Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Slovianskio kalbos vėliava
Slovianski (slavų kalba) yra dirbtinė kalba, sukonstruota 2006 m. supaprastinant visas slavų kalbas. Slovianski sukurta tarnauti kaip šių senovinių ir dabartinių slavų kalbų kombinacija, su supaprastinta gramatika, kuri leistų žmonėms suprasti slovianski net jos nesimokius. Slovianski gramatika ir žodynas remiasi panašumais tarp salvų kalbų, dirbtinių elementų joje vengiama. gali būti užrašoma kirilica ar lotyniškais rašmenimis.
Ištakos
Per paskutinius kelis amžius buvo keletas bandymų sukurti bendrą visiems slavams kalbą.[1] Daugelis jų buvo ideologiškai susiję su panslavizmu. Nors panslavizmas nebeturi didelės reikšmės, ypač po Sovietų Sąjungos ir Jugoslavijos žlugimo, jo šalininkų vis dar tebėra, ypač tarp slavų emigrantų bendruomenių, o internetas paskatino naujų panslaviškų kalbų atsiradimą.[2][3] Šioms kalboms bendra tai, kad jos remiasi slavų kalbomis bei prielaida, kad jos yra pakankamai panašios, kad būtų galima sukurti "kompromisinę" kalbą, kuri būtų suprantama visiems slavams.
Abėcėlės
| Lotynų abėcėlė
|
A |
B |
C |
Č |
D |
Ď |
E |
F |
G |
H |
I |
J |
K |
L |
Ľ |
M |
N |
Ň |
O |
P |
R |
Ř |
S |
Š |
T |
Ť |
U |
V |
Y |
Z |
Ž
|
| Kirilica
|
А |
Б |
Ц |
Ч |
Д |
Дь |
Е |
Ф |
Г |
Х |
И |
Ј |
К |
Л |
Ль |
М |
Н |
Нь |
О |
П |
Р |
Рь |
С |
Ш |
Т |
Ть |
У |
В |
Ы |
З |
Ж
|
Pavyzdžiai
Tėve mūsų:
- Otče naš, ktory jesi v nebah, da svečeno je tvoje imeno. Da prijde tvoje krolevstvo, da bude tvoja voľa, kak v nebah tak i na zemje. Hleb naš vsekodenny daj nam tutdeň, i izvinij nam naše grehi, tak kak my izviňamo naših grešnikov. I ne vedij nas v pokušenje, ale spasij nas od zlogo.
- Отче наш, кторы јеси в небах, да свечено је твоје имено. Да пријде твоје кролевство, да буде твоја вольа, как в небах так и на земје. Хлеб наш всекоденны дај нам тутдень, и извиниј нам наше грехи, так как мы извиньамо наших грешников. И не ведиј нас в покушенје, але спасиј нас од злого.
Skaičiai
| Skaičiai
|
Slovianski
|
| 1 |
jedin |
једин
|
| 2 |
dva |
два
|
| 3 |
tri |
три
|
| 4 |
četyri |
четыри
|
| 5 |
peť |
петь
|
| 6 |
šesť |
шесть
|
| 7 |
sedm |
седм
|
| 8 |
osm |
осм
|
| 9 |
deveť |
деветь
|
| 10 |
deseť |
десеть
|
| 11 |
jedinnasť |
јединнасть
|
| 12 |
dvanasť |
дванасть
|
| 20 |
dvadeseť |
двадесеть
|
| 34 |
trideseť četyri |
тридесеть четыри
|
| 100 |
sto |
сто
|
| 1000 |
tiseč |
тисеч
|
Šaltiniai
- ↑ Constructed Slavic languages - accessed 25 May 2010
- ↑ Tilman Berger, "Vom Erfinden Slavischer Sprachen", in: M. Okuka & U. Schweier, eds., Germano-Slavistische Beiträge. Festschrift für P. Rehder zum 65. Geburtstag (München, 2004, ISBN 3-87690-874-4), p. 25. (vok.)
- ↑ Tilman Berger, Panslavismus und Internet, 2009, p. 37. (vok.)
Nuorodos
|
|---|
| | Rytų slavų kalbos | |
|---|
| | Vakarų slavų kalbos | |
|---|
| | Pietų slavų kalbos | |
|---|
| | Mirusios slavų kalbos | |
|---|
| | Dirbtinės slavų kalbos | |
|---|
|
Pirmos straipsnio versijos licencija |
|---|
|
Šio puslapio pirmajai versijai buvo panaudotas 2012 m. balandžio 1 d.CC-BY-SA turinys iš Lietuviškos Vikipedijos straipsnio „ Slovianski“. Istorija. Vikipedijos dalyviai: IJzeren Jan, Dirgela. Pirmąją straipsnio versiją iš Vikipedijos įkėlė naudotojas VP-bot. Jei straipsnis be šio naudotojo turi daugiau autorių arba redaktorių, tai straipsnis Enciklopedijoje Lietuvai ir pasaulis buvo keistais bei papildytas ir net iš viso perrašytas. |
|
|
Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai
Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.- Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+4582-61=4521 wiki spaudos ženklai).
