Sigitas Tamkevičius. Dievas mano šviesa. Dievo Gailestingumo metai

←Šiluvos Jubiliejus metai

Sigitas Tamkevičius. Dievas mano šviesa. Dievo Gailestingumo metai.

Tikėjimo ir didelių permainų metai→

Tarptautinė ekumeninė konferencija

2011 m. sausio 10 d. arkivyskupijos salėje vyko tarptautinė ekumeninė konferencija „Krikščionys iššūkių šeimai akivaizdoje“. Ją organizavo Lietuvos Vyskupų Konferencija ir Maskvos Patriarchato Išorinių Bažnyčios ryšių skyrius. Šio skyriaus pirmininkas metropolitas Hilarionas buvo vienas iš pagrindinių konferencijos pranešėjų. Konferenciją pradėjome susitikdami su žurnalistais, kuriems pristačiau, kad ši neįprasta konferencija atsirado iš pernai įvykusių mano kontaktų su Maskvos Patriarchato Išorinių Bažnyčios ryšių skyriumi.Be to, aktuali bei šiandienos tikrovėje dažnai skaudi šeimos tema gali tapti vienijančia skirtingų konfesijų krikščionis. Konferencijoje dalyvavo ir apaštališkasis nuncijus L. Bonazzi. Renginys sulaukė didžiulio susidomėjimo – jo dalyviai vos tilpo erdvioje arkivyskupijos konferencijų salėje. Dalyvavo Lietuvos vyskupai, grupė LR Seimo ir Vyriausybės narių, Kauno universitetų rektoriai, miesto vadovai, įvairių konfesijų dvasininkai, vienuoliai, taip pat daug jaunų žmonių, šeimų, mokytojų, įvairių institucijų bei organizacijų atstovų.

Metropolitas Hilarionas perskaitė pranešimą „Turėti ar būti? Seksualinės revoliucijos įtaka dorovinio klimato ir socialinių – ekonominių santykių pasaulyje pasikeitimui“. Mano tema buvo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios atsakas į iššūkius šeimai“. Evangelikų liuteronų vyskupas M. Sabutis kalbėjo tema „Šeimos sampratos iššūkiai šiuolaikinei liuteronybei“. Kun. dr. A. Narbekovas – apie „Jaunimo rengimą šeimai: sukurti pagal Dievo paveikslą“. Konferenciją transliavo Marijos radijas. Sveikinimus konferencijai atsiuntė Popiežiškosios šeimos tarybos pirmininkas kard. EnnioAntonelli ir Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kard. Kurtas Kochas. Konferencijos pabaigoje trijų konfesijų atstovai priėmėme bendrą komunikatą.

Ekumeninis komunikatas

Mes, Rusų Stačiatikių, Lietuvos Katalikų ir Lietuvos Evangelikų liuteronų Bažnyčių atstovai, susirinkę Kaune konferencijoje „Krikščionys iššūkių šeimai akivaizdoje“ ir įvertinę dabarties pavojus šeimos institutui, remdamiesi Kristaus Evangelija ir gilia krikščioniška tradicija, pareiškiame:

Santuokos pagrindu sukurta šeima yra Bažnyčios ir Valstybės pamatas.<...> Mes, krikščioniškų konfesijų atstovai, tvirtai giname prigimtinį šeimos tapatumą.<...> Krikščioniškos šeimos turi ir toliau būti visos Europos civilizacijos viltimi ir garantu.<...> Stipriai šeimos pagrindus griauna bandymai legalizuoti homoseksualias partnerystes, abortų praktika, dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje, sukuriant perteklinius embrionus bei panaudojant „donorų“ lytines ląsteles, taip pat eutanazijos taikymas.

Dievo Gailestingumo paveikslo kelionė

Sausio 16 d. prie arkikatedros pasitikome iš Vilniaus atkeliavusią Gailestingojo Jėzaus paveikslo kopiją, kurią atvežė Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius kun. Žydrūnas Vabuolas. Jis per Mišias pasakė ir pamokslą apie Dievo gailestingumą. Kiek paviešėjęs arkikatedroje paveikslas iškeliavo į arkivyskupijos parapijas, nešdamas brangią žinią – esame Dievo be galo mylimi ir jis visuomet laukia mūsų sugrįžtančių iš savo pasiklydimų.

Gyventojų surašymas Lietuvoje

Kovo 3 d. vyskupų vardu kreipiausi į Lietuvos tikinčiuosius, prašydamas atlikti pilietinę pareigą – dalyvauti gyventojų surašyme ir pažymėti apie savo priklausomybę Romos Katalikų Bažnyčiai. Ankstesniame gyventojų surašyme savo katalikais pažymėjo 79 procentai Lietuvos gyventojų. Dabartiniame surašyme save katalikais laikė 77 procentai gyventojų. Manau, kad tai labai geras rezultatas, turint mintyje, kiek žiniasklaidoje buvo pasisakymų prieš Bažnyčią ir kunigus.

Skaičių kalba

Vasario 9 d. kunigams pristačiau arkivyskupijos padėtį 2010 m. Parapijose Mišioms patarnauja 500 ministrantų; pakrikštyti 5137 kūdikiai ir suaugusieji. Pirmąją Komuniją priėmė 4248, sutvirtinta 2694 jaunuoliai, susituokė 1512 porų. Kunigų seminarijoje studijuoja 31 klierikas. Didelį nerimą kelia demografija, nes kiekvienais metais akivaizdžiai matomas auginamų vaikų skaičiaus mažėjimas.

Parapinė katechezė

Kovo 23 d. Kauno arkivyskupijos Katechetikos centro vadovas dr. Artūras Lukaševičius kunigams pristatė, kokia yra parapinės katechezės padėtis. Per kelerius metus vaikų rengimas Pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimui pasikeitė į gera, nes vyksta per visus mokslo metus. A. Lukaševičiaus nuomone, Sutvirtinimui būtų tikslingiausia rengti ne keturiolikmečius, bet mažiausiai metais vyresnius, kai jaunuoliai jau būna pasiekę didesnę brandą ir gali sąmoningiau priimti skelbiamas tiesas.

Kova už gyvybę

Seime buvo svarstomas Dirbtinio apvaisinimo bei Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas. Lietuvos vyskupų vardu kreipiausi į Seimo narius, primindamas, kad perteklinių embrionų naikinimas prilygsta abortui – žmogaus gyvybės naikinimui. Priminiau Jono Pauliaus II žodžius: „Nekaltų žmonių žudymas, tegu ir vykdomas siekiant pagelbėti kitiems, yra absoliučiai nepriimtinas veikslas“ (Evangelium vitae, 63). Mes, vyskupai, vylėmės, kad tikėjimą turintys Seimo nariai padarys gerą sprendimą. Gegužės 17 d. Katalikų, Stačiatikių ir Evangelikų liuteronų Bažnyčių Lietuvoje vyskupai išsakėme savo nuomonę dėl dirbtinio apvaisinimo reglamentavimo Lietuvoje. Buvo gera jausti šalia broliškų Bažnyčių vadovų petį ir solidarumą.

Mirė kun. dr. A. P. Žygas

Gegužės 7 d. Sent Luiso ligoninėje po sunkios ligos mirė kun. Arvydas Petras Žygas. Visiems jo draugams ir pažįstamiems ši mirtis buvo labai skaudi. Idealistas vyras dar sovietmečiu atvyko į Lietuvą, norėdamas padėti jai žengti į laisvę, visą laiką aktyviai dalyvavo ateitininkų gyvenime, akademinėje veikloje, pasiekė kunigystę ir uoliausiai tarnavo tikintiesiems, – ir staiga iškeliauja pas Viešpatį. Birželio 10 d. kun. A. P. Žygą palaidojome Kristaus Prisikėlimo bažnyčios kolumbariume.

Paminklas Jonui Pauliui II

Birželio 4 d. Santakos parke buvo atidengtas ir pašventintas paminklas Jonui Pauliui II. Paminklo autorius – Krokuvos dailės akademijos prof. Czesławas Dźwigajus. Ant šio kalnelio 1993 metais Jonas Paulius II šimtatūkstantinei žmonių miniai aukojo Mišias ir pasakė įsimintiną homiliją apie Žemės veido atnaujinimą Šventosios Dvasiosveikimu. Buvau išties laimingas, galėdamas įamžinti šio brangaus popiežiaus atminimą, juo labiau kad jis vos prieš mėnesį, gegužės 1 d., buvo paskelbtas palaimintuojuir niekas neabejoja, kad greitai bus kanonizuotas. Iškilmėje dalyvavo daug vyskupų; atvyko net Minsko arkivysk. Tadas Kondrusevičius. Dalyvavo ir apaštališkasis nuncijus arkivysk. L. Bonazzi. Mišias koncelebravo apie 70 kunigų; dalyvavo premjeras Andrius Kubilius, Kauno m. savivaldybės atstovai. Vakare čia, prie popiežiaus kalnelio, Kauno visuomenei padovanojome miuziklą Karolis: Pašaukei mane. Iškilmes transliavo Lietuvos televizija ir Marijos radijas.

Rūpinantis įamžinti Kaune Jono Pauliaus II atminimą, teko nueiti beveik kryžiaus kelią. Buvo įvairiausių siūlymų kitaip įamžinti popiežiaus apsilankymą, pavyzdžiui, pastatant akmeninę stelą. Lietuvoje galima pamatyti daug vietų, kur įamžinant svarbius žmones jų atminimui pastatomi akmenys. Nenusileidau šiems siūlymams, nes norėjau, kad paminklas, tarsi gyvas Jonas Paulius II, kalbėtų visiems, kurie ateis į šį parką, apie tai, ko mokė ir kuo gyveno šis švento gyvenimo popiežius. Kiek anksčiau Kauno savivaldybė Santakos aikštę buvo pavadinusi Jono Pauliaus II vardu.

Arkivyskupijai – 85 metai

Birželio 24-ąją, Šv. Jono Krikštytojo Gimimo iškilmėje, kaip įprasta, šventėme arkivyskupijos dieną. Šiais metais paminėjome arkivyskupijos 85 metų sukaktį. Ta proga kalbėjau: Mums visiems – vyskupams, kunigams, vienuoliams ir pasauliečiams, pagyvenusiems ir visai jauniems – yra plati dirva augti ir augti. Tik vieno prašau: padėkime sau ir vieni kitiems ne dejuoti, bet judėti į priekį. Tegu dejuoja neturintys Kristaus. Krikščionis yra ir turi būti nepajudinamas optimistas.

Publikacijos Lietuvos ryte

Liepos 30 d. dienraštis Lietuvos rytas eilinį kartą išspausdino straipsnį, kuriame buvau apkaltintas, kad netinkamai atlieku pareigas ir skriaudžiu gerus kunigus. Dažniausiai renkuosi taktiką nediskutuoti su tais, kurie nenori girdėti tiesos, bet meldžiuosi, kad žmonių širdys keistųsi. Tačiau šįkart daviau interviu Bažnyčios žinioms, paaiškindamas apie realią padėtį. Kiek iš to naudos, tik vienas Dievas težino. Atrodė tikslinga kalbėti, kad bent geros valios žmonės nebūtų klaidinami.

Alkoholio reklama

Alkoholio pramonės lobistai, apgulę Seimą, siekė prastumti jiems palankų įstatymą. Lapkričio 7 d. viešu pareiškimu kreipiausi į Seimo narius: Netrukus Seimas laikys moralės egzaminą. Balsuodami už arba prieš alkoholinių gėrimų reklamos išsaugojimą, Seimo nariai pademonstruos, kas jiems svarbiau: Lietuvos vaikų sveikata ir ateitis ar alkoholio gamintojų pelnas. Ilgus metus bejėgiškai stebėjome, kaip geria ir prasigeria Lietuvos vaikai, nes jų girtavimas, prasidėjus agresyviai alkoholinių gėrimų reklamai, išaugo keliolika kartų.

Nuolatinis diakonatas

2003 m. Lietuvos Vyskupų Konferencija, atsiliepdama į Šventojo Tėvo paskatinimą, nutarė įvesti Lietuvoje nuolatinio diakonato tarnystę. Š. m. spalio 13 d. paskelbiau ganytojiškąjį laišką arkivyskupijos tikintiesiems apie nuolatinį diakonatą kaip būtiną Bažnyčios tarnystę. Laiške apibrėžiau, ką reiškia diakonato tarnystė ir kas gali būti šaukiamas būti diakonu. Į parengiamąjį kursą priėmėme septynis vyrus, kurie pasiryžę rimtai siekti diakonato. Turbūt niekur kitur neteko nugalėti tiek kliūčių, kaip šioje srityje. Tikriausiai pats nelabasis kišo koją, kad diakonų rengimą atidėčiau vis tolesnei ateičiai.

Šeima – Bažnyčios ir Valstybės pamatas

Kadangi tradicinė šeima vis labiau yra atakuojama, pasitelkiant net Konstitucinį teismą, lapkričio 28 d. arkivyskupijos salėje surengiau tradicinių krikščioniškų Bažnyčių – Katalikų, Stačiatikių ir Evangelikų liuteronų – ekumeninę konferenciją tema „Šeima – Bažnyčios ir Valstybės pamatas“. Perskaičiau pranešimą „Ar apginsime šeimą?“ Pranešime kalbėjau, kaip šeimą griovė komunizmo statytojai Rusijoje ir apie dabartinius pavojus šeimai. Taip pat priminiau, kad Katalikų Bažnyčios atstovai dalyvavo rengiant LR Konstitucijos straipsnius apie šeimą ir kad tuomet niekam nekilo net abejonės, kad šeima galėtų būti sukurta ne santuokos keliu. Konferencijoje dalyvavo Seimo narių, gydytojų, studentų, švietimo įstaigų vadovų ir daug kitų klausytojų. Gera buvo matyti, kaip dauguma žmonių nepaprastai jaudinasi dėl to, kad būtų išsaugota tikros šeimos samprata.

Konferencijos komunikate trijų tradicinių krikščioniškų konfesijų vadovai sutartinai pareiškėme:„Mes, kiekvienas iš savo skirtingų teologinių perspektyvų ir tradicijų, suprantame santuoką kaip vyro ir moters laisvos valios sąjungą, kuri yra šeimos pamatas. Tik tokia šeima yra pamatinė bendruomenė, iš kurios išaugo tauta ir valstybė ir kuria jos laikosi. Bendras santuokos suvokimas nėra išskirtinai religinis. Jis yra bendras visuomenėms ir kultūroms visame pasaulyje visais laikais“.

Vyskupų laiškas

2012 m. sausio 8 d., mes, Lietuvos vyskupai, paskelbėmeganytojiškąjį laišką apie Palaimintojo Jurgio Matulaičio metus. Prieš 25 metus Jonas Paulius II, Lietuvai minint Krikšto 600 metų jubiliejų, arkivysk. J. Matulaitį paskelbė palaimintuoju. Tai buvo didelė dovana Lietuvai, kenčiančiai sovietinę priespaudą. Šiais metais bus proga apmąstyti, kad per Krikštą esame pašaukti į šventumą. Gyvas pavyzdys bus palaimintasis Jurgis Matulaitis.

Susitikimas su S. Kovaliovu

Sausio 13 d. Seime Lietuvos draugas ir mano artimas bičiulis Sergejus Kovaliovas buvo apdovanotas Laisvės premija. Ta proga pasikviečiau jį į susitikimą su kauniečiais. Arkivyskupijos salėje brangų svečią pasitiko apie 300 kauniečių, tarp jų – daug katalikiškojo pogrindžio dalyvių. Kalbėdamas S. Kovaliovas aukštai įvertino Bažnyčios žmonių indėlį ginant Lietuvos laisvę. Po oficialiosios dalies S. Kovaliovas atsakė į Naujojo Židinio-Aidų redaktoriaus ir daugelį publikos klausimų.

Netenku augziliaro

Vasario 11 d. Šventasis Tėvas priėmė vysk. Juozo Matulaičio atsistatydinimą ir naujuoju Kaišiadorių vyskupu paskyrė vysk. Joną Ivanauską. Netekau darbštaus, sumanaus ir labai gero pagalbininko. Iškilo rūpestis, kas pakeis šį darbštų vyskupą, be kurio veiklos daug ko arkivyskupijoje nebūtų buvę, pavyzdžiui: stiprių dekanatų centrų, daugelio sielovadinių programų, darbinių parapijų vizitacijų etc. Kovo 25 d. vysk. J. Ivanauskas įžengė į Kaišiadorių katedrą. Buvo labai graži iškilmė, dalyvavo nuncijus, Lietuvos vyskupai ir daug garbingų svečių. Dėkojau vysk. Jonui už ilgametę ir labai vaisingą tarnystę Kauno arkivyskupijoje. Jaučiau, kad jam buvo nelengva palikti Kauno arkivyskupiją, nes tūkstančiai nematomų ryšių jį siejo su Kauno miestu ir arkivyskupija.

Naujas Telšių vyskupas

Šventasis Tėvas pranciškoną kun. Liną Vodopjanovą OFM vasario 11-ąją paskyrė Telšių vyskupu augziliaru. Vėl praturtėjome gaudami jauną gerą vyskupą. Išsilavinęs ir turintis sielovadinės praktikos vyskupas bus labai reikalingas ne tik Telšių vyskupijai, bet ir Vyskupų Konferencijai. Balandžio 14 d. Kretingos bažnyčioje brolis Linas buvo konsekruotas vyskupu. Visų vyskupų vardu sveikinau ir linkėjau gražaus bendradarbiavimo Lietuvos tikinčiųjų labui.

Ekumeninė konferencija Maskvoje

Vasario 7 d. Maskvos Patriarchato Išorinių Bažnyčios ryšių skyriuje vyko ekumeninė konferencija apie religijos dėstymą pasaulietinėje mokykloje. Metropolitas HiIarionas pakvietė mane pasidalyti Lietuvos patirtimi šiuo klausimu. Nuvykau kartu su vysk. Jonu Ivanausku. Kaip paaiškėjo konferencijos metu, mes esame toli pažengę, apie tai Rusijoje gali tik pasvajoti. Rusijos mokyklose eksperimentiniu būdu dėstoma ne tikyba, bet stačiatikių kultūros pagrindai ir tai tik vienoje klasėje. Savo pranešime pasidalijau patirtimi, kokį nuėjome kelią, kad valstybinėse mokyklose mokiniai galėtų pasirinkti tikybą arba etiką.

Šv. Valentino diena kitaip

Vasario 14 d. Kauno „Žalgirio“ arena šurmuliavo pilna jaunų žmonių. Keliolika tūkstančių jaunuolių susirinko iš iš visos Lietuvos krikščioniškai švęsti Šv. Valentino dienos renginyje „Meilė kuria šeimą“. Tarp svečių buvo apaštališkasis nuncijus, prof. Vytautas Landsbergis, premjeras Andrius Kubilius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir daug kitų Seimo narių. Nuo 300 dalyvių per pirmą Šv. Valentino dieną kitaip iki 12000 šiemet – tai didelis žingsnis. Ši šventė buvo tikra sėkmė; jaunimas pamatė, kad galima visai kitaip švęsti meilės šventę. Džiaugiausi su mūsų Jaunimo centru, kad pasisekė gerai suorganizuoti didelį gražų renginį. Tris valandas trukęs renginys pasibaigė vyskupų ganytojiškuoju palaiminimu. Lietuvos televizija vasario 15 d. parodė šios šventės vaizdo įrašą. Kovo 12 d. kasmetinė arkivyskupijos jaunų žmonių šventė „Šv. Valentino diena kitaip“ buvo apdovanota Seime kaip geriausias 2011 metų jaunimo renginys tarp kitų pilietinių ir tautinių jaunimo iniciatyvų. Be to, džiugu, kad tautiškiausia tų metų organizacija buvo paskelbta Jaunųjų ateitininkų sąjunga.

Tiesa išlaisvina

Artėjant LKB Kronikos pradžios 40 metų sukakčiai, parašiau trumpus prisiminimus „Tiesa išlaisvina“ apie tai, kokioje priespaudoje gyvenome, kaip buvo leidžiama Kronika ir kokią kainą už ją teko sumokėti. Norėjau vienu kitu geru žodžiu paminėti visus Kronikos bendradarbius, kurie ištikimai talkino anais priespaudos metais. Be daugelio pasišventėlių, Kronikos leidimas ir platinimas būtų buvęs neįmanomas.

Kronikos 40-metis

Kovo 16 d. Seime vyko konferencija „Tiesos žodis – kelias į laisvę“. Konferencija buvo skirta paminėti LKB Kronikos 40 m. sukakčiai. Pagrindiniu kalbėtoju teko būti man pačiam. Tarp kita ko, kalbėjau: Esu giliai įsitikinęs, kad tikėjimas ir iš jo kylanti meilė tėvų žemei buvo ta jėga, kuri sukūrė „Kronikos“ stebuklą. Konferencijoje dalyvavo vysk. Jonas Boruta SJ, ses. Gerarda Elena Šuliauskaitė, Petras Plumpa, Aleksandras Lavutas, Sergejus Kovaliovas ir kt. LKB Kronikos bendradarbiai ir bičiuliai. Kovo 18 d. Kronikos sukaktį paminėjome Simno bažnyčioje ir Kultūros namuose. Čia papasakojau savo prisiminimus, kaip Kronika buvo redaguojama Simne. Kovo 19 d. Kronikos minėjimas, prasidėjęs Mišiomis Kauno arkikatedroje, buvo tęsiamas arkivyskupijos salėje.

Papasakojau apie daugybędrąsių, ištikimų ir sumanių žmonių. Tai Kronikos darbininkai – kunigai, seselės vienuolės, pasauliečiai, arčiau ar toliau buvę prie Kronikos leidimo, kurie nuolat rizikavo, nemokėjo ypatingų konspiracijos būdų, veikdavo, kaip sugebėdavo, naudodavosi paprastomis priemonėmis, sovietiniu „kompiuteriu“ – rašomąja mašinėle ar iš dalių surinkta „Era“. Iš gausaus būrio jau 20 Kronikos bendradarbių yra iškeliavę pas Viešpatį.

Kunigystės 50-metis

Balandžio 22 d. Kauno arkikatedroje dėkojau Dievui už kunigystės penkiasdešimt metų. Šventėje dalyvavo Lietuvos vyskupai ir daug garbių svečių. Mišių metu kalbėjau: Jei galėčiau iš naujo rinktis, į nieką neiškeisčiau kunigiškojo pašaukimo. Kurie šiandien niekina kunigus ir ieško tik dėmių Bažnyčioje, niekada nesupras, kokia didelė Dievo dovana yra kunigystė. Mišių pabaigoje nuncijus perskaitė popiežiaus Benedikto XVI sveikinimą ir pridėjo savo labai šiltus žodžius. Jėzuitų provincijolas t. Gintaras Vitkus SJ perskaitė Draugijos generolo t. Adolfo Nicolas SJ sveikinimą. Man jis buvo ypač brangus, nes 44 metus jau esu praleidęs Jėzaus Draugijoje. Šventė tęsėsi arkivyskupijos salėje. Eilinį kartą įsitikinau, kad panašiomis progomis žmonės pasako tiek gerų žodžių, kiek jų net nebūni vertas. Viešpats tikriausiai primintų, kad buvo galima padaryti daug ką kur kas geriau, jei ne žmogiškasis trapumas, ir švenčiant jubiliejų reikėjo tik dėkoti Dievui už jo begalinį gailestingumą, kurį patyriau per visą kunigystės kelią.

Iškilmės Krokuvoje

Kard. Stanisławo Dziwiszo kvietimu gegužės 12–13 d. drauge su vysk. J. Ivanausku lankiausi Krokuvoje ir dalyvavau labai didelėje Šv. Stanislovo šventėje, į kurią suplaukia maldininkai iš visos Lenkijos. Aplankėme statomą Jono Pauliaus II centrą „Nebijokite!“ Reikia tik mokytis, kaip lenkai sugeba įamžinti jiems brangius asmenis. Iš Vavelio katedros į Šv. Stanislovo bažnyčią ėjo didžiulė procesija. Jai vadovauti pavedė man, Rygos bei Liublino arkivyskupams. Tai buvo didelės pagarbos parodymaskaimyninių šalių vyskupams. Mišioms su 40 koncelebruojančių vyskupų vadovavo Prahos kard. arkivysk. Dominikas Duka. Pietavome pas kard. S. Dziwiszą. Per pietus buvau pakviestas trumpai papasakoti apie savo patirtį per sovietmetį ir dabar. Po pietų dar turėjau ilgą pokalbį su katalikiško žurnalo WPiS korespondentu PaweluStachniku, kurį domino viskas – nuo sovietinės praeities iki dabarties realijų. Prieš grįždami namo, aplankėme savo bičiulį skulptorių prof. C. Dźwigajų, kuris dar turės daug ką padaryti Kauno arkivyskupijai.

Susipriešinę žmonės

Ilgą laiką tęsėsi Garliavos istorija, iškėlusi daugiau klausimų, nei buvo atsakymų. Net geri žmonės buvo pasidaliję: vieni šventai tikėjo viena tiesa, kiti – kita. Gegužės 25 d. Vyskupų Konferencijos vardu išplatinau pareiškimą, kuriame kviečiau kunigus ir tikinčiuosius nepalaikyti destruktyvių jėgų: Esamų įvykių akivaizdoje visus geros valios žmones kviečiame saugoti tarpusavio vienybę, vengti susiskaldymo, nepasiduoti kurstomai neapykantai ar net tam tikrų jėgų trokštamam pasipriešinimui savo Valstybei, demokratijai bei teisinei santvarkai. Nors ir netobulai įgyvendinama, ji yra valstybingumo ir mūsų visų gerovės pagrindas. Abejoju, kad kreipimasis davė kokios naudos, nes reikia laiko, kad nusėstų dulkės ir išryškėtų tiesa, kurią vienai iš šalių vis tiek bus sunku priimti.

Juozo Brazaičio perlaidojimas

Gegužės 20 d. Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje perlaidojome Juozo Brazaičio (Ambrazevičiaus) palaikus. Šia proga žiniasklaidoje buvo gyvai diskutuojama dėl Laikinosios vyriausybės atsakomybės už žydų genocidą. Laikiausi nuomonės, kad jeigu Amerikos valdžia, ilgai tyrusi J. Brazaičiui metamus kaltinimus, vis tiek jį išteisino, Kauno arkivyskupui nereikia kreipti dėmesio į kritikus, – jų Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei reikia. Laikinosios vyriausybės vadovas padarė viską, kas tuo metu buvo reikalinga Lietuvai, ir sukilimas prieš bolševikus buvo labai pozityvus žingsnis, kurį žengė tuometiniai Lietuvos vadovai. J. Brazaitis nepalaikė fašizmo, nes įžengus naciams į Lietuvą tuojau perėjo į pasipriešinimo pogrindį.

Atsisveikinimas su vysk. J. Tunaičiu

Birželio 1 d. į dangaus Tėvo namus iškeliavo vysk. Juozas Tunaitis. Artimesni tapome tik 1991 metais, kai abu drauge buvome konsekruoti vyskupais. Vilniaus tikintieji džiaugėsi turėdami uolų ganytoją, kuris net ir vyskupo tarnystę atlikdamas uoliai patarnavo tikintiesiems, ypač klausykloje. Kiekvieno panašaus vyskupo ar kunigo iškeliavimas yra didelis praradimas, nes ne visi sugeba taip pasišvęsti sielovados reikalams. Vyskupas buvo palaidotas kapinaitėse prie Vilniaus Šv. Kryžiaus bažnyčios.

Lietuvos Krikšto 625 metų sukaktis

Liepos 1 d. Kaune iškilmingai paminėjome Lietuvos Krikšto 625 metų sukaktį, o drauge ir palaimintojo Jurgio Matulaičio beatifikacijos 25 metų jubiliejų. Iškilmėje dalyvavo Telšių ir Šiaulių vyskupijų vyskupai. Arkivyskupijos salėje ses. Viktorija Plečkaitytė MVS pasidalijo mintimis apie pal. J. Matulaitį – žmogų pagal Dievo širdį, o vysk. J. Boruta papasakojo apie sudėtingą kelią, kuriuo krikščionybė atėjo į Lietuvą.

Labai gera žinia

Rugsėjo 27 d. Šventasis Tėvas paskyrė kun. dr. Kęstutį Kėvalą Kauno arkivyskupijos vyskupu augziliaru. Dėkojau Dievui už šią žinią, nes gerai pažinojau kun. Kęstutį, kai jis mokėsi Kunigų seminarijoje, ir vėliau, kai atliko atsakingas pareigas Parengiamajame seminarijos kurse ir Marijos radijuje. Lapkričio 24 d. kun. dr. K. Kėvalą konsekravau vyskupu. Kaip reta buvo didelė iškilmė tiek Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje, tiek arkivyskupijos salėje. Mišias koncelebravo apie 200 vyskupų ir kunigų iš įvairių vyskupijų ir užsienio. Konferencijų salėje buvo tokia pakili dvasinga nuotaika, kokios tarp lietuvių ne taip dažnai pasitaiko.

Tikėjimo metai

Spalio 11 d. pradėjome Tikėjimo metus. Daug bažnyčių pasipuošė Išganytojo ikona. Popiežiaus Benedikto XVI idėja paskelbti Tikėjimo metus buvo tiesiog pranašiška: kai pasaulis blaškosi pasimetęs moralinėse pelkėse, reikia aiškaus ir radikalaus atsigręžimo į Kristų.

Nuolatinio diakonato startas

Spalio 19–21 d. Šiluvoje pradėjome ruošti nuolatinius diakonus. Septyni kandidatai atvyko į Šiluvą su savo šeimomis. Atvykę svečiai diakonai iš Škotijos supažindino kandidatus su diakonų tarnystės „abėcėle“. Visas dienas dalyvavau konferencijose ir pokalbiuose, nes labai rūpėjo savo akimis matyti pirmuosius nuolatinių diakonų rengimo žingsnius. Šiuo pirmuoju diakonų savaitgaliu visi buvome labai patenkinti, ypač būsimųjų diakonų žmonos. Svečiai gyrė kandidatus, tik jiems rūpesčio kėlė, kad visų diakonų šeimos dar labai jaunos, o vaikai maži.

Jaunimo sielovados aktualijos

Lapkričio 7 d. arkivyskupijos konferencijų salėje vyko kunigų ugdymo konferencija, į kurią buvo pakviesti ir kitų vyskupijų kunigai. Popiežiškosios pasauliečių tarybos Jaunimo sekcijos vadovas kun. EricasJaquinet papasakojo apie Pasaulines jaunimo dienas ir dalijosi patirtimi apie jaunimo sielovadą. Jo mintys Lietuvoje buvo labai reikalingos, ypač dabar, kai vis labiau pastebime sekuliarizacijos žingsnius.

Didelis rūpestis

Didžiausią rūpestį kelia paskutinius trejus metuspastebimai sumažėję pašaukimai į kunigystę. Nelengva surasti atsakymą, kaip jaunimui atsilaikyti prieš pinigų ir malonumų gundymą. Jaunimui sunku pasirinkti tarnystės ir pasiaukojimo kelią, kai aplinkui mato išvešėjusį savanaudiškumą ir hedonizmą ir kai net tėvai kartais nepalaiko jaunų žmonių idealizmo.Tačiau džiugina net keturiais procentais padidėjęs tikybos pamokų lankymas. Šiuo metu arkivyskupijos mokyklose tikybos pamokas lanko 54,8 procento iš visų mokinių.

Šaltiniai

Autorius: Sigitas Tamkevičius