Silla
Kitos reikšmės – Silla (reikšmės).
Silla (Kor. 신라/新羅 – Silla) – istorinė Korėjos valstybė, egzistavusi Korėjos pusiasalyje 57 m. pr. m. e. – 935 m. Atsiradusi ankstyvuoju Samguk laikotarpiu kaip Činhan konfederacijos narė, Samguk laikotarpiu tapo viena trijų Korėją pasidalinusių valstybių greta Kogurie ir Paikčės, o nuo 668 m valdė beveik visą Korėjos pusiasalį.
Įkūrimo legenda
Pasakojama, kad Sillą įkūrė karalius (tituluojamas Kešegan) Pak Hiekkoše (박 혁거세 / 朴赫居世 – Bak Hyeokgeose). Sakoma, kad jis gimė iš kiaušinio, padėto dangiškojo žirgo, kurį atrado genties susirinkimo metu. Būdamas trylikos, jis tapo valdovu, ir šeši klanai palaikė jį. Hiekkoše valdė 60 metų, ir paliko sostą savo sūnui Namhai.
Istorija
Saro – Činhan konfederacijos narė (57 m. pr. m. e. - 356 m.)
Nors tradiciškai teigiama, kad Silla (arba Saro, kaip buvo vadinama tuo laiku) buvo įkurta 57 m. pr. m. e., kai kurie mokslininkai linkę teigti, jog ši data buvo paankstinta, siekiant prailginti Sillos istoriją, lyginant su varžovėmis Kogurie ir Paikče.
Tiksliai žinoma, kad 2 a Silla jau tikrai egzistavo, ir valdė nedidelę teritoriją aplink dabartinį Kiengdžiu miestą. Ta teritorija buvo vadinama Saro (사로 / 斯盧) arba Seorabeol (서라벌 / 徐羅伐), kas senojoje korėjiečių kalboje reiškė „sostinės miestas“. Iš šio žodžio kildinamas ir dabartinės Pietų Korėjos sostinės pavadinimas Seulas.
Šiuo laikotarpiu susiformavo šeši svarbiausi klanai: Pak (朴), Šek (昔), ir Kim (金). Trys pirmieji dalijosi valdžia ir paeiliui paveldėdavo sostą, tapdami karaliais (tituluojamais Isakym). Valstybėje buvo įvesta unikali Kolpum (골품 / 骨品) sistema, kurioje aristokratija buvo suskirstyta į 5 kilmės rangus. Aukščiausiam jų, – „šventajam kaului“ šengkol, – priklausė tik karališkosios giminės atstovai.
Silla nuo pat pradžių buvo viena iš Činhan konfederacijos, jungusios 12 miestų- valstybių, narių, nuo seno turėjusi didžiulių ambicijų kitų narių atžvilgiu. 3 a ji gana stipriai plėtė savo hegemoniją kaimynių atžvilgiu, tapdama stipriausia konfederacijos valstybe.
Sillos hegemonija (356-668)
Korėjoje besireiškiant vienijimui (Paikčė Pietvakarių Korėją suvienijo apie 250 m, Kogurie šiaurės Korėją – apie 313 m), Silla irgi stengėsi paversti Činhan konfederaciją vieninga valstybe. 17 valdovo Naimul (356-402) iš Kim klano laikais buvo panaikinta trijų klanų pakaitinė valdžia, įtvirtinant paveldimą Kim klano valdžią. Valdovai pradėjo tituluotis maripkan, o Saro teritorija tapo centralizuotos valstybės, apimančios Činhan teritoriją, sostine. Tokiu būdu Silla suvienijo visą pietryčių Korėją.
Pradėti aktyvūs santykiai su Kinija, Kogurie, į šalį introdukuotas budizmas ir kinų raštas.
Samguk laikotarpiu Silla buvo priversta nuolat kovoti su kitomis dviem Korėjos valstybėmis, o taip pat atsispirti invazijoms iš Japonijos. 4 a sustiprėjus Pekčei, Silla sudarė sąjungą su Kogurio, o 5 a Kogurio pradėjus veržimąsį į pietus, – su Pekče.
6 a Silla vis labiau stiprėjo, ir tai 562 m padėjo jai aneksuoti savo vakarinę kaimynę Kaja konfederaciją. Karaliaus Činhyng (540-576) laikais valstybė sustiprino karinę galią, remdamasi gerai apmokytais Hvaran būriais. Įsivėlusi į painius karus bei sąjungas su varžovėmis, Silla 553 m laimėjo Han upės regioną su Seulo miestu.
Suvienytoja Silla (668-780)
Valdant karaliui Mujel (602-661), sudariusi sąjungą su Tangų Kinija, Silla 660 m okupavo Pekčę, o 668 m – Kogurie sostinę Pchenjaną, tokiu būdu suvienydama visą Korėją. Tačiau dėl išaugusios Kinijos galios, ji nebegalėjo valdyti buvusių šiaurinių Kogurio teritorijų (šiauriau Pchenjano) – čia įtaka atiteko Tang dinastijai. Vėliau tose teritorijose įsigalėjo Kogurie palikuone besiskelbianti Palhė valstybė.
Sillai priklausančiose teritorijose buvo įvesta kinišku tipu pagrįsta administracinė sistema, o valdininkų rangai derinti su įsigalėjusia kilmės rangais kolpum. Valstybės sostine išliko Kimsong (dab. Kiengdžiu), tačiau įkurtos ir provincijų sostinės. Tai buvo didžiausias Silla suklestėjimas, kuomet valdovų valdžia dar buvo reali.
Sillos žlugimas (780-935)
Po karaliaus Hiegong nužudymo buvo nutraukta iš karaliaus Mujel tiesiogiai einanti giminystės linija, ir sostas atiteko kitai Kim klano atšakai. Šis įvykis žymėjo lūžį Sillos istorijoje, nes karaliaus valdžia labai sumenko, o įsigalėjo didikų klanai, prasidėjo nesutarimai.
Karalienės Džinšeng laikais (887-897) Silloje kilo neramumai. Sukilimų metu valstybė nebesurinko mokesčių, o karvedžiai Jang Gil ir Kien Hvon įkūrė savo valstybes, kurios atskilo nuo Sillos. Tai buvo Vėlyvojo Samguk laikotarpio pradžia. Po 918 m Taibong valstybėje kilusio perversmo metu susikūrus Korie valstybei, ši 935 m užėmė Sillą, taip pabaigdama jos istoriją.
Kultūra
Sillos kultūros klestėjimo palikimas yra senovinis Kiengdžiu miestas, Sillos sostinė, pasižyminti daugybe kultūros paminklų.
Papildoma informacija
| ||||||