Singapūro istorija
Malajų salyno istorija |
Priešistorė > Austroneziečių migracijos |
Hinduizmo laikotarpis: |
Transmalakinė prekyba, Sunda, Šrividžaja, Šailendra |
Madžapahitas |
Islamo laikotarpis: |
Melaka, Džohoras, Ačehas, Padžadžaranas, Mataramas, Brunėjus, Gova, Ternatas |
Kolonijinis laikotarpis: |
Ispanijos Rytų Indijos, Nyderlandų Rytų Indija, Portugalijos Timoras, Britų Malaja, Saravakas, Šiaurės Borneo |
Nepriklausomybės laikotarpis: |
Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Filipinai, Singapūras, Rytų Timoras |
Malajų salyno istoriniai regionai: Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, Lampongai, Minangkabau, Balis, Brunėjus, Gova, Molukai, Filipinai |
Singapūro istorija nuo seno susijusi su Malajų salyno istorija. Ši sala anksčiau vadinosi Tamaseku, buvo prekybinis centras, bet laikui bėgant nusilpo, ypač įsigalėjus Melakos uostui XV a.
Kolonializmo laikotarpiu čia išsilaipino britų jūrininkas Stamfordas Raflis ir buvo įkurtas miestas, ilgainiu tapęs svarbiu uostu. Stamfordas Raflis padalijo miestą į keturis rajonus: malajų, indų, kinų bei centrą, dominuojamą iš Britanijos atvykusių kolonistų. Pagal šias gaires skirstymas į etnines grupes išliko ir dabar. Greta šiose vietose gyvenusių malajų į Singapūrą anglai atvežė ir apgyvendino daug kinų, kad šie dirbtų juodus darbus. Jų skaičius greitai ėmė sudaryti daugumą. Per antrąjį pasaulinį karą Singapūrą užėmė japonai, jie miestą pervadino Sjonantu ir nemėgo kinų, nes pastaruosius laikė galimais Kinijos sąjungininkais, tačiau rėmė indų ir malajų mažumą. Nors Singapūras buvo iš japonų atsiimtas, tačiau ši trumpa okupacija iš esmės sužlugdė Jungtinės Karalystės, kaip nuo visa ko galinčios apginti jėgos, įvaizdį ir prasidėjo nepriklausomybės siekiai. Singapūras ėmė siekti laisvės suvienyję jėgas su Britų Malaja (dab. Malaizija). Gavus nepriklausomybę Singapūras įstojo į Malaizijos sudėtį, malajams pažadėjus, kad Singapūro kinų dauguma gaus tokias pat teises, kaip ir malajai. Tačiau vėliau Malaizijos valdžia šį pasiūlymą atšaukė, nes Singapūro kinai, kartu su Malaizijos kinais, sudarė nemenką dalį šalies gyventojų ir buvo galimybė, kad jie ateis į valdžią, nes ekonomikoje jie ir šiaip dominavo. Singapūre dar kilo ir neramumų: riaušės tarp kinų ir malajų. Tad Malaizija nusprendė paleisti Singapūrą ir šis šalių sutarimu tapo nepriklausomas. Per nepriklausomybės laikotarpį šalis pralenkė savo kaimynes ekonomiškai ir tapo svarbiu Pietryčių Azijos centru.
|
|