Smalininkai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Smalininkai
Smalininku uostas.jpg
Smalininkų vandens matavimo stotis

Smalininkai
55°04′30″N 22°34′41″E / 55.075°N 22.578°E / 55.075; 22.578 (Smalininkai)Koordinatės:55°04′30″N 22°34′41″E / 55.075°N 22.578°E / 55.075; 22.578 (Smalininkai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė: Vėliava Jurbarko rajono savivaldybė
Seniūnija: Smalininkų seniūnija
Gyventojų: 515 (2011 m.)
Plotas: 1,77 km²
Tankumas (2011): 291 žm./km²
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Smaliniñkai
Kilmininkas: Smaliniñkų
Naudininkas: Smaliniñkams
Galininkas: Smalininkùs
Įnagininkas: Smaliniñkais
Vietininkas: Smaliniñkuose
Istoriniai pavadinimai
  • vok. Schmalleningken-Augstogallen, Schmalleningken [2]
Pašto kodas: LT-74009


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: SmalininkaiVikiteka

Smalininkai (seniau Aukštagailiai) – miestas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda , tarp Jurbarko (12 km) ir Viešvilės (12 km), dešiniajame Nemuno krante. Seniūnijos ir Smalininkų miesto seniūnaitijos centras. Mieste yra 12 gatvių, didžiausia Lietuvoje Smalininkų ąžuolų alėja (1,3 km ilgio, 186 ąžuolai).

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Smalininkų Šv. Juozapo bažnyčia (nuo 1936 m.)
Seniausia Lietuvoje vandens matavimo stotis, įrengta 1811 m. (pirmoji vandens matuoklė neišliko; dabar išlikę akmeniniai „laiptai“, sumūryti 1886 m. kurie buvo naudojami vandens lygiui matuoti. Šalia matuoklės yra stebėjimo bokštelis, statytas maždaug 1924–1926 m.).[3]
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Smalininkų technologijų ir verslo mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Smalininkų biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-74009)
RWB Krankenhaus.svg Ambulatorija
Smalininkų senjorų namai
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Kultūros namai
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

Onos Norvaišienės kaimo turizmo sodyba



Turinys

Geografija

Į pietryčius nuo Smalininkų telkšo didžiausi rajono ežerai – Ilginys, Palėkių ežeras, Bildelis.



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Smalininkai OpenLayers žemėlapyje
Smalininkai „WikiMapia“ žemėlapyje[4]
Smalininkai TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

Smalininkai 1860 m. žemėlapyje

Tiksli Smalininkų įkūrimo data nežinoma. Pirmieji paminėjimai rašytiniuose šaltiniuose siekia XV a. pabaigą. 1811 m. įsteigta viena pirmųjų Lietuvoje vandens matavimo stotis. [7] Ilgą laiką Smalininkai priklausė Klaipėdos kraštui, 14221923 m. Šventosios upeliu netoli Smalininkų ėjo siena tarp Lietuvos ir vokiečių žemių.

1902 m. nuo Pagėgių į Smalininkus buvo nutiestas beveik 56 km ilgio Tilžės-Pagėgių-Smalininkų siaurukas. Geležinkelio bėgiai buvo išardyti pirmaisiais pokario metais, o stoties pastatas, nors ir paverstas gyvenamuoju namu, palyginus neblogai išsilaikė. Tai raudono mūro, „vokiško" stiliaus statinys su mezoninu, ant fasado išlikęs vokiškas Smalininkų pavadinimas – Schmalleningken.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Pokario metais nugriauta Smalininkų evangelikų liuteronų bažnyčia. Sovietmečiu mieste veikė suvenyrų ir galanterijos gamybos cechas, tarybinis ūkis-technikumas (nuo 1954 m.).

2009 m. vasarą miesto bendruomenės iniciatyva pastatyta 250 kW galios vėjo jėgainė.

Iki 1701 m. Prūsijos kunigaikštystės, 17011736 m. Prūsijos karalystės, 17361818 m. Lietuvos departamento, 18181871 m. Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos Ragainės apskrities, 1920–1923 m. Klaipėdos krašto, 1923–1939 m. Lietuvos Respublikos Klaipėdos krašto Pagėgių apskrities, 1939–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Tilžės-Ragainės apskrities kaimas, 19451950 m. LTSR Jurbarko apskrities, 19501995 m. Jurbarko rajono, nuo 1995 m. Jurbarko rajono savivaldybės miestas.[8]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
15251701 m. Prūsijos kunigaikštystė
17011736 m. Prūsijos karalystė
17361818 m. Lietuvos departamentas, Prūsijos karalystė
18181871 m. Ragainės apskritis, Prūsijos karalystė
18711919 m. Smalininkų valsčiaus centras, Ragainės apskritis, Vokietijos imperija
19201923 m. Smalininkų valsčiaus centras, Pagėgių apskritis, Klaipėdos kraštas
19231939 m. Smalininkų valsčiaus centras, Pagėgių apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuva
19391944 m. Smalininkų valsčiaus centras, Tilžės-Ragainės apskritis, Trečiasis Reichas
19451950 m. Smalininkų valsčiaus centras, Jurbarko apskritis, LTSR
19501954 m. rajoninio pavaldumo miestas, Smalininkų apylinkės centras, Jurbarko rajonas
19541995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Jurbarko rajonas
nuo 1995 m. Smalininkų seniūnijos centras, Jurbarko rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Apie Smalininkus nuo seno buvo girios. Vietos gyventojai iš medžių sakų gamino smalą (dervą, degutą), todėl vietovė pradėta vadinti Smaliais, o vėliau – Smalininkais. Be to, yra bendrinis žodis smalininkas, reiškiantis „degučius“.[9]

Kaimas vadintas Augstogallen, 1736 m. Schmalliningcken-Augstigallen, 1785 m. Schmallenincken-Augstogallen, 1895 m. Schmalleningken-Auxtogallen.[10]

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2011 m.
1905 m. 1910 m. 1925 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[11] 1976 m.[12][13]
828 927 1 741 1 100 952 900
1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2007 m. 2011 m.sur. -
805 758 653 627 515 -

Gyventojų dauguma nuo 1785 m. priklausė Viešvilės evangelikų liuteronų bažnyčiai, nuo 1912 m. Smalininkų evangelikų liuteronų bažnyčiai. Miestelyje taip pat buvo žydų sinagoga ir kapinės.

Žymūs žmonės

Smalininkuose gimė:

Nemuno sekluma

Padavimai byloja, kad ties Smalininkais skersai Nemuno ėjo sekluma, dėl kurios vandeniui nusekus dažnai užkliūdavo upe plaukiantys laivai, sukeldami daug rūpesčių laivininkams. Pasakojama, kad iki kryžiuočių laikų pakrantėje stovėjo puiki ir garsi pilis, kurioje gyveno turtingas ir galingas kunigaikštis, turėjęs visko, tik dukters trūko. Todėl Laima jį apdovanojo ir dukteria. Tačiau Laumė iš pavydo ir keršto slapta pasiuntė kūdikėliui puikiausio audimo drabužėlį – jis turėjo vaikelį padaryti pačiu gražiausiu. Mergaitė augo, gražėjo, žavėjo visus savo grožiu, betgi dėl to grožio į pilį pradėjo eiti daugybės smalsuolių ir įsimylėjusių vaikinų. Kunigaikščio pilis nebeteko ramybės.

Galiausiai vienas jaunikaitis pratarė kunigaikštytei: „Tu graži kaip niekas kitas, bet tavo širdis kaip ledas. Esi tarytum voras, kuris besiartinančius prie tinklo pagauna ir stumia pražūtin. Kad mūsų kančios pasibaigtų, pasakyki, kurį iš mūsų renkiesi?“ Panelė lengvabūdiškai atsakė: „Prižadu ranką tam, kuris dar vasarai nesibaigus viena nakčia pastatys per Nemuną ledinį tiltą ir pats pervažiuos juo į mano pusę“. Išgirdę tai, jaunuoliai vienas po kito ėmė palikti pilį, o kunigaikštis ėmė atgauti ramybę.

Paupyje pagyvėjo darbai, buvo kertami medžiai, riogsojo nugenėtų medžių krūvos, storos lentos ir rąstai. Pilies valdovas su sūnumi vis aplankydavo Perkūno ąžuolą ir atnešdavo didelių aukų. Vieną naktį pilėnus išgąsdino smarki perkūnija – audra kriokdama siautė, rovė medžius su šaknimis, draskė stogus. Iš dangaus prapliupo smarkūs ledai, kad net pilies languose neliko nė vieno sveiko stiklo. Audra siuto visą naktį be paliovos.

Saulei prašvitus ir audrai aprimus kunigaikštis išėjo apsidairyti po apylinkes ir pamatė žmones, nustebusiais veidais žiūrinčius upės pusėn ir šūkaujančius: „Ledo tiltas! Ledo tiltas!“ Žmonės džiūgavo, galėdami važiuoti šiuo tiltu. Šaunus vežimas sunkiai sulaikomais žirgais riedėjo ledo tiltu ir artinosi prie pilies. Pilin atskriejo jaunikaitis ir labai mandagiai sveikindamasis ryžtingai įžengė į kambarį. Be ilgos įžangos jis pasakė: „Kilnioji kunigaikštyte, tavo sąlyga išpildyta. Dabar reikalauju, kad laikytumeisi pažado ir duotumei savo ranką“. Nors mergelė bandė atsikalbinėti, tačiau viskas baigėsi gražiomis vestuvėmis.

O audros per naktį pastatytas tiltas neatlaikė pavasario potvynio ir jį nunešė ledai. Ties nugrimzdusiais rąstais srovė dugne sunešė daug smilčių ir atsirado sekluma. [14]

Šaltiniai

  1. Smalininkai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  3. Smalininkai. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 724 psl.
  4. Smalininkai wikimapia.org
  5. Smalininkai maps.vlasenko.net
  6. Smalininkai loadmap.net
  7. Upės. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 79 psl.
  8. Schmalleningken GenWiki
  9. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 196 psl.
  10. Lange, Dietrich: Geographisches Ortsregister Ostpreußen einschließlich des Memelgebietes, des Soldauer Gebietes und des Reg.-Bez. Westpreußen (1919-1939)
  11. Smalininkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 238 psl.
  12. Smalininkai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 256 psl.
  13. Smalininkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, 46 psl.
  14. Dr. Jonas Rimeika. „Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai“. Kaunas, 1940.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: