Skaitymas
Skaitymas – procesas, kurio metu raštu (ar kitokiais simboliais) pateiktą informaciją yra siekiama suvokti.
Greta vizualaus arba taktilinio skaitymo šis terminas suprantamas taip pat kaip:
- (nu)skaitymas (informatikoje) – duomenų skenavimas,
- paskaitos skaitymas, paskaita.
Suvokimo procesas
Suvokimą tiria kognityvinė psichologija bei lingvistika. Žmogus savo aplinką iš esmės suvokia akimis, pakaitomis savo žvilgsnį kreipdamas (a) į tam tikrą tašką (fiksacijos taškas) (fiksacija) ir (b) greitais judesiais (Saccade) perkeldamas fiksacijos tašką nuo vieno prie kito taško.
Regimieji vaizdai suvokiami tik fiksacijos momentais, patekdami per akies tinklainę ir neuronus į galvos smegenis.
Regėjimo rūšys
Regėjimas pagal atstumą nuo aštriausio matymo centro (fovea) gali būti: fovealinis (iki 2° regėjimo kampo), parafovealinis (iki 5° regėjimo kampo) periferinis – paraštinis, pakraštinis regėjimas, suvokiami labiausiai nuo regėjimo centro nutolę objektai.
Fiksacijos metu prasminė informacija suvokiama nevienodai (skiriasi suvokimo intervalas), Paprastai suvokiami žodžiai, esantys 7–8 raidžių atstumu nuo fiksacijos taško skaitymo kryptimi (žodžių atpažinimo intervalas).
Akies judesiai skaitant
Žvilgsnis juda iš kairės į dešinę[1]. Esant neaiškumams, dviprasmybei arba aiškiai nesuvokus skaitomo dalyko, sugrįžtama atgal (regresija). Tai priklauso nuo skaitytojo įgūdžių, teksto sudėtingumo, susikoncentravimo, dėmesingumo. Įgudę skaitytojai vienu metu skaito daugiau nei vieną žodį, retais atvejais skaitoma net ir visa eilutė (iš viršaus žemyn).
Skaitant nėra fiksuojamas kiekvienas žodis. Vidutiniškai įgudęs žmogus peršoka 75 % trumpų žodžių (3 raidžių), 65 % funkcinių žodžių. Itin svarbu sekančių žodžių prognozuojamumo tikimybė. Ji didesnė, jei tolesnio sakinio prasmė suvokiama iš gramatikos struktūros, konteksto, tematikos. Vidutinis skaitymo greitis – 250 žodžių per minutę.
Jei reikia greitai peržiūrėti daug informacijos (pavyzdžiui, dirbant su moksline literatūra arba Internete), paprastai tekstas neskaitomas nuo pradžios iki galo - vietoj to trumpai apžvelgus bandoma nuspėti ar sakinys, pastraipa aprašo tai ką reikalinga sužinoti. Tam sėkmingai panaudojamos papildomos antraštės bei papunkčiui išdėstytas tekstas. [2] Dauguma skaitytojų praleidžia reklaminius skydelius ir mažai reaguoja į dėmesį atkreipti siekiantį teksto formatavimą. Daugelis tinklalapio lankytojų svetainėje būna tik keletą sekundžių per kurias nustatoma jog daugiau dėmesio čia skirti neverta.[3].
Subvokalizacija
Subvokalizacija – procesas, kurio metu skaitomas tekstas fonetizuojamas mintyse. Šio proceso reikšmė kol kas yra neaiški. Bet kuri vizuali informacija suvokiama be objekto vidinio įvardijimo (mintyse – „tai kompiuteris, čia klavišas su raide A“), ir šios fonetizacijos nebuvimas neapsunkina daiktų suvokimo.
Vokalizacija
Skaitymas balsu (Vokalizavimas) – skaitomo teksto tarimas balsu. Jis sulėtina skaitymo procesą. Girdimosios atminties šalininkams šis metodas padeda veiksmingiau įsiminti informaciją.
Skaitymas paraidžiui
Fonetizuojamos atskiros kiekvieno žodžio raidės. Taip pradedama mokytis skaityti. Toks skaitymas yra pirmoji skaitymo įvaldymo pakopa.
Fonetizuojami atskiri žodžių skiemenys. Tokio skaitymo metu raidės jungiamos į skiemenis, o šie – atskirus žodžius.
Pažodinis skaitymas
Tokio skaitymo metu žodžiai jungiami į rišlų sakinį, derinama intonacija ir prasminiai kirčiai, loginiai sakinio akcentai. Sakiniais siejamos arba atskiriamos pastraipos mintys ar jų identifikuojama jų loginė seka.
Subvokalizacinis skaitymas
Skaitoma netariant žodžių balsu, jie tariami mintyse.
Specialieji simboliai ir jų skaitymas
Matematinės formulės ir kitų mokslų sutartiniai ženklai, simboliai.
Sekvencinis skaitymas
Sekvencinis skaitymas labiausiai paplitusi skaitymo technika. Skaitoma nuo pradžios iki pabaigos. Tikslas – sekti mintį ir suvokti turinį. Vengiama regresijų ir pakartojimų.
Intensyvusis skaitymas
Tikslas – kuo giliau suvokti autoriaus poziciją ir kuo geriau suvokti teksto turinį, siekiant toliau perdirbti gautą informaciją, plėtoti mintis. Tai dalykinis skaitymas, kai nesigilinama į rašusiojo asmenybę, o sekama argumentacija ir autoriaus siekti tikslai, intencija.
Kursorinis skaitymas
Kursorinis skaitymas – visapusiškas skaitymas, kurio metu stengiamasi suvokti visą pateikiamą informaciją nuo pavadinimo, iliustracijų, įžangos iki pat išnašų. Tikslas – suvokti pateiktos informacijos vietą prasminiame kontekste, sąryšį su kita artima ar panašia medžiaga, gilintis į tematiką, analizuojant kiekvieną prasminį vienetą (sintagmą) ir ieškant jos egzistavimo prasmės.
Punktyrinis skaitymas
Punktyrinis skaitymas yra pasirinktinis skaitymas. Skaitomos tik atskiros dalys. Jos pasirenkamos tam tikrų kriterijų pagalba. Vėliau perskaityto teksto analize siekiama prisikirti suvoktą informaciją jau žinomiems dalykams.
Skaitomos tik tam tikros teksto vietos – pirmas sakinys, tipografijos būdu paryškintos vietos (kursyvu, antraštėmis, pastraipomis, savitomis išraiškomis kaip („2x + 4 = 5“), terminai, struktūra ir išvados. Tikslas – perdirbti tekste esančią informaciją be detalios jos analizės. Ieškoma esminių, raktinių žodžių, praleidžiami pavieniai intarpai, įterpiniai.
Greitasis skaitymas
Greitojo skaitymo metu atsisakoma subvokalizacijos arba skaitoma išlavinto periferinio regėjimo dėka. Skaitymo greitis – apie 600 žodžių per minutę. Individualiai priklauso nuo suvokimo ir skaitymo įgūdžių treniruotumo. Perėjimas nuo vienos skaitymo pakopos prie kitos yra lydimas asmeninių pastangų ir nuolatinio įgūdžių tobulinimo.
Skaitymo pakopos
Paraidinis – skiemeninis – pažodinis – subvokalizacinis – greitasis skaitymas.
| ||||||
Šaltiniai
- ↑ Čia ir toliau tariama jog raidės žodyje ir žodžiai sakinyje seka iš kairės į dešinę ir iš viršaus žemyn. Tai teisinga lietuviškam, angliškam ir daugeliui kitų tekstų. Esama kalbų kuriose rašymo (taigi ir skaitymo) kryptys kitokios.
- ↑ SEO rekomendacijos
- ↑ You have 3 seconds to capture and hold your visitors attention.