Sirvėtos regioninis parkas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Sirvetos regioninis parkas.png

Sirvėtos regioninis parkas yra rytų Lietuvoje. Parko plotas 8735 ha, direkcija Šventoje (Švenčionių rajonas). Parkas įkurtas išsaugoti Švenčionių krašto moreninės takoskyros kraštovaizdžiui, jo gamtinei ekosistemai ir kultūros paveldo vertybėms.

Gamtos vertybės

Iškiliausia Švenčionių aukštumos ketera čia atskiria Nemuno ir Dauguvos baseinus. Parkas apima buvusį Sirvėtos geomorfologinį draustinį, Čiūlėnų moreninį masyvą, Mažerio-Ilgio-Beržuvio dubaklonį. Saugoma sudėtinga ir įspūdinga Bėlio, Setikio, Sirvėtos, Staškinės, Kančiogino pratekamųjų ežerų sistema, raiškus Šventos dubaklonis, miškai su brandžiais eglynais, juodalksnynais ir pelkių intarpais, Saločio ežeras su pelkėtu apyežeriu, natūralių biotopų įvairovė su retaisiais augalais ir gyvūnais. Parke yra 31 ežeras. Gausu gamtos paminklų: legendomis apipintas Lino verdenės šaltinis, Stanislavavo, Bielionių, Adamavo ąžuolai, 26 liepų pavėsinė, Medišionių liepos, Neveraisčių uosynas. Parkas pasižymi kalkingomis žemapelkėmis su labai retomis augalų rūšimis ir jų bendrijomis.

Bėlio miške yra Lino verdenė, ištekanti 171,2 m aukščiau jūros lygio, turinti gydomųjų savybių. Šventos kaime auga 26 liepų pavėsinė. Švenčionių aukštumos grožį galima pamatyti nuo Čiūlėnų keteros (273,2 m virš jūros lygio).

Kultūros paveldas

Šventos, Juodeliškės pilkapiai, Švento bei Garnių alkakalniai, Aučynų, Stūglių, Rakštelių, Kačėniškės piliakalniai, Šventos, Stanislavavo, Adamavo, Gaspariškės dvarų pastatai bei jų liekanos, „Vytauto“ apygardos partizanų žuvimo vieta, Darinės bunkeris, tipiškas Švenčionių kraštui Didžiasalio gatvinis kaimas su 25 paminkliniais pastatais. Savita planine struktūra pasižymi Kančiogino kaimas su vertingais liaudies architektūros kompleksais.

Laisvalaikis ir pramogos

Rengiamos turistinės - pažintinės ekskursijos. Norintiems aktyviai praleisti laisvalaikį čia yra geros sąlygos pasivažinėti dviračiais, pažvejoti, pasimaudyti, stovyklauti, o žiemą - paslidinėti. Numatyti slidžių, pėsčiųjų, dviračių ir autoturizmo maršrutai. Schemose pažymėti pėsčiųjų takai nuves į pačias vaizdingiausias vietas – prie Aučynų ir Kačėniškės piliakalnių, Garnių alkakalnio, Šventos pilkapių, Lino verdenės ir kitų gamtos paminklų. Rekomenduojama maudytis prie esančių stovyklaviečių, poilsiaviečių ar kempingų. Nemokamos stovyklavietės prie Miškinio, Belio, Beržuvio, Mergežerio ir Kančiogino.

Parke vyksta Žiemos sporto šventė, Paukščių sutiktuvės ir palydėtuvės.

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 103% (+3894-44=3850 wiki spaudos ženklai).
  • Rimantas Lazdynas – redaktorius – 1% (+20-0=20 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+0-78=-78 wiki spaudos ženklai).