Skarulių koplyčia

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Skarulių koplyčia
Vaizdas:Skarulių bažnyčia, šventoriaus koplyčia.JPG
Religija Krikščionys → Katalikai
Vyskupija Kauno vyskupija
Dekanatas Jonavos katalikų dekanatas
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1899 m.
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Jonavos rajono savivaldybė
Seniūnija: Jonavos miesto seniūnija
Gyvenvietė: Skaruliai
Adresas Skarulių g. 53

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Skarulių koplyčia – nedidelė medinė koplyčia, esanti Jonavos priemiestyje Skaruliuose, šventoriuje prie Skarulių Šv. Onos bažnyčios, anksčiau stovėjusi „Achemos“ užimamoje teritorijoje. Koplytėlė nudažyta, viduje gausiai papuošta, nerakinama, pritaikyta lankymui ir maldai.

Prie įėjimo į pastatą, lauke, padėtas plokščias slenksčio akmuo su iškaltais skaičiais ir įrašu: 1899 S.K.D.W. ŁABUĆ.

Istorija

Slenksčio akmuo su data
Koplytėlės centre – Nukryžiuotasis

1899 m. šalia kaimo esančiame gojelyje, kaip pasakojo vietiniai žmonės, apsireiškė Jėzus Kristus. Skaruliečiai toje vietoje pastatė medinę kopytėlę, joje patalpino didžiulį kryžių su Nukryžiuotuoju.

Skaruliuose gražiai būdavo švenčiamos Sekminės, visi eidavo į koplytėlę, stovėjusią gretimame miške, vadintame Gojumi. Per Sekmines jaunimas čia rengdavo gegužines. Kunigas su procesija eidavo ne tik iki koplytėlės, bet ir šventinti Neries vandenį. Skaruliečiai suėję į Gojų melsdavosi, atnešdavo gėlių ir žvakių, jomis išpuošdavo koplytėlę. Eidavo keliais apie ją. Gojus traukdavo žmones ir kitomis progomis – jaunimas čia per Jonines ieškodavo paparčio žiedo.

Išlikusi Stanislovo Utyros šeimos archyve 1939 m. nuotrauka su trimis kunigais prie koplytėlės (tarp jų Skarulių parapijos klebonas Pranciškus Vitkevičius).

Pokario metais Skaruliuose nuo 1959 m. buvo įsikūręs kolūkis, gyvenvietė tapo Jonavos priemiesčiu. Sovietmečiu tradicija švęsti koplytėlėje Sekmines nebuvo numarinta, vietos gyventojai į jas gausiai susirinkdavo. 1962 m. už kaimo, prie buvusio Gojaus, imta statyti Azotinių trašų gamyklą. Plečiantis statyboms koplytėlė ėmė kliūti, ji ne sykį buvo perkeliama į naują vietą tolyn link Neries.

Koplytėlė kartu su slenksčio akmeniu perkelta iš Tarasovos (taip buvo vadinama tenykštė jos stovėjimo vieta) į bažnyčios šventoriaus kampą priešais varpinę XX a. devinto dešimtmečio viduryje. Ją atremontavo vietinis gyventojas Petras Zvicevičius. Ji visada buvo atvira lankymui.

Tarasovos Nukryžiuotasis

Koplytėje esama stambaus kryžiaus su didele ekspresyvia XIX a. išdrožta Nukryžiuotojo skulptūra. Kryžiaus smailė netelpa patalpoje (paslėpta lubose). Kristaus veidas su užmerktomis akimis ir dvišaka barzda liūdnas ir mąslus. Galvą juosia žemai nuleistas erškėčių vainikas, krūtinės ląsta beveik trikampė, vos nužymėtais šonkauliais, rankų pirštai sugniaužti, rūpestingai išdrožtose kojose išryškintos venos ir sausgyslės. Trumpas klubų raištis suformuotas iš kelių juostų. Iš nugaros pusės skulptūra palyginti labai plokščia. Meninį jos poveikį menkina itin grubus nudažymas.

Literatūra

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Skarulių koplyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 103% (+3957-9=3948 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+0-99=-99 wiki spaudos ženklai).