Soča

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Soča
Soča Bovece
Soča Bovece
Ilgis 140 km (99 km Slovėnijoje, 41 km Italijoje) km
Baseino plotas 3400 km²
Vidutinis debitas 140 m³/s
Ištakos 1100 m aukštyje Trentos slėnyje Julijaus Alpėse (Slovėnija)
Žiotys Triesto įlanka (Adrijos jūra) ties ties Monfalcone miestu
Šalys Slovėnija, Italija
Commons-logo.svg Vikiteka: SočaVikiteka
Sočos žemėlapis
Marmurinis upėtakis iš Sočos

Soča (it. Isonzo, friul. Lusinç, lot. Aesontius, Sontius) – 140 km ilgio upė, tekanti iš Trentos slėnio Julijaus Alpėse, pro aukščiausią Slovėnijos kalną Triglavą (2864 m) per Vakarų Slovėniją ir Šiaurės Rytų Italiją.

Upės ištakos vakariniame Triglavo kalno šlaite (Triglavo nacionalinio parko teritorija). Aukštupyje Soča yra audringas kalnų upelis. Julijaus Alpėse teka giliu slėniu stačiais šlaitais su gražiais kraštovaizdžiais. Upė slenkstėta. Upė teka pro miestus Bovecas (Bovec), Kobaridas (Kobarid), Tolminas (Tolmin), Kanal ob Soči, Nova Goricą ir Goriciją (Gorizia). Ties Bovecu upės plotis pasiekia 10–15 m, srovė lieka labai greita, vagoje daug akmenų. Krantai aukšti, kai kur su skardžiais. Žemiau Tolmino yra hidroelektrinė. Įteka į Triesto įlanką Adrijos jūroje ties Italijos miestu Monfalkone (Monfalcone).

Upę vertina vandens turistai.

Slovėnijoje Sočą kartais vadina „Smaragdine gražuole“ dėl ryškiai žalio vandens. Sakoma, kad Soča yra viena iš nedaugelio pasaulio upių, kurių vanduo per visą upės ilgį lieka tokios spalvos. Sočos upė įkvėpė slovėnų poetą Simoną Gregorčičių (Simon Gregorčič) parašyti jo garsiausią poemą „Soči“ ('Į Sočą'), vieną iš puikiausių Slovėnų poezijos kūrinių.

Soča žinoma ir dėl joje gyvenančios unikalios upėtakių rūšies marmurinis upėtakis Salmo marmoratus. Šie upėtakiai gyvena Sočos aukštupyje ir intakuose. Rūšiai gresia išnykimas dėl tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karų introdukuotų upėtakių rūšių.

Soča istorijoje

Sočos slėnyje vyko daug Pirmojo pasaulinio karo operacijų. Tarp 1915 m. gegužės ir 1917 m. lapkričio slėnyje įvyko 12 mūšių Italijos fronte, kuriuose žuvo virš 300 000 Austrijos-Vengrijos ir Italijos kareivių.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+3459-0=3459 wiki spaudos ženklai).