Sritis:Pagrindinis puslapis

Puslapis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

{{{titolo}}}
Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui (ELIP)
Šiuo metu yra 20 804 396 straipsniai
P Science.png Mokslas P social sciences.png Bendruomenė P globe.svg Geografija P art.png Dailė P technology1.png Technika P sport.svg Sportas
P history.png Istorija P art-lightblue.png Asmenybės P psychology.png Filosofija P music.svg Muzika P religion.png Religija LogoWIKISPECIES.png Gyvybė
ELIP Gimė Svarbu Mokslai Sritys Enciklopedijos Pagalba Knygos (KLIP) sitemap
Mirė Naujienos Žodynai Lietuvių enciklopedija (LE) Kontaktai Futbolas (FLIP)

{{{titolo}}}
ELIP

„Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“ELIP, lietuvius pasaulyje vienijanti jėga, grindžiama lietuviškų vertybių, kultūros ir lietuvių kalbos puoselėjimu.

  1. Vienija pasaulyje pasklidusius Lietuvos žmones, kviesdama rūpintis Lietuvos ir Lietuvai reikšmingų vertybių puoselėjimu.
  2. Skatina Lietuvoje ir pasaulyje gyvenančius Lietuvos žmones rinkti informaciją, neįtakojamą politinių srovių ar/ir komercinių motyvų, apie Lietuvos vertybes, kultūrai, kalbai reikšmingus reiškinius, praeities įvykius ir faktus, kaupti nykstančią informaciją apie žmones, įvykius, veiklas, gamtą, gyvenvietes, amžinojo poilsio vietas, įmones, įstaigas, mokyklas, maldos namus, papročius, bendruomenes.
  3. Atveria kelius jaunimui, senjorams, bendruomenių nariams domėtis ir rūpintis Lietuvos ir Lietuvai reikšmingomis vertybėmis, aktyviai prisidėti prie jų išsaugojimo ateities kartoms, pasitelkiant savo mėgstamas informacines technologijas, bendraujant su mokyklomis, bibliotekomis, sąveikaujant su rėmėjais.

TIKSLAS – skaitmeninėje erdvėje kaupti, saugoti ir skleisti išsamią informaciją, savanoriškai teikiamą internete atsakingų, savo adresus pateikiančių, lietuviškomis vertybėmis besirūpinančių žmonių, moderniomis informacinių technologijų priemonėmis – raštu, žodžiu, garsais, vaizdais, judančiais vaizdais.


„Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“ (ELIP) – gali nemokamai naudotis kiekvienas (plačiau – straipsnyje Kaip naudotis enciklopedija?). Ji skirta aprašyti ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui, todėl enciklopedijoje rasite informaciją ir apie daugelį kitų šalių, jų asmenybių, reiškinių ir t.t. Lietuva – tai tik atspirties taškas, nuo kurio puoselėjama žinių sklaida visomis enciklopedinėmis kryptimis, neapsiribojant geografiniu, tautiniu ar kalbiniu principu.

ELIP savitarnos ir talkos projektas. „Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“ yra šiuolaikinė knygnešystė. Iškilus klausimams ar turint pasiūlymų galite kreiptis į bendruomenę, bendruomenės narių aptarimo puslapiuose ar rašydami jiems laiškus. Atminkite, kad ELIP neturi etatinių apmokamų redaktorių, todėl nelaukite, kad kas nors už jus sutalpins jūsų surinktą informaciją. Tačiau kiekvienas bendruomenės narys ir leidėjų taryba yra pasiruošusi jums padėti savo patarimais, todėl visada galite kreiptis.

Kviečiame visus norinčius dalyvauti talkoje registruotis ir įsijungti į bendrą veiklą ir net tapti savo tematikos leidėjais. „Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“ pagrindinį dėmesį skirs savanoriškumui, kuris bus ne pasyviai stebimas, bet tai skatinama ir organizuojama: ieškomi įvairių sričių specialistai, vykdomas metodinis planavimas ir veiklos organizavimas.


Dėkojame Vilniaus universitetui bei Vytauto Didžiojo universitetui, kurie nemokamai skyrė serverius ir diskų resursus.

ELIP plėtra rūpinasi ELIP paramos fondas.

{{{titolo}}}
Dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje


Gimę gegužės 12 d.: Andrejus Amalrikas, Kazys Ankėnas, Antano sūnus (1892), Astana (klubas), Audronė Šimaitytė, Augustas II, Rita Babelienė, Petras Babickas, Johan Daniel Berlin, Joseph Beuys, Antanas Bogužas, Pranas Bučinskas, Dzidas Budrys, Povilas Bukaltas, Jurgio sūnus (1902), Algimantas Dabulskis, Dante Gabriel Rossetti, Janina Daunoravičienė, Thomas William Rhys Davids, Vytautas Didžiulis, Bronė Draginienė, Pranas Drunga, Igno sūnus (1902), Druskininkų Citus, Vytautas Dumšaitis, Eleftheria Eleftheriou, Emilio Estevez, Gabriel Fauré, Foje atsisveikinimo koncertas, Jesus Franco, Alvinas Henrikas Gailius, Martyno sūnus (1895), Graeme Dott, Asmik Grigorian, Ronaldas Grižas, Aloyzas Gudavičius, Gustavas I Vaza, Petras Gutauskas, Juozo sūnus (1883), Masaaki Higašiguči, Ieva Šonkevičiūtė, Naohiro Išikava, Edgaras Jankauskas, Virgilijus Juodakis, Dainius Juodis , daugiau ...

Mirę gegužės 12 d.: Daniel Auber, Augustas Baldžius, Joseph Bonanno, Cornell Borchers, Ernst Gottlieb von Steudel, Povilas Gronskis, Bronė Gvozdienė, Hermanas Jakužaitis, Jean Dubuffet, Julijonas Šalkauskis, Kazimieras Karvovskis, Aleksandras Kernagis, Andrejus Kirilenka (1906), Rimantas Kirtiklis, Petras Leonas, Martin Lings, Mečislovas Valius, Jadvyga Nalivaikienė, Pranas Piaulokas, Józef Piłsudski, Feliksas Kazimieras Potockis, Povilas Tautvaišas, Vladas Pryšmantas, Vasilijus Radlovas, Robert Rauschenberg, Romanas Sanguška, Wanda Rutkiewicz, Samuelis Hornostajus, Juozapas Sanguška, Hilary Sipowicz, Valdemaras I Didysis, Monica Zetterlund, Ignas Zimblys, Vladimiras Zubovas (1909) , daugiau ...

{{{titolo}}}
Milkaus žodynas
Kristijono Milkaus 1800 m. lietuvių kalbos žinyno pratarmė

Milkaus žodynas — tai Kristijono Gotlybo Milkaus (Christian Gottlieb Mielcke, 1733-1807) sudarytas ir 1800 metais Karaliaučiuje išleistas „Lietuvių - vokiečių ir vokiečių - lietuvių kalbų žodynas“ (Littauisch - deutsches und Deutsch - littauisches Wörter - Buch).

Iš tikrųjų tai ištisas lietuvių kalbos aiškinamasis žinynas: su gramatika, eilėdara, tautosaka. Ir su iškiliausių to meto šviesuolių bei Prūsijos valdžios prakalbomis apie ypatingą lietuvių būdą, aukštą kultūrą ir kalbą, jos svarbą mokslui ir būtinybę išsaugoti kasdienei vartosenai, o nevietiniams pareigūnams mokytis lietuvių kalbos. Neginčijamų autoritetų: karaliaus patarėjo Kristupo Heilsbergo, Berlyno universiteto profesoriaus Danieliaus Jenišo ir Karaliaučiaus universiteto rektoriaus, filosofijos klasiko Imanuelio Kanto prakalbos visiems laikams užkirto kelią lietuvių kalbos vertei ir jos išsaugojimo svarbai menkinti. Prakalbos dalykiškos ir kritiškos, pabrėžiant savitumą ir lyginant vertę — tas vertinimas neprarado savo reikšmės, šiandien svarbus kaip niekad.

Veikalą Kristijonas Milkus surašė itin kruopščiai, išvalydamas nykstančią kalbą nuo svetimybių, nelietuviškos sakinio darybos ir kitų iškraipymų. Griežtai moksliniu pavidalu, sukėlęs kalbotyros pasaulyje aštrią polemiką, privertęs pripažinti lietuvių kalbos dėsnių savitumą, itin aukštą jos lygį, rodantį ir atitinkamą tautos kultūrą — nieko panašaus iki Milkaus nebuvo. Nuopelnais lietuvių kalbos atgaivinimui ir jos mokslinės vertės bei praktinės vartosenos įtvirtinimui Kristijonas Milkus nenusileidžia Martynui Mažvydui, Kristijonui Donelaičiui, Antanui Baranauskui, Kazimierui Jauniui, tik neseka jų tiesiogiai palyginti, pernelyg skirtingi.

Linkuvos gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla (gimnazija) Pakruojo raj. Linkuvoje, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Iki 2005 m. Linkuvos vidurinė mokykla.

1606 m. minima pirmoji Linkuvos parapinė mokykla. 1923 m. Linkuvos mokyklai suteiktos gimnazijos teisės ir 1925 m. išleido pirmąją gimnazistų laidą. Nuo gimnazijos įkūrimo vadovavo 14 direktorių. Linkuvos gimnaziją yra baigę labai daug žymių asmenybių.


Praeitais mokslo metais Mokyklų varžytuves nugalėjo Linkuvos gimnazija.

Praeitais mokslo metais daug varžytuvėse pasidarbavo:

ELIP 2014 m. rugsėjo mėnesio mokyklų varžytuvių nugalėtojai:

Geltonmargė hesperijaCarterocephalus silvicola Meigen, 1829, hesperijų (Hesperiidae) šeimos drugys.

Patino sparnų viršus geltonas su juodomis dėmėmis. Patelės sparnų viršus su panašiu, bet intensyvesniu juodu raštu, primenančiu rudmargės hesperijos. Sparno ilgis: 12-15 mm.

Skraido nuo gegužės vidurio iki birželio mėnesio vidurio drėgnose pievose, pamiškėse, krūmynuose, pagrioviuose. Kiaušinėlius deda po vieną ant mitybinių augalų: dirsių, sorokių, kietavarpių. Žiemoja tarp susuktų mitybinių augalų lapų.

Šis gyvūnas paplitęs Europoje ir Sibire iki Ramiojo vandenyno.

Prūsijos ir Pomerelijos regionai

Prūsija (prūsiškai Prūsa, vok. Preußen, lenk. Prusy) - istorinis Europos regionas, esantis į pietvakarius nuo Lietuvos. Šiuo metu jo šiaurinę dalį valdo Rusija (Kaliningrado sritis) ir Lietuva (Klaipėdos kraštas), pietinė dalis priklauso Lenkijai.

Šiuo terminu taip pat įvardijamos kelios nebeegzistuojančios istorinės valstybės, pirmiausia Prūsijos kunigaikštystė ir Prūsijos karalystė, susiję su regionu, ir kelis šimtmečius dariusios didelę įtaką Vokietijos ir visos Europos istorijai.

Prūsijos regionas užėmė teritoriją, šiuo metu padalintą tarp trijų valstybių. Šiaurėje jis buvo ribojamas Baltijos jūros, ir krantas čia yra labai sudėtingas, turi keletą didelių lagūnų (Kuršių marios, Aistmarės), nerijų. Rytuose Prūsija ribojosi su Lietuva, pietuose - su Mazovija, pietryčiuose - su Palenke, o vakaruose - su Pomerelija (nuo kurios skyrė Vysla). Pastarasis, dar vadinamas Vakarų Prūsija, gali būti laikoma išplėstinio Prūsijos regiono dalimi.

{{{titolo}}}
Iliustracija
Bartkūniškiai"><a href=Bartkūniškiai" />


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: