkę ir premjerą ragindamas Gerai įvertinti visus alkoholio vartojimo padarinius, turėti drąsos atsispirti pagundai naminės degtinės legalizavimą pateisinti „kultūringu“ ir „saikingu“ alkoholio vartojimu, – taip apgaudinėjami valstybės piliečiai, ir nepriimti naminės degtinės legalizavimo įstatymo.

Veprių Kalvarijos

Kiekvienais metais Sekminių proga (dažniausiai išvakarėse) dalyvauju Veprių Kalvarijų atlaiduose. Veprių Kalvarijos buvo sovietų susprogdintos, bet Nepriklausomybės pradžioje atstatytos. Po 10 val. Mišių beveik keturias valandas, melsdamiesi ir giedodami, aplankome 34 Kryžiaus kelio stotis.

Uolus ir energija kunkuliuojantis vepriškis Romas Petras Šaulys surado sponsorių ir nuliedino Veprių bažnyčiai keturis varpus. Svajoja atstatyti Veprių bažnyčios bokštus.

Mirė Šiluvos tėvelis

Spalio 27 d. mirė Šiluvos parapijos altaristas mons. Eduardas Simaška. Pokario metais, kaip ir daugelis uolių kunigų, jis buvo apkaltintas antitarybine veikla ir nuteistas 10 metų lagerio. Visą gyvenimą buvo nepaprastai uolus ir dvasingas kunigas. Mirė sulaukęs 101 metų. Nuo 1986 metų tarnavo Šiluvoje ir parapijiečių bei piligrimų buvo labai gerbiamas kaip geras dvasios vadas.

Vysk. R. Krikščiūno mirtis

Lapkričio 2 d. mirė vysk. Romualdas Krikščiūnas. Sudėtingas buvo šio vyskupo kelias. Sovietinė valdžia jį smarkiai prievartavo. Ačiū Dievui, kad atsilaikė prieš KGB pačiu sudėtingiausiu savo gyvenimo momentu – kai buvo atleistas iš vyskupo pareigų ir nesutiko kalbėti prieš Bažnyčią ir Popiežių.

Dievo Gailestingumo metai

Lapkričio 14 d. mes, Lietuvos vyskupai, 2011 metus paskelbėme Dievo Gailestingumo metais. Kardinolas arkivysk. A. J. Bačkis kiekvienai vyskupijai padovanojo Gailestingojo Jėzaus paveikslo kopiją, kuri keliaus per parapijas, primindama kiekvienam tikinčiajam žmogui– Dievas yra apstus gailestingumo kiekvienam, kas į jį kreipiasi.

Marijos draugijos suvažiavimas

Lapkričio 13 d. Šiluvoje pirmą kartą vyko Šiluvos Švč. M. Marijos draugijos metinis suvažiavimas. Dalyvavo apie 100 draugijos narių iš įvairių parapijų. Po adoracijos ir Mišių draugijos nariai rinkosi į konferenciją Jono Pauliaus II namuose. Suvažiavime buvo aptarta draugijos veikla ir jos augimas parapijose.

Šaltiniai

Autorius: Sigitas Tamkevičius