Smolensko vaivadija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pavadinimas::Smolensko vaivadija{{#set:Vardininkas=Smolensko vaivadija}}

Alex K Grundwald flags 1410-03.svg

1508 – 1669

Flag of Russia.svg

90px|
Smolensk Voivodeship within Lithuania in the 17th century.png

Vaivadija LDK žemėlapyje (raudona)

Valstybė: Abiejų Tautų Respublika
Provincija: Provincija::LDK
Administracinis centras: Smolenskas
Pavietai: 2 ({{{admVienetoKiekisMet}}})
Vaivada: Smolensko vaivada

[[Kategorija:Šablonas:Country data Abiejų Tautų Respublika istoriniai administraciniai vienetai]] {{#set:Page has default form=Istorinis administracinis vienetas}}


Smolensko vaivadija – (lenk. Województwo smoleńskie, lot. Palatinatus smolencensis) – nuo 1508 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569-1669 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas. Sostinė Smolenskas.

Vaivadijos herbas liko senasis Smolensko seniūnijos herbas su sidabrine vėliava. Vaivadijos atstovai dėvėjo karmazino kantušus su granato spalvos apvadais ir granato spalvos žiponus.

Istorija

Smolensko vaivadija įsteigta 1508 m. vietoje Smolensko seniūnijos, bet 1514 m. beveik visą ją užėmė Rusija. 1611 m., 1618 m. ir 1634 m. ji kelis kartus keitė priklausomybę. Paskutinį kartą, 1654 m. Rusijai užėmus Smolenską, Abiejų Tautų Respublika susitaikė su praradimu ir 1667 m. Oršos žemė buvo prijungta prie Vitebsko vaivadijos.

1613 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas patvirtino „Smolensko vaivadijos ordinaciją“, kurioje nustatė kiek kitokią, negu kitose vaivadijose pareigūnų skyrimo ir bajorų žemių valdymo tvarką, nes buvo likusi senoviška rusiška padalijimo į valsčius (ujezdus) sistema. Bajorų seimeliai buvo renkami nuo 1621 m.

Smolensko vaivadija natūraliai buvo padalyta į du pavietus:

Visuotinis bajorų šaukimas į kariuomenę vykdavo Smolenske. Smolenske taip pat buvo ir miesto seniūnas.

Atstovavimas

Smolensko vaivadija 1562 m. įėjo į LDK sudėtį. (Abraomo Ortelijaus sudaryto žemėlapio “Litvania, Russiae, Moscoviae et Tartariae“ fragmentas)

Smolensko vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo pasaulietiniai pareigūnai – Smolensko vaivada ir Smolensko kaštelionas, o nuo 1612 m. ir dvasinis atstovas – Smolensko vyskupas. Pavietų seimeliai rinkdavo po du atstovus į Abiejų Tautų Respublikos Seimą ir po du deputatus į Lietuvos Tribunolą.

Vaivada

Pagrindinis straipsnis – Smolensko vaivada.

Pirmasis Smolensko seniūnas buvo Mantvydo sūnus Hlebas, pirmasis vaivada Jurgis Hlebavičius.

Smolensko vaivadą skirdavo karalius, jis pareigas paprastai eidavo iki gyvos galvos. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje, vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės.

Vaivada buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Smolensko vaivada turėjo aukštą pagal rangą, devynioliktą pasauliečių poziciją. Smolensko vyskupas sėdėjo paskutinis.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: