Sritis:Pagrindinis puslapis

Puslapis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

{{{titolo}}}
Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui (ELIP)
Šiuo metu yra 20 759 228 straipsniai
P Science.png Mokslas P social sciences.png Bendruomenė P globe.svg Geografija P art.png Dailė P technology1.png Technika P sport.svg Sportas
P history.png Istorija P art-lightblue.png Asmenybės P psychology.png Filosofija P music.svg Muzika P religion.png Religija LogoWIKISPECIES.png Gyvybė
ELIP Gimė Svarbu Mokslai Sritys Enciklopedijos Pagalba Knygos (KLIP) sitemap
Mirė Naujienos Žodynai Lietuvių enciklopedija (LE) Kontaktai Futbolas (FLIP)

{{{titolo}}}
ELIP

„Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“ (ELIP) – tai visuotinių žinių kaupykla lietuvių kalba, kuria nemokamai gali naudotis kiekvienas (plačiau – straipsnyje Kaip naudotis enciklopedija?). Ji skirta aprašyti ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui, todėl enciklopedijoje rasite informaciją ir apie daugelį kitų šalių, jų asmenybių, reiškinių ir t.t. Lietuva – tai tik atspirties taškas, nuo kurio puoselėjama žinių sklaida visomis enciklopedinėmis kryptimis, neapsiribojant geografiniu, tautiniu ar kalbiniu principu. ELIP - lietuvius pasaulyje vienijanti jėga, grindžiama lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimu.

ELIP savitarnos ir talkos projektas. „Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“ yra šiuolaikinė knygnešystė. Iškilus klausimams ar turint pasiūlymų galite kreiptis į bendruomenę, bendruomenės narių aptarimo puslapiuose ar rašydami jiems laiškus. Atminkite, kad ELIP neturi etatinių apmokamų redaktorių, todėl nelaukite, kad kas nors už jus sutalpins jūsų surinktą informaciją. Tačiau kiekvienas bendruomenės narys ir leidėjų taryba yra pasiruošusi jums padėti savo patarimais, todėl visada galite kreiptis.

Kviečiame visus norinčius dalyvauti talkoje registruotis ir įsijungti į bendrą veiklą ir net tapti savo tematikos leidėjais. „Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“ pagrindinį dėmesį skirs savanoriškumui, kuris bus ne pasyviai stebimas, bet tai skatinama ir organizuojama: ieškomi įvairių sričių specialistai, vykdomas metodinis planavimas ir veiklos organizavimas.

Dėkojame Vilniaus universiteto Informacinių technologijų taikymo centrui bei Vytauto Didžiojo universitetui, kurie nemokamai skyrė serverius ir diskų resursus.

{{{titolo}}}
Dienos įvykiai

Lietuvoje

  • informacija ruošiama


Pasaulyje



Gimę balandžio 10 d.: 2008 m. Afrikos Tautų taurės sudėtys/Gvinėja, 2010 m. Afrikos Tautų taurės komandų sudėtys/Beninas, 2012 m. Afrikos Tautų taurės komandų sudėtys/Tunisas, Bela Achmadulina, Zenonas Petras Adomaitis, Audrys Antanaitis, Antanas Svetlauskas, Jozo Aoki, Alfredas Astikas, Audrius Kampas, Antanas Bagdonavičius, Jono sūnus (1896), Mindaugas Bagužis, Bernardo Houssay, Chyler Leigh, Aleksas Dabulskis, Andrius Dačinskas, Dionizo sūnus (1887), Romas Dikčius, Antanas Dzikaras, Antano sūnus (1894), Yosef Shalom Eliashiv, Fernando Gago, Mykolas Frankas, Darius Gailius, Petras Gečys, Jono sūnus (1895), Shira Gorshman, Jonas Grigas (1938), Henrikas Gudavičius, Guillaume Canet, Juozas Guoba, Kazio sūnus (1900), Henri-Gustave Delvigne, Hugo Sconochini, Janina Rusinaitė-Blynienė, Jonas Jocius, Masafumi Jokojama, Leonas Jonikas, Juan Carlos Arce, Antanas Juronis, Antano sūnus (1895), Vytautas Kasniūnas, Saulius Katuoka, Svetlana Kauzonienė, Povilas Kažukauskas, Kazio sūnus (1894) , daugiau ...

Mirę balandžio 10 d.: Juozas Chlivickas, Giedrius Juozas Daniulaitis, Teodoras Daukantas, Boleslovas Dluskis, Mykolas Dluskis, Chalilis Džibranas, Gustavas Malachovskis, Heinrich von Kittlitz, Jacek Kaczmarski, Lech Kaczyński, Sebastian Karpiniuk, Kazys Knizikevičius, Andrzej Kremer, Krzysztof Putra, Joseph Louis Lagrange, Liudvikas II Mikčius, Arvydas Macas, Stasys Matulaitis, Antanas Milaknis, Vladas Požėla, Moshe Rosenstein, Ryszard Kaczorowski, Jonas Stanislovas Sapiega, Vincentas Senkus, Juozas Stanišauskas, Władysław Stasiak, Wiktor Sukiennicki, Vytautas Svilas, Aleksander Szczygło, Jolanta Szymanek-Deresz, Vladas Požela (1913-1997), Zbigniew Wassermann, Paweł Wypych, Stasys Čepulėnas, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Jerzy Szmajdziński, Piotr Bonifacy Żukowski, Simas Žekonis , daugiau ...

{{{titolo}}}
Milkaus žodynas
Kristijono Milkaus 1800 m. lietuvių kalbos žinyno pratarmė

Milkaus žodynas — tai Kristijono Gotlybo Milkaus (Christian Gottlieb Mielcke, 1733-1807) sudarytas ir 1800 metais Karaliaučiuje išleistas „Lietuvių - vokiečių ir vokiečių - lietuvių kalbų žodynas“ (Littauisch - deutsches und Deutsch - littauisches Wörter - Buch).

Iš tikrųjų tai ištisas lietuvių kalbos aiškinamasis žinynas: su gramatika, eilėdara, tautosaka. Ir su iškiliausių to meto šviesuolių bei Prūsijos valdžios prakalbomis apie ypatingą lietuvių būdą, aukštą kultūrą ir kalbą, jos svarbą mokslui ir būtinybę išsaugoti kasdienei vartosenai, o nevietiniams pareigūnams mokytis lietuvių kalbos. Neginčijamų autoritetų: karaliaus patarėjo Kristupo Heilsbergo, Berlyno universiteto profesoriaus Danieliaus Jenišo ir Karaliaučiaus universiteto rektoriaus, filosofijos klasiko Imanuelio Kanto prakalbos visiems laikams užkirto kelią lietuvių kalbos vertei ir jos išsaugojimo svarbai menkinti. Prakalbos dalykiškos ir kritiškos, pabrėžiant savitumą ir lyginant vertę — tas vertinimas neprarado savo reikšmės, šiandien svarbus kaip niekad.

Veikalą Kristijonas Milkus surašė itin kruopščiai, išvalydamas nykstančią kalbą nuo svetimybių, nelietuviškos sakinio darybos ir kitų iškraipymų. Griežtai moksliniu pavidalu, sukėlęs kalbotyros pasaulyje aštrią polemiką, privertęs pripažinti lietuvių kalbos dėsnių savitumą, itin aukštą jos lygį, rodantį ir atitinkamą tautos kultūrą — nieko panašaus iki Milkaus nebuvo. Nuopelnais lietuvių kalbos atgaivinimui ir jos mokslinės vertės bei praktinės vartosenos įtvirtinimui Kristijonas Milkus nenusileidžia Martynui Mažvydui, Kristijonui Donelaičiui, Antanui Baranauskui, Kazimierui Jauniui, tik neseka jų tiesiogiai palyginti, pernelyg skirtingi.

Linkuvos gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla (gimnazija) Pakruojo raj. Linkuvoje, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Iki 2005 m. Linkuvos vidurinė mokykla.

1606 m. minima pirmoji Linkuvos parapinė mokykla. 1923 m. Linkuvos mokyklai suteiktos gimnazijos teisės ir 1925 m. išleido pirmąją gimnazistų laidą. Nuo gimnazijos įkūrimo vadovavo 14 direktorių. Linkuvos gimnaziją yra baigę labai daug žymių asmenybių.


Praeitais mokslo metais Mokyklų varžytuves nugalėjo Linkuvos gimnazija.

Praeitais mokslo metais daug varžytuvėse pasidarbavo:

ELIP 2014 m. rugsėjo mėnesio mokyklų varžytuvių nugalėtojai:

{{{titolo}}}
Gyvoji gamta
Dirvinis vieversys

Dirvinis vieversys - Alauda arvensis Linnaeus, 1758, vieversinių (Alaudidae) šeimos paukštis.

Šiek tiek didesnis už žvirblį. Kūno ilgis 18 cm. Patino ir patelės kūno viršutinė pusė pilkai rusva, galva ir nugara išmarginta tamsiomis išilginėmis dėmelėmis. Kūno apačia balsva, pagurklyje ir kūno šonuose yra juodi taškeliai. Uodegos pakraščiai balti. Snapas, akys ir kojos rudos spalvos. Sveria 38-44 g.

Gyvena pievose, dirvonuose, dykvietėse bei dirbamuosiuose plotuose. Į Lietuvą atskrenda kovą-balandį, išskrenda rugsėjį-spalį.

Lizdą suka iš sausų žolių stiebelių, šaknelių ar smulkių lapelių gilioje duobutėje ir gerai paslepia po žolių kuokšteliu. Deda 3-6 pilkai žalsvus su nedidelėmis tamsesnėmis dėmelėmis kiaušinius. Išveda dvi vadas. Daug lizdų nukenčia nuo žmogaus ūkinės veiklos.

Minta vabzdžiais, miglinių augalų sėklomis, o rudenį ir ankstyvą pavasarį lesa augalų sėklas, šviežius lapus, daigų viršūnėles.

Prūsijos ir Pomerelijos regionai

Prūsija (prūsiškai Prūsa, vok. Preußen, lenk. Prusy) - istorinis Europos regionas, esantis į pietvakarius nuo Lietuvos. Šiuo metu jo šiaurinę dalį valdo Rusija (Kaliningrado sritis) ir Lietuva (Klaipėdos kraštas), pietinė dalis priklauso Lenkijai.

Šiuo terminu taip pat įvardijamos kelios nebeegzistuojančios istorinės valstybės, pirmiausia Prūsijos kunigaikštystė ir Prūsijos karalystė, susiję su regionu, ir kelis šimtmečius dariusios didelę įtaką Vokietijos ir visos Europos istorijai.

Prūsijos regionas užėmė teritoriją, šiuo metu padalintą tarp trijų valstybių. Šiaurėje jis buvo ribojamas Baltijos jūros, ir krantas čia yra labai sudėtingas, turi keletą didelių lagūnų (Kuršių marios, Aistmarės), nerijų. Rytuose Prūsija ribojosi su Lietuva, pietuose - su Mazovija, pietryčiuose - su Palenke, o vakaruose - su Pomerelija (nuo kurios skyrė Vysla). Pastarasis, dar vadinamas Vakarų Prūsija, gali būti laikoma išplėstinio Prūsijos regiono dalimi.

{{{titolo}}}
Iliustracija
Igariai"><a href=Igariai" />


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: