Gastos

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Slavskas)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gastos
Slavskas
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Coat of Arms of Slavsk (Kaliningrad oblast).png   

Gastos
Slavskas
55°02′41″N 21°40′58″E / 55.044722°N 21.682778°E / 55.044722; 21.682778 (Gastos)Koordinatės:55°02′41″N 21°40′58″E / 55.044722°N 21.682778°E / 55.044722; 21.682778 (Gastos)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė: Vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Šiaurės Vakarų federalinė apygarda
Sritis: Vėliava Karaliaučiaus sritis
Rajonas: Vėliava Slavsko rajonas
Miesto gyvenvietė: Slavsko miesto gyvenvietė
Įkūrimo data: 1292, miestas nuo 1946 m.
Gyventojų: 5 033 (2011 m.)
Plotas: 10,56 km²
Tankumas (2011): 477 žm./km²
Istoriniai pavadinimai

rus. Славск
vok. Heinrichswalde

Pašto kodas: 238600
Tel. kodas: (+7) 40163
Tinklalapis: slavsk.info
Commons-logo.svg Vikiteka: Gastos
Slavskas
Vikiteka

Gastos arba Slavskas (vok. Heinrichswalde, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Высокое) – Mažosios Lietuvos gyvenvietė Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, 120 km nuo Kaliningrado, 14 km į pietvakarius nuo Tilžės, Slavsko rajono centras. Miesto plotas 105,6 km². [1][2]

Turinys

Istorija

Gastos gyvenvietė paminėta 1292 m. Vokiškas miestelio pavadinimas kilo nuo jėgerio Heinricho Erentrachto, kuriam 1657 m. Didysis kurfiurstas Fridrichas Vilhelmas padovanojo 50 hugų ir 30 margų (832,5 ha) žemės valdą tarp Tilžės ir Labguvos, vardo (vok. Heinrichswalde – Heinricho miškas).

1686 m. naujasis dvaro savininkas Vilhelmas Reinholdas fon Halenas gyvenvietėje pastatė bažnyčią, bet miestelis sparčiai pradėjo augti, todėl jo našlė jau 1691 m. pradėjo naujos bažnyčios statybą. Jai mirus bažnyčią 1694 m. pabaigė antrasis jos vyras grafas fon Kalneinas. 1738 m. Heinrichsvaldės savininku tapo Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I. 1753 m. grafo Kaiserlingo Rautenburgo dvare Spragtų kaime (dabar Malinovka) grafo vaikus mokė tada dar niekam nežinomas jaunas filosofas Imanuelis Kantas.

17561763 m. Septynmečio karo metu miestelį valdė Rusijos imperatorė Jelizaveta. Nors nuo karo veiksmų miestelis nenukentėjo, tačiau 1761 m. jį gerokai apgriovė stipri audra, pralaužusi apsaugines dambas ir užtvindžiusi visą apylinkę. Dambų atstatymui vadovavo Prūsijos gubernatorius generolas Vasilijus Suvorovas, kurio sūnus Aleksandras Suvorovas vėliau tapo garsiu karvedžiu.

1792 m. bažnyčios bokštą, kad nenugriūtų pats, teko nugriauti. 1812 m. dvarą nupirko grafas Otas Ditrichas Kaiserlingas, karo su Napoleonu metais tarnavęs rusų armijoje pulkininku ir už Karaliaučiaus užėmimą apdovanotas Šv. Vladimiro 3 ir 4 laipsnio bei Šv. Onos 3 ir 4 laipsnio ordinais su brilijantais. Kaiserlingas mirė savo dvare 1829 m., palaidotas dvaro kapinėse.

Apylinkės nuo seno garsėjo geromis medžioklėmis. 1862 m. jau pirmą medžioklės dieną Prūsijos princas Fridrichas Karlas per 25 žingsnius nukovė stumbrą, o dar po kelių dienų – briedį, kurio ragai turėjo 22 ataugas. Heinrichsvaldę savo medžioklėms rinkosi Prūsijos princai Albrechtas, Vilhelmas, Heinrichas, Austrijos princas Rudolfas, Bavarijos princas Leopoldas, Vokietijos vyriausybės ir kariuomenės vadai. 1904, 1907 ir 1910 m. Paitės apylinkėse medžiojo ir Vokietijos imperatorius Vilhelmas II. Sekenburgo miškas vyriausybės sprendimu netgi buvo paskelbtas draustiniu, kuriame uždrausta bet kokia medžioklė, malkų paruošimas, uogų ir grybų rinkimas, kad niekas netrukdytų veisti ir selekcionuoti briedžius.

1867 m. senoji bažnyčia buvo nugriauta, jos vietoje 1867 m. liepos 17 d. pradėjus, o 1869 m. spalio 15 d. užbaigus darbus, buvo pastatyta neogotikinio stiliaus trinavė mūrinė katedra, čia rezidavo superintendantas. Sovietmečiu bažnyčia paversta sandėliu. 1893 m. Gastų kaimas ir bažnytkaimis sujungtos į vieną – Heinrichsvaldę. Iki 1818 m. Gastos priklausė Tilžės apskričiai. 1818 m. įsteigus Pakalnės apskritį Heinrichsvaldė tapo jos centru. Nuo 1919 m. spalio 28 d. pervadinus apskritį – Elhiderungo apskrities centras. Mieste pradėti rengti turgūs, renkama taryba. 1891 m. per miestelį nutiestas geležinkelis Karaliaučius–Tilžė dar labiau pagyvino miestelio augimą. 1891 m. pastatyta ir apskrities ligoninė, o nuo 1900 m. Heinrichsvaldė tapo klimatiniu kurortu. 1936 m. pastatytas atviras mineralinio vandens baseinas, tapęs dar vienu poilsiautojų traukos objektu.

