Skaičiavimo technikos pirmieji žingsniai Lietuvoje. Mokslas ir technika 2015 Nr. 3

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

    Skaičiavimo technikos pirmieji žingsniai LietuvojeAdolfo Laimučio Telksnio straipsnis žurnale „Mokslas ir technika“ paskelbtas 2015 m. žurnalo trečiame numeryje.

    Pradžia

    1 pav. Duomenų apdorojimo procedūra, kai duomenys dokumentuose užrašyti rašto ženklais – raidėmis, hieroglifais ar / ir skaičiais. Čia: 1 – duomenų pateikėjas; 2 – dokumentai, kuriuose duomenys pateikiami rašto ženklais; 3 – rašto ženklų atpažinimas, kurį atlieka operatorius (4), 5 – įrašantis perforatorius; 6 – duomenų perdavimas naudojant perfokortą (7) operatoriui (8), nunešančiam perfokortas skaitančiam perforatoriui (10); 11 – duomenų perdavimas duomenis apdorojančiai elektroninei skaičiavimo mašinai (12); 13 – apdorojimo rezultatų perdavimas įrašančiam perforatoriui (14); 17 – perfokortų (15) pernešimo procedūra, kurią atlieka operatorius (16); 18 – spausdinantis perforatorius, pateikiantis duomenų rezultatus dokumente (19) žmogui priimtina forma; 20 – apdorotų duomenų rezultatų gavėjas
    2 pav. Duomenų apdorojimo procedūra, kai duomenys užrašyti grafiškai, kreivėmis ant popieriaus ar foto / kino juostų. Čia: 1– duomenų pateikėjas; 2 – dokumentai, kuriuose duomenys pateikiami grafiškai, kreivėmis ant popieriaus ar foto / kino juostų; 3 – kreivėse pateiktų duomenų matavimas, kurį atlieka operatorius (4) ir perduoda perforatoriui jo klaviatūra. Toliau duomenų pateikimas, jų apdorojimas ir apdorojimo rezultatų pateikimas atliekamas vykdant veiksmų seką 5,...,20
    4 pav. Perfojuostos atkarpa
    3 pav. Perfokorta – duomenų laikmena (187 x 83 mm dydžio standaus popieriaus stačiakampis, kurio tam tikrose vietose yra išmuštos / išperforuotos stačiakampės skylutės) saugo informaciją elektroninės skaičiavimo mašinos išorėje – duomenų ir rezultatų pateikimo įrangoje

    Skaičiavimo technika, jos moksliniai tyrimai, konstravimo darbai, gamyba ir panaudojimo plėtra atėjo į Lietuvą praėjusio tūkstantmečio 6-ajame dešimtmetyje. Tai buvo laikas, kai mechanines ir elektromechanines skaičiavimo mašinas keitė elektroninės skaičiavimo mašinos.

    Įdomu dar ir tai, kad tuo laiku vos prieš kelerius metus naudoti elektronines skaičiavimo mašinas SSRS buvo draudžiama. Mat elektroninė skaičiavimo technika buvo glaudžiai susijusi su kibernetika, o sovietų ideologai dar 1954 m. teigė: „Kibernetika (graikiškai – vairininkas, valdantysis) – reakcinis melagingas mokslas, atsiradęs ir plačiai paplitęs po Antrojo pasaulinio karo JAV ir kitose kapitalistinėse šalyse. Kibernetika ryškiai išreiškia vieną pagrindinių buržuazinės pasaulėžiūros bruožų – tai nežmoniškumas, siekimas paversti dirbančiuosius mašinos priedėliu, gamybos ir karo įrankiu. Kibernetika yra ne tik imperialistinės reakcijos ginklas, bet ir jos agresyvių karinių planų priemonė“.[1]

    1957 m. atsiradus ir iki 1965 m. veikiant Lietuvos SRS liaudies ūkio tarybai buvo galimybė Lietuvoje tvarkytis racionaliau.

    Lietuvoje praėjusio tūkstantmečio 6-ajame dešimtmetyje elektroninių skaičiavimo mašinų dar nebuvo. 1957 m. SSRS centrinės valdžios nurodymu buvo pastatyta Vilniaus kasos aparatų gamykla. Per dvejus metus gamykla pagamino 450 kasos aparatų, kurie, kaip paaiškėjo, niekam nebuvo reikalingi.

    Iniciatyva

    1957 m. SSRS decentralizavus valdymą ir įkūrus Lietuvos SRS liaudies ūkio tarybą, pradėjo veikti Prietaisų pramonės valdyba. Atsirado galimybė veikti savarankiškiau, nesidairant iš aukščiau gaunamų nurodymų. Prietaisų pramonės valdybos vadovybė palaikė Lietuvos pažangių inžinierių ir ekonomistų puoselėjamą strategiją: Lietuva neturi daug gamtos turtų, tačiau turi gabių, kūrybingų žmonių. Todėl Lietuvoje reikia plėtoti veiklą, kuriai reikia mažai žaliavų ir daug kvalifikuoto darbo. Buvo skatinama radijo aparatų, magnetofonų, televizorių, radijo matavimo prietaisų, mikroelektronikos prietaisų gamyba, konstravimas, mokslinio tyrimo darbai. Pasirodžius elektroninėms skaičiavimo mašinoms, 1959 m. Vilniaus kasos aparatų gamyklos vietoje buvo įsteigta Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla. Siekiant užtikrinti sklandų naujosios įmonės darbą – gaminti modernią skaičiavimo techniką bei kryptingai plėtoti naujų, originalių skaičiavimo technikos priemonių kūrimo ir konstravimo darbus, tais pačiais 1959 m. prie Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos įkurtas Skaičiavimo mašinų specialus konstravimo biuras.

    Specialistų parengimas

    Sprendimas priimtas esant nelengvai situacijai. Skaičiavimo technikos specialistų Lietuvoje nebuvo. Jų nerengė ir Lietuvos aukštosios ar / ir vidurinės technikos mokyklos. Tačiau organizatoriai pasitelkė veiksmingą Lietuvos valdžios paramą ir per trumpą nepilnų dvejų metų laikotarpį sutelkė galingą Lietuvos jaunų, kūrybingų specialistų jėgą, pasirengusią aktyviai dirbti plėtojant skaičiavimo technikos gamybos, konstravimo ir tyrimo darbus.

    Paskelbus skaičiavimo mašinų specialistų intensyvaus rengimo perkvalifikuojant konkursą, iš įvairių Lietuvos vietovių buvo atrinkta daugiau kaip šimtas aukštąjį mokslą baigusiųjų, kurie panoro persikvalifikuoti. Jie buvo išsiųsti į 18 mėnesių perkvalifikavimo kursus, vykusius to meto geriausiose SSRS aukštosiose mokyklose – Maskvos energetikos institute ir Leningrado politechnikos institute. Persikvalifikuojantieji rengė kursinius ir baigiamuosius darbus, kurių temos buvo susijusios su Skaičiavimo mašinų specialaus konstravimo biuro numatoma veikla. Baigusieji šiuos kursus grįžo į Lietuvą ir sudarė svarų Skaičiavimo mašinų konstravimo biuro specialų kūrybinį potencialą. Paminėtina, kad visi baigusieji perkvalifikavimo kursus buvo aprūpinti būstais / gyvenamuoju plotu. Tuo laiku tai buvo reikšminga socialinė parama.

    Operatyviai ir veiksmingai prie skaičiavimo technikos specialistų rengimo prisidėjo Lietuvos aukštosios mokyklos: Kauno politechnikos institutas pradėjo rengti skaičiavimo mašinų techninės įrangos specialistus, o Vilniaus universitetas – skaičiavimo mašinų programinės įrangos specialistus. Studentai atliko praktikos darbus skaičiavimo mašinų gamykloje ir skaičiavimo mašinų specialiame konstravimo biure. Skaičiavimo technikos plėtros mokslinio tyrimo darbų pagal gamybininkų ir konstruktorių užsakymus ėmėsi aukštųjų mokyklų, Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos instituto darbuotojai.

    Pirmieji žingsniai

    Pažvelkime, kokie buvo pirmieji skaičiavimo technikos dešimties metų žingsniai Lietuvoje.

    To meto duomenų apdorojimo procedūros elektroninėmis skaičiavimo mašinomis buvo ilgos ir dabartiniu požiūriu labai nuobodžios, nors elektroninės skaičiavimo mašinos aritmetines ir logines operacijas vykdė tūkstančius kartų greičiau nei žmonės.

    Duomenų, užrašytų dokumentuose raidėmis ar skaičiais, apdorojimo procedūra parodyta 1 paveiksle.

    Duomenų, užrašytų grafiškai, kreivėmis ant popieriaus ar foto / kino juostų, apdorojimo procedūra parodyta 2 paveiksle.

    5 pav. SILUETAS – grafinės informacijos automatinio nuskaitymo ir perkėlimo į skaičiavimo mašinų laikmenas mašina
    6 pav. EASP–S – pirmoji originali elektroninė skaičiavimo mašina, sukurta Lietuvoje 1961 m. Skaičiavimo mašinų specialiame konstravimo biure, skirta procesų įrašų, pateikiamų popieriaus, foto popieriaus ar kino juostose, koreliacinių, tarpusavio koreliacinių funkcijų, spektrinio tankio, tarpusavio spektrinio tankio funkcijų, Furje eilučių koeficientų skaičiavimams
    7 pav. RŪTA – EVP 80–2 – universali puslaidininkė elektroninė skaičiavimo mašina ir jos konstruktoriai. Iš kairės į dešinę: Bronislovas Bieliauskas, Gediminas Zdanys, Regina Valatkaitė, Jonas Puodžius, Stanislovas Girlevičius, Alfonsas Lipnickas

    Duomenys elektroninės skaičiavimo mašinos išorėje buvo laikomi ir perfojuostose, kuriose informacija buvo pateikiama tam tikru būdu išmuštomis / perforuotomis apvaliomis skylutėmis (4 pav.).

    Skaičiavimo technikos įrangą Lietuvoje gamino Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla.

    Pirmieji gaminiai

    Pradžioje Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla gamino įvairios paskirties skaičiavimo mašinų perforatorius (PI 80-1 perforatorius, PS 80 skaitančius perforatorius, PER 80-2 perforatorius reproduktorius) – tiksliosios mechanikos gaminius, sukonstruotus už Lietuvos ribų. Vėliau kiti perforatoriai buvo tobulinami ir gaminami pačioje gamykloje.

    1960 m. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje pradėta gaminti elektroninę skaičiavimo mašiną EV80-3M, skaičiavimo mašinos IBM 604, sukurtos Maskvos skaičiavimo mašinų mokslinių tyrimų institute, kopiją.

    Nauja, inovatyvi lietuviška skaičiavimo technika buvo kuriama Skaičiavimo mašinų specialaus konstravimo biure. Biuro inžinieriai gilinosi į grafinės informacijos, rašto ženklų atpažinimo ir perkėlimo į skaitmeninę terpę problemas. Tobulindami grafinės informacijos skaitymą bendradarbiavo su Vilniaus universiteto fizikais, kuriančiais miniatiūrinius foto elementus, jų liniuotes, matricas. Konstruodami naujas elektronines skaičiavimo mašinas nagrinėjo elektroninių skaičiavimo mašinų elementų, neturinčių elektroninių lempų, kūrimo galimybes, sprendė portatyvinių magnetinės atminties įrenginių kūrimo klausimus. Išradingai eksperimentuodami jie atvėrė kelią mikroelektronikai Lietuvoje.

    Skaičiavimo mašinų specialaus konstravimo biure 1960 m. buvo sukurta grafinės informacijos automatinio nuskaitymo ir perkėlimo į skaičiavimo mašinų laikmenas mašina SILUETAS (žr. 5 pav.). Ši mašina atvėrė galimybes šimtus kartų pagreitinti duomenų apdorojimą elektroninėmis skaičiavimo mašinomis, pakeisti dešimties operatorių rankinį darbą, kai reikėdavo perkelti į elektronines skaičiavimo mašinas registravimo prietaisų duomenis, įrašytus grafikų pavidalu popieriaus, foto popieriaus ar kino juostose. Mašiną SILUETAS Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla gamino dešimtį metų.

    Pirmoji originali

    Pirmoji originali elektroninė skaičiavimo mašina, sukurta Skaičiavimo mašinų specialiame konstravimo biure 1961 m. Lietuvoje, buvo EASP–S (6 pav.). Ji skirta procesų grafinių įrašų, pateikiamų popieriaus, foto popieriaus ar kino juostose, koreliacinių, tarpusavio koreliacinių funkcijų, spektrinio tankio, tarpusavio spektrinio tankio funkcijų, Furje eilučių koeficientų skaičiavimams. EASP–S skaičiavimo mašinoje duomenų pateikimo darbai (žr. 2 pav.) yra automatizuoti. EASP–S skaičiavimus atlieka šimtus kartų greičiau nei kitos elektroninės skaičiavimo mašinos, neturinčios grafinių duomenų automatinio įvedimo galimybių. EASP–S gamino Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla. Ši elektroninė skaičiavimo mašina apdovanota SSRS prietaisų pramonės premija pažymint jos reikšmę mokslinių tyrimų automatizavimui.

