Sofija Smetonienė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sofija Smetonienė
Sofija Smetonienė - S. Petrauskienes arch. 051 maza.jpg

Gimė 1885 m. sausio 10 d.

[pagal J.K.: 1884 m. gruodžio 29 d.]
Gavenoniai, Pašvitinio valsčius

Mirė 1968 m. gruodžio 28 d. (83 m.)
Klivlendas, JAV

Tėvai Antanas Chodakauskas
Marija Chodakauskaitė
Sutuoktinis(-ė) Antanas Smetona
Vaikai

Marija Valušienė
Birutė
Julius


Išsilavinimas Mintaujos gimnazija

Sofija Chodakauskaitė-Smetonienė (1885 m. sausio 10 d. [pagal J.K.: 1884 m. gruodžio 29 d.], Gavenoniai (dabar Šiaudiniai), Pašvitinio valsčius, Šiaulių apskritis – 1968 m. gruodžio 28 d. Klivlendas, JAV) – Lietuvos visuomeninė veikėja, 1-ojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos žmona, 19191920 m. ir 19261940 m. pirmoji valstybės dama.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvas Antanas Chodakauskas, Kazimiero Chodakausko sūnus (1850 m. Ignalinos dvare, Zarasų rajone – 1925 m. Sebentiškio dvare, Biržų raj.). Jis buvo kilęs iš garsios nuo XVI a. žinomos bajorų Chodakauskų giminės, paveldėjęs kelis dvarus ir iš jų turto gyvenęs. Sofijos krikšto motina buvo tėvo sesers dukra Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.

MamaMarija Joana Chodakauskienė (Chodakauskaitė), Aleksandro Chodakausko ir baronesės Natalijos-Šarlotos fon Osten–Saken duktė (1852 m. gegužės 12 d., Panevėžyje – 1910 m. liepos 26 d. Sebentiškio dvaras, Biržų raj.). Dvarininkė.

Broliai ir seserys – Romanas Chodakauskas (1883 m. rugpjūčio 9 d. Gavenonių dvare, Pašvitinio valsčiuje, Šiaulių apskrityje - 1932 m. spalio 9 d. Kaune), karininkas, valstybės gynėjo padėjėjas Lietuvos Kariuomenės teisme, pulkininkas; – Tadas Chodakauskas (1889 m. gegužės 4 d.Gavenonių dvare, Pašvitinio valsčiuje, Šiaulių apskrityje - 1959 m. balandžio 22 d. Vilniuje), karininkas, 1925–1940 m. Panevėžio miesto burmistras; – Jadvyga Chodakauskaitė-Tūbelienė (1891 m. sausio 9 d. [pagal J.K.: 1890 m. gruodžio 28 d.] Gavenoniai /dabar Šiaudiniai/, Pašvitinio valsčius, Šiaulių apskritis – 1988 m. spalio 4 d. Putnam, Konektikuto valstija JAV), visuomenės veikėja, Lietuvos visuomeninė veikėja, ekonomisto Juozo Tūbelio žmona; – Kazimiera Chodakauskaitė – (1888 m. vasario 8 d. (pagal Bažn. Įrašus) Gavenonių dvare, Pašvitinio valsčiuje, Šiaulių apskrityje – 1889 m. rugpjūtis Gavenonių dvare, Pašvitinio valsčiuje, Šiaulių apskrityje) mirė dar kūdikystėje.

Vyras (nuo 1904 m. rugpjūčio 14 d.) – Antanas Smetona, Jono Smetonos sūnus (1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnio k., Taujėnų valsčius, Ukmergės apskr. – 1944 m. sausio 9 d. Klyvlende, Ohajo valstija JAV), politikos ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, Seimo narys, Lietuvos prezidentas.

Vaikai – dukra Marija Danutė Smetonaitė-Valušienė (1905 m. spalio 2 d. Gavenonių dvare, Pašvitinio valsčiuje, Šiaulių apskrityje - 1993 m. ... d., St. Petersburg, Florida, JAV); -- dukra Birutė Smetonaitė (1906 m. ... d. Gavenonių dvare, Pašvitinio valsčiuje, Šiaulių apskrityje - 1909 m. ... d., ..., mirė nuo smegenų uždegimo );
Sūnus Julius Rimgaudas Smetona (1913 m. vasario 17 d., Vilnius – 1974 m. lapkričio 1 d., Klivlendas, Ohio, JAV), teisininkas. 1935 m. jis susituokė su pianiste Birute Nasvytyte (1912 m. vasario 8 d. Subačiuje, Kupiškio raj. – 2003 m. gegužės 18 d. Klivlende, Ohio, JAV). Užaugino tris vaikus: Antanas Algirdas (1939 m. sausio 23 d. Paryžiuje, Prancūzija – 2012 m. gruodžio 1 d. Klivlende, Ohio, JAV); Juozas Mindaugas (1940 m. Berlyne, Vokietija – 1996 m. Klivlende, Ohio, JAV); Julius Vytautas (1955 m. vasario 14 d. Klivlende, Ohio, JAV).

Mokslo ir studijų metai

Sofija Smetonienė gimė 1885 m. sausio 10 d. [pagal J.K.: 1884 m. gruodžio 29 d.], krikštyta 1885 m. vasario 16 d. [pagal J.K.: vasario 4 d.] Pašvitinio bažnyčioje. Krikštijo kunigas Jonas Rinkevičius. Krikštatėviai Steponas Jonas Chodakauskas, o krikšto motina Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.[1] Smetonienė 1920 m. išduotame pase pasijaunino save 1 metais ir užsirašė 1886 m. sausio 12 d.

Sofija kaip ir kiti Chodakauskų vaikai pradžioje mokėsi Mintaujos gimnazijoje. Ji nuo vaikystės buvo kalbi, energinga, mėgstanti bendrauti, veikli, nestokojanti drąsos ir ryžto. Sofija gerai mokėjo vokiečių, lenkų, rusų ir lietuvių kalbas. Kaip ir dauguma bajoraičių, ji laisvalaikiu skaitė, muzikavo, dainavo.

Nors Chodakauskų šeima tada buvo priskirtina lenkiškai kalbantiems bajorams, tačiau vyriausia jų dukra Sofija nuo jaunystės simpatizavo lietuvių tautiniam judėjimui ir neslėpė savo lietuviškos orientacijos. Tam įtakos turėjo tėvų giminystės ryšiai su Gabrielės Petkevičiatės-Bitės tėvais, draugystė su Jono Jablonskio šeima bei kitais lietuvių švietėjais. Sofijos krikšto motina buvo giminaitė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.

Baigusi mokslus 1904 m. Sofija grįžo į tėvų namus Gavenonys Gavenonių dvare.

A. Smetona dar būdamas gimnazistu Chodakauskų namuose Gavenonių dvare dirbo kaip vyriausiojo sūnaus Romano korepetitoriumi. Susipažinęs su Sofija pažadėjo, kad jai sulaukus pilnametystės atvyks pas Chodakauskus pasipiršti. 1902 m. A. Smetona baigė teisės studijas Peterburgo universitete ir grįžo į Vilnių. 1903 m. per Kalėdas įvyko A. Smetonos ir Sofijos sužieduotuvės. 1904 m. Vilniuje Šv. Rapolo bažnyčioje kun. M. Kukta sutuokė Sofiją su 30-čiu A. Smetona.

Kovos už Lietuvą metai

1904 m. po vestuvių jaunoji Smetonų šeima apsigyveno Vilniuje ir jų namai namai tapo lietuvių inteligentų susibūrimų židiniu.

1914 m. S. Smetonienė kartu su savo vyru aktyviai įsitraukė į draugijos „Nekentėjusiems dėl karo šelpti“ veiklą. Ši draugija rūpinosi lietuvių karo pabėgėliais Rusijoje bei iš Rusijos sugrįžtančiais lietuviais. A. Smetona tuo metu priklausė daugiau nei dešimčiai lietuvių mokslo ir kultūros draugijų, kurių veikloje dalyvavo ir S. Smetonienė. A. Smetona veikė „Aušros“ bendrovėje knygoms leisti, Vilniaus lietuvių susišelpimo draugijoje, švietimo draugijoje Vilniaus „Aušra“, Vilniaus miesto ir Vilniaus krašto švietimo draugijoje „Rytas", „Rūtoj“?, „Vilniaus kanklės“?, „Žiburėlyje“ Vilniaus Lietuvių vartotojų draugijoje.

1915 m. prasidėjus I pasaulinio karo veiksmams Lietuvoje dalis lietuvių pasitraukė į Rusiją, bijodami vokiečių okupacijos. Smetonų šeima nusprendė likti Vilniuje. 1915 – 1917 m. A. Smetona su bendraminčiais stengėsi iš vokiečių okupacinės valdžios išsireikalauti kuo palankesnes sąlygas lietuvių kultūrinei veiklai.

A. Smetona aktyviai propagavo Lietuvos nepriklausomybės idėją ir prie jo politinių siekių aktyviai prisidėjo ir S. Smetonienė. Smetonų namuose dažnai vykdavo susitikimai su vokiečių okupacinės valdžios atstovais, tam, kad A. Smetonos vadovaujama draugija „Nekentėjusiems dėl karo šelpti“ galėtų pasirūpinti iš Rusijos sugrįžtančiais lietuviais, užtikrintų jiems įvairiapusę pagalbą.

Smetonų namuose karo metais ilgiau ar trumpiau glaudėsi daugiau nei 50 žmonių. Sofija su arklių traukiamu vežimu pasiekdavo Alytų ir Daugus ir parveždavo badaujantiems Vilniaus lietuviams maisto produktų. S. Smetonienė gerai mokėdama vokiečių kalbą dažnai lankėsi vokiečių valdžios įstaigose su tikslu gauti leidimus apsigyventi Vilniuje iš Rusijos sugrįžusiems lietuviams.

Nepriklausomos Lietuvos gyvenimas

1918 m. Sofija kartu su A. Smetona ir kitais Lietuvos Tarybos nariais dalyvavo derybose su aukščiausio rango vokiečių okupacinės valdžios pareigūnais, kuriuos skatino palaikyti Lietuvos nepriklausomybę. Ji labai rėmė Lietuvos Tarybos veiklą ir su jais džiaugėsi 1918 m. vasario 16 d. pasirašius Lietuvos nepriklausomybės aktą.

1918 m. pabaigoje bolševikams užėmus Vilnių, S. Smetonienė su vaikais išvyko į Kauną. Vykstant Lietuvos nepriklausomybės kovoms, A. Smetona, baimindamasis dėl šeimos saugumo išsiuntė žmoną su vaikais į Šveicariją. S. Smetonienė iš Šveicarijos į Kauną sugrįžo tik 1919 m. pabaigoje.

Sofijos visuomeninė veikla

1919-1940 m. S. Smetonienė buvo viena aktyviausių Lietuvos moterų judėjimo veikėjų. Ji buvo vaikų globos organizacijos „Lopšelis“, įsteigtos 1920 m. steigėja ir pirmininkė, aktyviai rūpinosi našlaičių globa. Be to ji buvo ilgametė Kunigaikštienės Birutės karių šeimų moterų draugijos, įsteigtos 1925 m. garbės pirmininkė.

Būdama Prezidentiene Sofija dalyvaudavo visose valstybinėse šventėse, kartu su A. Smetona ir ji pasveikindavo moterų organizacijų suvažiavimus, įvairius renginius, sporto varžybas, įteikdavo apdovanojimus. Daugelis moterų visuomeninių organizacijų mielai kviesdavo S. Smetonienę tapti garbės pirmininke, taip suteikdami organizacijai daugiau autoriteto.

S. Smetonienė Prezidentūroje turėjo savo neoficialų priimamąjį kambarį, kur kasdien po pietų priimdavo įvairius interesantus, prašančius paramos, pagalbos. Ji pelnė pripažinimą visuomenėje, visuomet turėjo savo nuomonę ir ją išdėstydavo ir Prezidentui bei Vyriausybės nariams.

Tuo pat metu S. Smetonienė buvo paprasta, mokanti bendrauti su įvairių luomų žmonėmis, nuoširdi, jautri kitų problemoms. S. Smetonienę ypač gerbė Prezidentūros tarnautojai, su kuriais ji visuomet maloniai bendraudavo, buvo svetinga ir dėmesinga Prezidentūros šeimininkė.

Asmeniškai ji irgi mėgo ūkio darbus. Smetonų šeimai 1935 m. tapus Užugirio dvaro Ukmergės apskr. prie Lėno ežero savininkais ji keletą metų rūpinosi rezidencijos statybomis bei prie dvaro įkurtu dideliu ūkiu. Laisvalaikiu Kaune ji lankydavosi kino teatre, peržiūrėdavo daugumą naujų filmų, taip pat mėgo operą ir teatrą.

Be to Sofija buvo aistringa kortuotoja, lengvai perprasdavo bet kurio azartinio žaidimo taisykles. Kiekvieną sekmadienį dalyvaudavo Šv. Mišiose, buvo religinga. S. Smetonienės pase profesijos skiltyje buvo įrašyta Prezidentienė.

Emigracijoje

Po Maskvos ultimatumo, 1940 m. birželio 16 d. Antanas Smetona kartu žmona su vyru pasitraukė į Vokietiją. Ten kiek pabuvę jie persikėlė į Šveicariją.

Šveicarijoje pavyko gauti JAV vizą ir 1941 m. kovo 10 d. Antanas ir Sofija Smetonai atvyko į JAV, Niujorką. S. Smetonienė lydėjo vyrą visuose oficialiuose A. Smetonos susitikimuose su oficialiais JAV pareigūnais.

Prezidentas A. Smetona tikėjosi tęsti politinę veiklą ir kovoti už Lietuvos nepriklausomybę. JAV valdžia jam suteikė ypatingo svečio statusą, tačiau uždraudė užsiimti politine veikla. S. Smetonienė džiaugėsi, kad jos visai šeimai prieglobstį suteikė JAV lietuvių išeivijos veikėjas Juozas Bachunas (Bačiūnas) ir leido apsistoti sodyboje Tabor Farm Mičigane.

A. Smetonos atvykimas į JAV suskaldė lietuvių bendruomenę: tautininkai rėmė A. Smetoną ir tikėjosi, jog jis savo autoritetu sutelks aplink save platesnį ratą lietuvių, tačiau kairieji kaltino A. Smetoną politine išdavyste, pabėgimu iš Lietuvos priešo akivaizdoje, todėl neigė bet kokias galimybes su juo bendradarbiauti.

Smetonų šeima 1943 m. ilgainiui apsistojo Klivlende, Ohio (JAV), kur įsikūrė jų sūnus Julius Smetona su šeima. Kadangi iš Lietuvos pasiuntinybės gaunamos Prezidento pensijos nepakako pragyvenimui, A. Smetona su S. Smetoniene gyveno tame pačiame nuomojamame bute su sūnaus Juliaus šeima. Klivelande, Ablewhite Avenue gatvėje nuomojamame bute.

1944 m. sausio 9 d. įvyko gaisras, kurio metu žuvo A. Smetona. Staigi ir netikėta Prezidento žūtis buvo didžiulis smūgis visai šeimai. S. Smetonienė sulaukė gausybės užuojautos laiškų ir telegramų iš įvairių pasaulio kampelių: užuojautas atsiuntė buvę užsienio valstybių diplomatai, įvairių konfesijų dvasininkai.

Nuorodos, šaltiniai

  1. Remiantis bažnyčios įrašais.
  • Merkelis, Antanas. Antanas Smetona: jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla, New York : Amerikos lietuvių tautinė sąjunga, 1964. - 740 p.
  • Vaclovas Šliogeris. Antanas Smetona: žmogus ir valstybininkas. Cleveland, 1966. - 181 p.
  • Eidintas Alfonsas. Antanas Smetona ir jo aplinka. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012. p. 187-200.
  • Jakubavičienė Ingrida. S. Smetonienė: neįmintos pirmosios ponios mįslės. Kauno diena, Santaka, 2013 01 11, nr. 8, p. 2-3.
  • Siudikas Vytautas, Žaldokas Saulius. Vitartų dvaro Chodakauskų šeimos kilmė. Šiaurietiški atsivėrimai. Pasvalio krašto istorijos ir kultūros žurnalas. 2011, nr. 1 (30), p. 16-28.
Parengė: Ingrida Jakubavičienė. 2014 m. balandžio mėn. Nuotrauka iš Sigutės Smetonaitės-Petrauskienės archyvo.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: