Slengas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Slengas – itin neoficialių žodžių ir posakių, nelaikomų norminiais, vartojimas. Labai dažnai apsiriboja tam tikru kontekstu arba grupe.

Slengui būtinai būdingi nukrypimai nuo norminės kalbos, ir jis dažnai būna labai populiarus tarp paauglių. Tačiau iki tam tikro lygio jis vartojamas visuose visuomenės sluoksniuose. Nors slengui nebūtini neologizmai, jam dažnai būdingas naujų kalbos formų kūrimas arba kūrybiškas senųjų pritaikymas. Netgi gali būti sukurta slapta kalba, suprantama tik tam tikros grupės atstovams (antikalba). Slengas dažnai suformuoja tam tikrą sociolektą, kurio tikslas – atskirti kai kuriuos žmones nuo pokalbio. Pradžioje slengo žodžiai veikia kaip įslaptinimo priemonė, kad su reikalu nesusiję asmenys nesuprastų pokalbio. Slengo vartojimas yra būdas atpažinti tos pačios grupės narius ir išskirti tą grupę iš visuomenės plačiąja prasme. Be to, slengą galima vartoti ir kurti tiesiog humoro ar saviraiškos dėlei.

Slengo terminai dažnai būna specifiniai tam tikroje subkultūroje, tokioje kaip muzikantai, riedlentininkai ir mažumos atstovai. Bet kokiu atveju, slengo posakiai gali išplisti už pradinių ribų ir tapti plačiai suprantami, pvz., „ardytis“ ir „kietas“. Kai kurie šių žodžių ilgainiui praranda slengo statusą, tuo tarpu kiti ir toliau daugumos vartotojų laikomi slengu. Nepaisant to, pirmieji vartotojai juos dažniausiai pakeičia kitais, mažiau žinomais posakiais.

Slengas skiriasi nuo žargono, techninio tam tikros specialybės žodyno, kuriam nebūtinai būdingas neformalumas. Be to, žargonas skirtas ne atskirti asmenis, nepriklausančius grupei, iš pokalbio, o aptarti techninius tam tikros srities ypatumus, reikalaujančius specializuoto žodyno.

Slengui būdingi mažiausiai du iš šių požymių:

  • jis laikomas ne tokiu prestižiniu kaip norminė kalba
  • dažniausiai atsiranda tarp žemą statusą turinčių grupių, negalinčių pasigirti didele galia ar atsakomybe
  • dažnai laikomas tabu, o aukštą statusą turintys žmonės jo vengia
  • dažnai išstumia įprastus terminus

Slengo funkcijos ir kilmė

Viena slengo funkcijų yra tiesiog mesti iššūkį visuomenės tabu. Norminėje kalboje dažnai vengiama atvirai provokuojančių temų, o slengas leidžia kalbėti šiomis temomis. Dėl šios priežasties slengo žodynai ypač turtingi tam tikrų sričių posakių, pvz., seksualumo, smurto, nusikaltamumo ir narkotikų. Jie paplitę sąlyginai siaurose teritorijose ir neilgaamžiai.

Kitu atveju, slengas gali kilti iš to, jog apibūdinami objektai kalbėtojams yra gerai pažįstami. Kalifornijos vyno žinovai vadina Cabernet Sauvignon „Cab“, Chardonnay „Chard“ ir t. t. Tokiu būdu vynų vardijimas apsieina be snobiško efekto, o žinovai turi savo kodą.

Egzistuoja daugybė slengo rūšių. Įvairios socialinės grupės skirtingais laikais susikūrė savo atskirus slengus. Slaptumo ir identifikacijos svarba skiriasi priklausomai nuo atvejo. Tam, kad slengas išlaikytų savo slaptumo galią, jo išraiškos priemonės turi nuolat atsinaujinti tam, kad nepriklausantys grupei ir toliau jo nesuprastų. Daugelis slengo žodžių pakeičiami kitais, kai nusibosta vartotojams, arba kai juos pasigauna kas nors iš išorės. Dėl šios priežasties slengo žodynų kūrimas sumažina tam tikro slengo naudą jo vartotojams.

Nemažai slengo terminų pereina į neformalią bendrinę kalbą, o kartais netgi į formaliąją bendrinę kalbą, nors tam jiems kartais prireikia šiek tiek pakeisti prasmę, kad taptų priimtinesni.

Šaltiniai

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+4476-50=4426 wiki spaudos ženklai).
  • Edvinas Giedrimas – redaktorius – 0% (+0-59=-59 wiki spaudos ženklai).