    Rūtos serija

    Skaičiavimo mašinų specialaus konstravimo biuro ir Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos specialistai, matydami sėkmingus pirmuosius savo veiklos rezultatus, nutarė pasirūpinti, kad plintant jų sukurtai ir pagamintai skaičiavimo technikai būtų garsinamas ir Lietuvos vardas. Nutarta visiems originaliems lietuviškiems skaičiavimo technikos produktams suteikti vardą Rūta, nes rūta – lietuviškų darželių amžinai žaliuojanti puošmena.

    Taip, 1962 m. pasirodė universali elektroninė perforacinė skaičiavimo mašina RŪTA – EVP 80–2, kurią sukonstravo Skaičiavimo mašinų specialaus konstravimo biuro konstruktoriai, o pagamino Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla. Ją kuriant vietoj elektroninių radijo lempų buvo panaudoti tranzistoriai. RŪTA – EVP 80–2 – universali elektroninė perforacinė skaičiavimo mašina, skirta apskaitai, statistikai, taip pat planavimo, inžineriniams, ekonominiams skaičiavimams (7 pav.).

    1963 m. Skaičiavimo mašinų specialaus konstravimo biuro konstruktoriai sukūrė specialios paskirties didesnio patikimumo elektroninę skaičiavimo mašiną, sąveikaujančią su radiolokatoriais. Joje vietoj elektroninių radijo lempų naudojami biuro konstruktorių sukurti patikimesni ferotranzistoriniai elementai. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje buvo pagaminta serija tokių specialios paskirties elektroninių skaičiavimo mašinų. Šiomis mašinomis buvo nustatytos Kinijos atominės bombos sprogimo, įvykdyto 1964 m. spalio 16 d., koordinatės.

    8 pav. Skaičiavimo mašinų specialiame konstravimo biure. Iš kairės į dešinę: SSRS Mokslų akademijos Skaičiavimo centro direktorius akademikas Anatolijus Dorodnycinas, Skaičiavimo mašinų specialaus konstravimo biuro viršininkas Antanas Nemeikšis, SSRS Mokslų akademijos prezidentas akademikas Mstislavas Keldyšas, Skaičiavimo mašinų specialaus konstravimo biuro viršininko pavaduotojas mokslo ir technikos reikalams, vyriausiasis inžinierius technikos mokslų kandidatas Laimutis Telksnys
    9 pav. Vaizdų automatinio perdavimo į elektroninę skaičiavimo mašiną BESM įranga
    10 pav. Elektroninės skaičiavimo mašinos BESM skaičiavimo rezultatų grafinio atvaizdavimo kompleksas

    Tuo metu Skaičiavimo mašinų specialų konstravimo biurą aplankė SSRS Mokslų akademijos prezidentas akademikas Mstislavas Keldyšas ir SSRS Mokslų akademijos Skaičiavimo centro direktorius akademikas Anatolijus Dorodnycinas, aktyviai talkinęs plėtojant Lietuvos mokslų akademijos skaičiavimo centrą, veikiantį Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institute.

    Nuo pat pirmųjų ESM pasirodymo dienų pasinaudoti jų galimybėmis sprendžiant ekonominius uždavinius trukdė duomenų, užrašytų rašto ženklais, skaičiais ar / ir raidėmis, įvairiuose dokumentuose pateikimas. Reikėjo automatizuoti rašto ženklų atpažinimą. Tam buvo pasitelktos Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos instituto skaičiavimo centre esančios skaičiavimo mašinos BESM. Bendradarbiaujant Skaičiavimo mašinų specialaus konstravimo biuro ir Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos instituto darbuotojams buvo išplėstos BESM skaičiavimo mašinų galimybės prijungiant prie jų išorinius įrenginius, perduodančius vaizdus į skaičiavimo mašiną ir operatyviai atvaizduojančius skaičiavimo rezultatus. Šios priemonės leido patobulinti konstruojamą grafikus skaitančią įrangą, pasitelkti rašto ženklus skaitančių mašinų imitacinį modeliavimą, spartinti jų konstravimo darbus.

    11 pav. Rašto ženklus atpažįstanti elektroninė skaičiavimo mašina RŪTA 701
    12 pav. Elektroninė skaičiavimo mašina RŪTA 110

    Rūtos modifikacijos

    1967 m. Skaičiavimo mašinų specialaus konstravimo biuro konstruktoriai sukūrė rašto ženklus atpažįstančią elektroninę skaičiavimo mašiną RŪTA 701 (11 pav.).

    RŪTA 701, skaitydama ir atpažindama 200 rašto ženklų per sekundę, juos tiesiogiai įveda į skaičiavimo mašiną ir gali pateikti perfokortose arba perfojuostose. Rašto ženklų aibė – dešimt skaičių ir penki vartotojų pasirinkti spausdinti arba ranka rašyti rašto ženklai. Atpažinimo tikslumas, priklausantis nuo pateikiamų rašto ženklų kokybės, – viena klaida perskaičius 10 000 arba 1 000 000 rašto ženklų. Mašiną pagamino Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla. RŪTA 701 buvo pirmoji Europoje pramonės gaminama rašto ženklus atpažįstanti mašina. Ji apdovanota 1968 metų Lietuvos Valstybine premija, SSRS prietaisų pramonės premija, Leipcigo mugės aukso medaliu. Įdomu, kad japonų firma „Toshiba“ pageidavo detaliau susipažinti su RŪTA 701, prancūzai siūlė dirbti kartu modernizuojant rašto ženklų atpažinimo mašinas, buvo siūloma eksponuoti RŪTA 701 Japonijoje, parodoje Osakoje, tačiau kontaktai buvo uždrausti.

    Elektroninė skaičiavimo mašina RŪTA 110, sukurta 1969 m. Skaičiavimo mašinų specialiame konstruktorių biure ir gaminta Vilniaus skaičiavimo gamykloje 19691972 m., buvo skirta apdoroti didelius duomenų archyvus sprendžiant gamybos rengimo, ekonominio planavimo, valdymo, normavimo, statistikos, apskaitos uždavinius (12 pav.). RŪTA 110 galėjo turėti perfokortų ir perfojuostų įrenginius, atminties įrenginius su magnetinėmis juostomis ir keičiamomis magnetinių diskų kasetėmis, rezultatų spausdinimo įrenginį, rašto ženklų atpažinimo mašiną RŪTA 701, duomenų perdavimo per atstumą įrangą. Elektroninė skaičiavimo mašina RŪTA 110 apdovanota 1970 metų LTSR valstybine premija.

    Rašto ženklus skaitančios mašinos RŪTA 701 sėkmė atvėrė galimybes kurti dar modernesnę rašto ženklus skaitančią mašiną RŪTA 711 kartu su Vokietijos demokratinės respublikos specialistais. Skaičiavimo mašinų specialaus konstravimo biuro konstruktoriai 1970 m. sukūrė RŪTA 711 pavyzdį, skaitantį 1000 rašto ženklų per sekundę. Tarptautinė komisija pripažino, kad rašto ženklus skaitanti mašina RŪTA 711 tinkama gamybai. Įrenginys turėjo būti gaminamas kartu su Vokietijos demokratinės respublikos gamykla. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla turėjo gaminti mašinos RŪTA 711 elektroninę, rašto ženklų atpažinimo įrangą, o Vokietijos demokratinės respublikos tiksliosios mechanikos įmonė – dokumentų transportavimo įrangą.

    Gamyba buvo uždrausta. Lietuvos liaudies ūkio tarybos laikai jau buvo pasibaigę.

    Aprašyti skaičiavimo technikos pirmieji žingsniai Lietuvoje yra sektinas racionalios, kryptingos veiklos pavyzdys, rodantis valdžios, gamybos (dabartinėmis sąlygomis – verslo), mokslo ir studijų pajėgų harmoningos sąveikos vertę.

    Šaltiniai

    1. „Trumpas filosofijos žodynas“. Redaktoriai: M. Rozental, P. Judin. Ketvirtas leidimas, papildytas ir ištaisytas. Valstybinė politinės literatūros leidykla, 1954; leidinys rusų kalba.


    Licencija

    Creative Commons License
    Creative Commons Attribution iconCreative NonCommercial iconCreative Commons Share Alike icon
    Šiai iliustracijai taikoma Creative Commons licencija Attribution NonCommercial ShareAlike v. 3.0.

    This image is licensed under the Creative Commons Attribution NonCommercial ShareAlike License v. 3.0:
    http://creativecommons.org/licenses/by-nc-sa/3.0/


    Autorius: Adolfas Laimutis Telksnys

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius – 99% (+20426-0=20426 wiki spaudos ženklai).
    • Edvinas Giedrimas – redaktorius – 1% (+191-2=189 wiki spaudos ženklai).