Sližių dvaras

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Koordinatės:55°06′53″N 24°35′59″E / 55.114725°N 24.599764°E / 55.114725; 24.599764

Sližių dvaras
Dvaro rūmai, 2008 m.
Dvaro rūmai, 2008 m.
Vieta Kultuvėnai, Dvaro g. 5
Ukmergės rajonas
Įkurtas 1800-1850 m.
Parkas Parko fragmentai
Pastatų būklė Išlikę dvaro rūmai
Savininkas Bielinskiai
Ramblauskai

Sližių dvaras yra Ukmergės rajone, Veprių seniūnijoje, Kultuvėnų gyvenvietėje, Dvaro g. 5. Pasiekiamas vykstant keliu  4821  LokėnaiVepriaiMeižėnai.

Išlikę mediniai dvaro rūmai, parko fragmentai. Pastatas smarkiai nugyventas, bet yra išlikę įdomių autentiškų detalių: langų ir sienų apdaila, krosnių liekanos, stogo konstrukcijos. Statinys nuo sovietmečio palikęs avarinės būklės, jame buvo gyvenama.[1] Pastaruoju metu prasidėjęs dvaro prikėlimas kaip traukos centras bendruomenei, susibūrimams: 2012 m. vyko Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos renginys „Sližių dvaro atgimimas, dvaro aplinkos pažinimas, kūrybos darbų paroda“.[2]

2016 m. restauruojami Sližių dvaro rūmai.

Istorija

Dvaro sodyba buvo įkurta Kultuvėnuose XIX a. ir vadinama Sližių dvaru. Literatūroje minima, jog 1866 ir 1887 m. sodybos savininkas buvo Belinskis (arba Bielinskis). Minėtas faktas, kad 1919 m. Lietuvos vyriausybė dvarą konfiskavo. 1926 m. parengtas Sližių dvaro žemės parceliacijos planas. Jame pažymėta, kad dvaro žemė sudarė 309 ha ir 4 182 m2. Buvo surašyta 12 dvaro sodybos pastatų, perimamų valstybės nuosavybėn. Jis tada su Pasiekų ir Paberžinės palivarkais priklausė Bronei Rembauskienei. Dvaras buvo išparceliuotas ir naujakuriai sklypus pradėjo valdyti nuo 1927 m.

Vyresnieji Sližių gyventojai dar mena paskutinę buvusio dvaro šeimininkę Ramblauskienę (arba Rembauskienę) . Ji Sližių dvarą paliko 1941 m. birželį - su pirmųjų tremtinių banga. Dvarininkė buvo įgrūsta į vagoną, gabenusį tautiečius tolyn nuo tėvynės. Sunki ir varginanti kelionė netrukus pakirto senyvos moters sveikatą. Baltarusijoje, kažkur apie Minską, dvarininkė mirė.

Sližių koplyčioje kabo ankstesniems dvarininkams - Bielinskiams - skirtos memorialinės lentos. Šalia yra ir jų kapas. Manoma, kad iš šios šeimos dvarą pirko Ramblauskai. O kada jis statytas, tikslių duomenų nelikę. Dar žinoma, jog dvare buvo įsikūrusi pirmoji Sližių kaimo mokykla.

Po karo tuščiame dvaro pastate įsikūrė kolūkio raštinė, čia buvo kultūros namai. Pastačius naująjį administracinį pastatą, dvare apsigyveno kolūkiečiai. Matyt, jie nebuvo labai rūpestingi šeimininkai - dvaras pamažu nyko. Kai iširo kolūkis, lėšų kapitaliniam remontui jau nebuvo iš kur paimti, tad pastatas buvo pasmerktas sugriūti.

2000 m. buvusiame Sližių dvare gyveno šešios šeimos. Jau tada statinys buvo tapęs avarinės būklės: kiauras stogas, įgriuvę perdenginiai, supuvusios kai kurios laikančios konstrukcijos, be kai kurių langų bei durų, nubyrėjęs tinkas, be lietvamzdžių, medinis karnizas supuvęs, vietomis ištrupėjęs.

Architektūra

Pastatas stačiakampio ištęsto tūrio su pusiau valminiu stogu (stogu su laužtais, besikeičiančio nuolydžio šlaitais). Pagrindinis fasadas vieno aukšto, atgręžtas į šiaurę, dviejų aukštų galinis – į pietus. Cokolinis aukštas mūrinis, pietų pusėje su langais ir išėjimu. Dvaro rūmai iš pradžių buvę apkalti stačiomis lentomis, kalvio darbo vinimis, vėliau ant lentų užkaltos balanos ir dvaras nutinkuotas. Viduje sienos ir lubos taip pat tinkuotos. Planas daug kartų keistas. Pagrindinės durys įkomponuotos ne pastato centre. Pro jas patenkama į nedidelę patalpą, susisiekiančią su išilgai pastato einančiu koridoriumi (koridoriuje išlikęs parketo pavyzdys). Namo gale koridorius praplatėja ir yra įrengti laiptai į pastogę. Iš pastato pietinės pusės, kur yra buvusi atvira galerija (išduoda ant sienos matomos tvirtinimo žymės), matyti vaizdingas upelio slėnis.

Šaltiniai

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 101% (+4861-0=4861 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+0-52=-52 wiki spaudos ženklai).