Snietala
Snietala | |
---|---|
| |
Ilgis | 20,8 km |
Nuolydis | 85 cm/km |
Baseino plotas | 61,4 km² |
Vidutinis debitas | 0,36 m³/s |
Ištakos | Spruktai |
Žiotys | Mituva |
Šalys | Lietuva |
Snietala – upė Lietuvoje, Jurbarko rajono rytuose; Mituvos kairysis intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 10012148. Prasideda 7,5 km į šiaurės vakarus nuo Seredžiaus, Spruktų kaimo šiaurinėje dalyje, Burbinės miško pietinėje pamiškėje[1]. Ištakų altitudė 71 m. Teka į vakarus, aukštupyje Burbinės miško pietine pamiške, kerta Šilaitynės mišką, vidurupyje kerta Pasnietalio mišką ir toliau teka daugiausia dirbamais laukais. Įteka į Mituvą 67,7 km nuo jos žiočių, ties Stakių gyvenviete, 8 km į pietryčius nuo Šimkaičių. Įtekėjimo altitudė 53,4 m.
Pačiame žemupyje upė užtvenkta, sudarytas Stakių tvenkinys.
Intakai
- Kairieji: Šaltoji, S - 1, Agliuona, Kirmėliškė.
- Dešinieji: Juodpjaunis, Juodpjaunis, S - 2, Snietalaitė, Varlupė.
Beveik visa vaga sureguliuota, išskyrus dalį žemupio.
Prie upės įsikūrę kaimai: Spruktai, Šilaitynė, Pelutėliai, Bereiviškiai, Paagliuonys, Pasnietalys, Birbilai, Ambručiai, Naujininkai, Pamituvys II, Stakiai.
Etimologija
Upėvardžio šaknies snit-/sniet- kilmė neaiški. Ją bandoma sieti su indoeuropiečių prokalbe *snā-, snə(t)-, snāu-, sn-eu-, sn-et-, reiškiančia „tekėti, drėgmė“ (plg. skr. स्नाति, स्नायते = snāti, snāyate „maudosi“ avestos kalba snayeitē „skalauja“, sen. gr. νήχω „plaukiu“, sen. air. snām „plaukimas“, vid. air. snāu, snō „srovė, srautas“, lot. natō iš *sn- „plaukiu“, arm. հայ „žemas, skystas, takus“).[2]
Šaltiniai
- ↑ maps.lt duomenys
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
|