Sokulkos apskritis (1919–1939)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sokulkos apskritis (1919–1939)
lenk. Powiat sokólski
POL powiat sokólski II RP map.svg
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2
Valstybė: Vėliava Lenkija
Centras: Sokulka
Gyventojų: 103 135 (?)
Plotas: 2333 km²
Tankumas (): 44 žm./km²

Sokulkos apskritis (lenk. Powiat sokólski) – 1919-1939 m. šiaurės rytų Lenkijoje, Balstogės vaivadijoje egzistavusi apskritis. Apskrities centras buvo Sokulkos miestas. Po II pasaulinio karo, nuo 1945 m. egzistuoja panašiose ribose atkurta Sokulkos apskritis.

Istorija

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. apskrities žemės priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Po 1807 m. Tilžės taikos apskritis buvo prijungta prie Rusijos imperijos Balstogės gubernijos. Vykstant I pasauliniam karui apskritis buvo prijungta prie Oberosto. Po I pasaulinio karo apskritis prijungta prie Lenkijos. 1918 m. gruodžio 18 d. susikūrė apskrities vadovybė, kurią sudarė du žydai ir likę rusai. Po karo apskrities ribos liko tokios pačios kaip ir prieš karą. Nuo 1927 m. apskritį sudarė 12 valsčių ir trys miestai. Apskrities plotas sudarė 0,6% visos Lenkijos teritorijos ir 8,96% Balstogės vaivadijos teritorijos. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį apskrities šiaurinės dalies valsčiai buvo priskirti Lietuvai.

Demografija

Pagal 1921 m. lenkų atliktą surašymą apskrityje gyveno 90.264 žmonės, iš kurių 78889 (87,4%) lenkai, 6531 (7,2%) gudai, 4522 (5,0%) žydai, 225 (0,2%) rusai, 62 (0,1%) totoriai, 9 lietuviai, 5 vokiečiai, 4 latviai, 2 estai ir 1 anglas. Dauguma apskrities gyventojų kalbėjo maišyta baltarusių-lenkų kalba. Pagal 1921 m. surašymą 72225 (80,2%) gyventojų buvo katalikai, 9357 (10,4%) stačiatikiai, 8413 (9,3%) judaistai, 212 (0,2%) musulmonai, 26 graikų-katalikai. Pagal 1936 m. surašymą apie 85.000 (78%) katalikai, apie 10.000 (9%), stačiatikiai, musulmonai – 200 (0,2%).

Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas 1934 m. sausio 1 d.:
Miestai ir valsčiai Gyventojų skaičius
Dambrava 2580
Naujadvaris 1651
Odelskas 1411
Sokulka 6560
Suchovola 2914
Dambravos valsčius 11 599
Januvo valsčius 7726
Koricino valsčius 7638
Kužnicos valsčius 10 665
Naujadvario valsčius 5020
Odelsko valsčius 6716
Sidros valsčius 5374
Sokulkos valsčius 10339
Sokolanų valsčius 3896
Suchovolos valsčius 8477
Šudzialovo valsčius 10 215
Zalesių valsčius 2324
Iš viso 106 092

Literatūra

  • Marek Wierzbicki: Stosunki polsko-białoruskie przed wrześniem 1939. W: Marek Wierzbicki: Polacy i Białorusini w zaborze sowieckim. Stosunki polsko-białoruskie na ziemiach północno-wschodnich II RP pod okupacją sowiecką 1939–1941. Wyd. 2. Warszawa: Stowarzyszenie Kulturalne Fronda, 2007, ss. 25–43, seria: Biblioteka historyczna Frondy. ISBN 978-83-88747-76-2.
  • 1921 m. surašymo duomenys (lenk.).


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: