Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Silabotoninė eilėdara (gr. syllabē 'skiemuo' + tonos 'kirtis') – eiliuotos kalbos sistema, pagrįsta dėsningu kirčių išdėstymu eilutėse.
Pagrindiniai silabotoninės eilėdaros metrai: dviskiemeniai – jambas ir chorėjas, triskiemeniai – daktilis, amfibrachis ir anapestas. Dviskiemeniuose metruose tarp kirčiuotų skiemenų būna vienas arba trys (kartais penki) nekirčiuoti skiemenys, triskiemeniuose – 2 (kartais penki). Silabotoninės eilėdaros eilutės kartais nerimuojamos, tada jos vadinamos baltosiomis eilėmis.
Silabotoninę eilėdarą lietuvių poezijoje XIX a. pabaigoje įtvirtino ir ištobulino Maironis. Ji gyvuoja ligi šiol.
Pirmos straipsnio versijos licencija |
|---|
|
Šio puslapio pirmajai versijai buvo panaudotas 2012 m. balandžio 1 d.CC-BY-SA turinys iš Lietuviškos Vikipedijos straipsnio „ Silabotoninė eilėdara“. Istorija. Vikipedijos dalyviai: Άρτεμις, Rencas. Pirmąją straipsnio versiją iš Vikipedijos įkėlė naudotojas VP-bot. Jei straipsnis be šio naudotojo turi daugiau autorių arba redaktorių, tai straipsnis Enciklopedijoje Lietuvai ir pasaulis buvo keistais bei papildytas ir net iš viso perrašytas. |
|
|
Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai
Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.- Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+961-0=961 wiki spaudos ženklai).
