Sistema

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

~

 Nuvola kdict glass.png  Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas!
Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus).

Sistema (gr. σύστημα, systēma 'sustatyta, sudėliota') – aibė susijusių elementų, pasižyminti nauja savybe (kokybe, funkcija), kurios neturi pavieniai elementai ir suvokiamų kaip integruota visuma, kurią galima išskirti iš aplinkos. Sistema - baigtinė funkcinių elementų ir santykių tarp jų aibė, išskirta iš aplinkos tam tikru tikslu tam tikro laiko intervale (rusų mokslininkas V. N. Sagalatov). Pasak Bertalanffy, visuma yra daugiau negu ją sudarančių dalių suma. Sąvoka „sistema" gali taip pat gali reikšti taisyklių rinkinį, kuris valdo struktūrą ar elgesį ar architektūrą (struktūra+elgesys) Sistema sistemų teorijoje suprantama ne kaip realus daiktą, bet kaip tikrovės modelis.

Sistema gali reikšti tiek abstrakčius, tiek realius objektus ir dažnai naudojamas kitoms sąvokom sudaryti. Pvz., politinė sistema, bankų sistema, socialinė sistema, teisinė sistema, komanda, informacinė sistema, kraujotakos sistema ir pan. Vien tik atskiri elementai, tarpusavyje nesąveikaujantys ir neveikiantys vienas kito, sistemos nesudaro. Kaip kad akmenų krūva yra tik paprasčiausia krūva, ir norint sudaryti iš jų „sistemą“, reikia juos sujungti tarpusavyje - tarkime, pastatyti sieną ar pilį[1]. Apibūdinant sistemą jos elementų ryšių požiūriu ryšys tarp sistemos elementų yra glaudesnis nei tarp sistemos elementų ir sistemą supančių (išorės) elementų. Sistemos elementai neprivalo būti susijęs su visais kitais sistemos elementais, tačiau elementas, nesusijęs nė su vienu sistemos elementu, paprastai nelaikomas sistemos dalimi. Sistemos elementus siejantys ryšiai turi sudaryti tam tikrą vientisumą, kuri reiškiasi kaip sistemos savybė.

Turinys

Tyrimai

Mokslinių tyrimų sritis, nagrinėjanti bendrąsias sistemų ypatybes, apima šiuos mokslus ar jų šakas: sistemų teoriją, kibernetiką, dinamiškas sistemas, termodinamiką, sudėtingas (kompleksines) sistemas.

Jie tiria materijos ir organizavimosi abstrakčias savybes, ieško konceptų (sąvokų) ir principų, kurie nepriklauso nuo būties specifinės srities, medžiagos, tipo ar laiko skalės (mastų).

Savybės

Dauguma sistemų turi bendras savybes, apimančias:

  • Sistemos turi struktūra, apibrėžtą komponentų ir jų sudėties;
  • Sistemos pasižymi elgesiu, kuris apima medžiagos, energijos ar duomenų įvestis, apdorojimą ir išvestis,
  • Sistemos pasižymi interkonektyvumu (tarpusavio jungimo galimybė): įvairios sistemos dalys turi funkcinius ir struktūrinius santykius (ryšius) tarpusavyje.
  • Sistemos gali pasižymėti tam tikras funkcijas (paskirtis) ar grupes funkcijų.

Struktūra

Sistema apibrėžiama pagal jos struktūra. Dirbtinių ir biologinių sistemų struktūrą dažniausiai nulemia jų paskirtis (funkcija). Natūralios nebiologinės sistemos paskirties neturi (pvz., Saulės sistema, Nemuno intakų sistema).

Struktūrų tipai: hierarchinė, nehierarchinė (tinkliška).

Sudėtingumo rangai

Nuo fizikinio lauko (ar elementariosios dalelės) iki technosferos galima išskirti 15 sistemų sudėtingumo rangų.

pvz.: Medžiaga – daugiasluoksnė hierarchinė sistema. Praktiniams tikslams naudinga žinoti sudėtingumo hierarchijos „pakopas“:
minimaliai apdirbta medžiaga (viela),
molekulių agregatai, kristalinė gardelė, polimerai
sudėtingos molekulės,
molekulės,
atomai,
atomų dalys,
elementariosios dalelės,
laukai.

Rūšys

Priklausomai nuo kriterijų (klasifikacijos klausimas) sistemas galima grupuoti:

  • atviros / uždaros,
  • gamtinės (biologinės) – biotinė, abiotinė, ekosistema, organų s., (organizmas),
  • techninės,
  • natūralios / dirbtinės,
  • mineralinės / organinės,
  • fizikinės – dinaminės / statinės,
  • inžinierinės,
  • socialinės
    • politinė (rinkimų, valdymo, saugumo, krašto apsaugos, gynybos, užsienio politikos),
    • teisės (represinė, baudžiamoji, civilinė, konstitucinė; nacionalinė, tarptautinė, viršnacionalinė),
    • ekonominė (finansų, draudimo, verslo, biudžeto),
    • sveikatos apsaugos,
    • sporto,
    • kultūrinė,
    • edukacinė (švietimo, ugdymo),
    • meninė,
    • psichologinė.

Organizacija

Ryšiai

Ryšiai tarp sistemų ar sistemos elementų gali būti:

  • Elementarūs - vienpusiai, reflektyvūs, selektyvūs, vėluojantys, teigiami, neigiami, neutralūs, nuliniai, projektuojamieji (pageidaujamieji)
  • Kombinuoti - dvipusis, kontraryšys, teigiamas grįžtamasis, neigiamas grįžtamasis, dvigubas neigiamas grįžtamasis.

Sisteminis mąstymas

Sisteminio mąstymo požiūriu bet kuris konkretus pasaulio objektas (ar reiškinys, procesas), kaip sistema, turėtų būti suvokiamas šiais aspektais:

sudėties (sudėtingumo) t. y. skirtingos abstrakcijos lygmenų: pokyčių (evoliucijos) t. y. kiekviename objekto (ar proceso) lygmenyje turi būti atsižvelgta į jo:
  • sistemos (t. y. pačios savęs),
  • posistemio (t. y. jos sudėtinių dalių)
  • viršsistemio (t. y. santykio su aplinka, aukščiau stovinčia hierarchija).
  • dabartį,
  • praeitį,
  • ateitį (be praeities nebus ir ateities).

Pagal H. Altšulerį toks mąstymo būdas yra išskirtinių, kūrybiškų asmenybių bruožas (išradėjų, dailininkų, muzikų ir pan.) – tų, kurie kuria revoliucinius, naujus, netikėto minties veržlumo artifaktus (žmogaus produktus) matydami pasaulį ne kaip sudėtingą, bet sudėtinę evoliucionuojančią sistemą.

Viršsistemis Viršsistemis Viršsistemis
Sistema Sistema Sistema
Posistemis Posistemis Posistemis
<-praeitis dabartis ateitis->

Nuorodos

  1. http://www.culture.lt/science/SD/sd4.htm#sista

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: