Socialiniai mokslai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Socialiniai mokslai, kartais dar visuomenės mokslai (angl. social sciences) – visi mokslai, kurie teoriškai ir empiriškai tiria žmonių tarpusavio santykius visuomenėje. Nagrinėjama socialinių sistemų struktūra ir funkcijos, taip pat šių sistemų sąveika su atskirais individais.

Socialinių mokslų sąvoka atsirado siekiant juos atriboti nuo gamtos mokslų, nors kai kurios socialinių mokslų šakos naudoja ir pozityvistinius bei empirinius gamtos mokslų metodus. Esminis skirtumas tarp gamtos ir socialinių mokslų yra tame, kad gamtos mokslo objektai nėra veikiami gamtos mokslų išvadų ir prognozių. Tuo tarpu socialinių mokslų subjektai gali atsižvelgti į socialinių mokslų prognozes (pvz., rinkimų prognozės) ir į jas atsižvelgti („savaime išsipildančios pranašystės“).

Socialiniai mokslai glaudžiai susiję su humanitariniais mokslais. Nuo humanitarinių mokslų socialiniai skiriasi tuo, kad pabrėžia mokslinius metodus ir kitus griežtus žinių rinkimo standartus, be to daugelis jų plačiai naudoja kokybinius metodus. Be to, humanitariniai mokslai orientuojasi į praeitį, o socialiniai į dabartį.

Socialiniai mokslai:

  • teisė arba teisėtyra– mokslas apie teisę (teisės normas, teisės principus ir t.t.).
  • psichologija – tiria žmogaus sąmonę ir elgesį;
  • sociologija – žmonių visuomenę ir žmonių santykius joje;
  • politikos mokslas arba politologija – tiria grupių ir valstybių valdymą;
  • ekonomika – tiria gamybą ir turto paskirstymą visuomenėje;
  • komunikacijų ir informacijos mokslas – tiria socialinę komunikaciją (pranešimų srautus visuomenėje).
  • vadyba – mokslas apie valdymą.
  • edukologija – socialinis mokslas, tiriantis įvairiapusį žmogaus ir grupių ugdymą(si).

Nuorodos

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: