Skiepai nuo gripo

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
 Vaizdas:Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Enciklopedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Enciklopedijos projekte.
 Merge-arrows.svg  Šį straipsnį yra pasiūlyta sujungti su „Gripas“!
Dėl kokių priežasčių palikta ši žymė, galite sužinoti diskusijų puslapyje.

Nespecifinės gripo profilaktikos priemonės nėra labai efektyvios. Veiksmingiausia žinoma gripo profilaktikos priemonė yra skiepai. Vakcinos nuo gripo yra nuolat tobulinamos ir turi didelę medicininę, ekonominę ir socialinę reikšmę.

Egzistuoja keturių tipų vakcinos: inaktyvuotos visos viruso dalelės vakcinos, skaldyto viruso vakcinos, komponentinės gripo vakcinos ir šalčio adaptuotų gyvų gripo virusų vakcinos. Lietuvoje skiepijamos tarptautinės registracijos sertifikatus turinčios skaldyto viruso ir komponentinės vakcinos. Abi vakcinos yra saugios, efektyvios, gerai toleruojamos, sukelia nedaug povakcininių reakcijų ir gali būti skiepijamos su kitomis vakcinomis. Jose nėra gyvų virusų, todėl jos negali sukelti ūmios respiracinės infekcijos tipo povakcininių reakcijų.

Kiekvieną sezoną gaminamos naujos, tik tam sezonui skirtos vakcinos. Į prekybą vakcinos patenka kiekvienų metų rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje. Nors antikūniai, pasigaminę nuo gripo vakcinoje esančių gripo antigenų, žmogaus organizme išlieka keletą metų, gripo virusai nuolat kinta, todėl nuo gripo reikia skiepytis kasmet.

Lietuvoje daugiausiai žmonių suserga gripu gruodžio – vasario mėnesiais. Nuo gripo rekomenduojama pasiskiepyti likus bent mėnesiui iki gripo sezono, Lietuvoje tikslingiausia skiepytis rugsėjį arba spalį. Galima skiepytis ir jau prasidėjus gripo sezonui, tačiau tai nėra labai tikslinga, nes paskiepytieji gali užsikrėsti gripu jų organizme dar nesusidarius imunitetui.

Nuo gripo skiepytis rekomenduojama visiems, tačiau gripas yra ypač pavojingas pagyvenusiems asmenims, mažiems vaikams, žmonėms, sergantiems lėtinėmis širdies, plaučių, inkstų ligomis, asmenims, dirbantiems arba gyvenantiems su didelės rizikos grupės žmonėmis, nėščiosioms, sveikatos apsaugos darbuotojams ir jų šeimos nariams.

Suaugusiems skiepijama viena 0,5 ml vakcinos dozė. Kūdikiai skiepijami retai: šeimoje esant naujagimiui rekomenduotina pasiskiepyti visiems šeimos nariams. Pirmą kartą skiepijant mažus 1- 2 metų vaikus, rekomenduojama su mėnesio tarpu įskiepyti dvi 0,25 ml vakcinas. Kitą sezoną skiepijant vaiką užtenka vienkartinės dozės.

Fluarix

Fluarix yra vakcina nuo gripo, naudojama 0,5 ml dozėmis. Vakcina skirta suaugusiesiems ir vaikams nuo 36 mėnesių. Jaunesniems nei 9 metų ir anksčiau neskiepytiems vaikams praėjus mėnesiui po pirmojo skiepo reikia skirti ir antrąją vakcinos dozę.

Serologinė apsauga susidaro per 2 – 3 savaites, imunitetas nuo homologinių ar kitų artimų vakcinai padermių susidaro per 6 – 12 mėnesių.

Vakcina tinkama ir nėščiosioms, ją galima skiepyti nuo antrojo nėštumo trimestro. Esant gripo komplikacijų rizikai galima skiepyti bet kuriuo nėštumo metu.

Šaltiniai

  • Vytautas Usonis (2010). Vakcinacijos ir skiepijimas. Homo Liber, Vilnius

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 103% (+3820-124=3696 wiki spaudos ženklai).