1914 m. rugsėjo 9 d. Heinrichsvaldę užėme rusų kariuomenė, bet jau rugsėjo 12 d. rusai gavo bėgti. Pirmajį pasaulinį karą primena karių kapai miesto centre, kuriuose palaidoti 12 rusų ir 2 vokiečių kareiviai. Dar 15 rusų karių ilsisi keli kilometrai už miesto, kelių į Naująją (dabar Timiriazevas) ir Palinkunius (dabar Rževskoje) sankryžoje.

1887-1944 m. Gastose veikė spaustuvė, kurią įsteigė J. H. Lemannas, nuo 1898 m. savininkai keitėsi. Ji turėjo filialus Kaukėnuose ir Skaisgiriuose. Veikė geležinkelio stotis, 2 vėjo malūnai, pieninė, dujų fabrikas.

15251701 m. Prūsijos kunigaikštystės, 17011736 m. Prūsijos karalystės, 17361818 m. Prūsijos karalystės Lietuvos departamento, 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Labguvos apskrities kaimas. 1945 m. Gastas užėmė TSRS kariuomenė. Nuo 1946 m. suteiktos miesto teisės.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
15251701 m. Prūsijos kunigaikštystė
17011736 m. Prūsijos karalystė
17361818 m. Lietuvos departamentas, Prūsijos karalystė
18181945 m. Labguvos apskritis, Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija, TSRS
19472008 m. Slavsko rajonas, Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Slavsko municipalinis rajonas,Kaliningrado sritis


Gyventojai

Per XVIII a. pirmosios pusės didžiąją vokiečių kolonizaciją Gastose ir apylinkėse apsigyveno kolonistų. 1939 m. miestelyje gyveno 3460 žmonių.

Antrajame pasauliniame kare miestelis nenukentėjo, tačiau daugiau, kaip pusė vietinių gyventojų, artėjant fronto linijai pasitraukė į Vakarus. 1946 m. rugsėjo 4 d. atvyko pirmasis ešelonas su persikėlėliais iš Rusijos Kalinino srities, atgabenęs 129 šeimas su 625 žmonėmis. 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pavadintas Slavsku. Rugsėjo 19 d. atvyko antrasis persikėlėlių ešelonas iš Vladimiro srities. O netrukus likusius vietinius gyventojus pradėta jėga deportuoti į Vokietiją. 1947 m. spalio 11 d. TSRS Ministrų Taryba priėmė nutarimą Nr. 3547–1169 – C „Dėl vokiečių perkėlimo iš Kaliningrado srities į Vokietijos tarybinę okupacinę zoną“. Pirmasis ešelonas iš Slavsko geležinkelio stoties išvyko 1948 m. pavasarį. 2002 m. gyventojų surašymo duomenimis miestelyje buvo 4700 gyventojų.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2006 m.
1885 m.sur. 1890 m. 1910 m.sur.[3] 1925 m.sur. 1933 m.sur.[4] 1939 m.sur.
1 592 1 728 2 406 2 581 3 180 3 467
1959 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2002 m.sur. 2006 m. -
3 900 4 400 4 682 5 172 4 979 -

Lietuviai

Lietuvininkai miestelį vadino Gastomis, Gastais. 1688 m. įkurta parapinė mokykla, kurioje nuo 1813 mokytojavo lietuvių raštijos darbuotojas Erdmonas Šesnakas, XIX a. antroji pusėje – dar keli lietuvininkai. Iki XIX a. pradžioje didumą parapijos gyventojų sudarė lietuviai, XIX a. viduryje jų buvo daugiau kaip 3700 žmonių, tai sudarė apie 38 % gyventojų. 1877 m. ir bažnytinės statistikos duomenimis, 1890 m. – 1050, apie 14 %, 1902 m. – 900, apie 12 %. Gastose 1905 m. buvo 2,7 % lietuvių. Po Pirmojo pasaulinio karo apie 100 lietuvių lankė kas sekmadienį jiems kurį laiką laikytas pamaldas.

Gastose, ypač apylinkėse, nuo 1955 m. apsigyveno daug lietuvių, daugiausia Sibiro tremtinių, politinių kalinių, kuriems tarybų valdžia draudė grįžti į Lietuvą. 1989 m. gyventojų surašymo duomenimis, Slavsko rajone gyveno apie 2320 lietuvių, apie 33 % gyventojų. 1991 m. įsteigta Gastų lietuvių draugija, turinti 180 narių, biblioteką. Jos pirmoji pirmininkė V. Vasiliauskienė, nuo 1998 pirmininkas – R. Taukačikas. Prie Slavsko rajono rusiškų mokyklų ir pačiose Gastose veikia 6 lietuvių kalbos ir etnokultūros būreliai ir fakultatyvai, nuo 1994 m. – Gastų vokalinis ansamblis „Beržynas“, nuo 1999 m. – vaikų folkloro ansamblis „Beržynėlis“.[5]

Žymūs žmonės

Gastose 1783 m. gimė garsus lietuvių vargonininkas Endrikis Budrius, 1869 m. gimė Erichas Zijeris, 19201932 m. Prūsijos oberprezidentas, politikas (Vokiečių demokratų partija). Noragėlių kaime 1806 m. gimė lietuvių kalbininkas ir švietėjas Frydrichas Kuršaitis. 1890 m. gimė Arturas Evertas, VKP narys, Reichstago deputatas.

Šaltiniai

  1. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
  3. Lankos apskrities kaimų sąrašas (1900 m.) vok.
  4. Lankos apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok. (181)
  5. Albertas Juška, Mindaugas Pažemys, Vytautas Šilas. Gastos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 447 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: