Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Sritis:Pagrindinis puslapis

Puslapis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

{{{titolo}}}

Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui (ELIP)

Šiuo metu yra 20 050 346 straipsniai
P Science.png Mokslas P social sciences.png Bendruomenė P globe.svg Geografija P art.png Dailė P technology1.png Technika P sport.svg Sportas
P history.png Istorija P art-lightblue.png Asmenybės P psychology.png Filosofija P music.svg Muzika P religion.png Religija LogoWIKISPECIES.png Gyvybė
ELIP Gimė Svarbu Mokslai Sritys Enciklopedijos Pagalba Knygos (KLIP) sitemap
Mirė Naujienos Žodynai Lietuvių enciklopedija (LE) Kontaktai Futbolas (FLIP)

{{{titolo}}}

ELIP

„Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“ (ELIP) – tai visuotinių žinių kaupykla lietuvių kalba, kuria nemokamai gali naudotis kiekvienas (plačiau – straipsnyje Kaip naudotis enciklopedija?). Ji skirta aprašyti ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui, todėl enciklopedijoje rasite informaciją ir apie daugelį kitų šalių, jų asmenybių, reiškinių ir t.t. Lietuva – tai tik atspirties taškas, nuo kurio puoselėjama žinių sklaida visomis enciklopedinėmis kryptimis, neapsiribojant geografiniu, tautiniu ar kalbiniu principu. ELIP - lietuvius pasaulyje vienijanti jėga, grindžiama lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimu.

ELIP savitarnos ir talkos projektas. „Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“ yra šiuolaikinė knygnešystė. Iškilus klausimams ar turint pasiūlymų galite kreiptis į bendruomenę, bendruomenės narių aptarimo puslapiuose ar rašydami jiems laiškus. Atminkite, kad ELIP neturi etatinių apmokamų redaktorių, todėl nelaukite, kad kas nors už jus sutalpins jūsų surinktą informaciją. Tačiau kiekvienas bendruomenės narys ir leidėjų taryba yra pasiruošusi jums padėti savo patarimais, todėl visada galite kreiptis.

Kviečiame visus norinčius dalyvauti talkoje registruotis ir įsijungti į bendrą veiklą ir net tapti savo tematikos leidėjais. „Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“ pagrindinį dėmesį skirs savanoriškumui, kuris bus ne pasyviai stebimas, bet tai skatinama ir organizuojama: ieškomi įvairių sričių specialistai, vykdomas metodinis planavimas ir veiklos organizavimas.

Dėkojame Vilniaus universiteto Informacinių technologijų taikymo centrui bei Vytauto Didžiojo universitetui, kurie nemokamai skyrė serverius ir diskų resursus.

{{{titolo}}}

Dienos įvykiai

Lietuvoje

  • 1894 − įkurta lietuvių šelpimo draugija „Žiburėlis“, veikusi iki 1940 metų.
  • 1993 − atidarytas naujas Vilniaus oro uosto terminalas.
  • 2003Kanada pirmoji iš NATO valstybių ratifikavo Lietuvos prisijungimo prie Aljanso protokolus.

Pasaulyje


Gimę kovo 31 d.: 2010 m. Afrikos Tautų taurės komandų sudėtys/Gabonas, 2012 m. Afrikos Tautų taurės komandų sudėtys/Marokas, Benjaminas Alekna, Pulgis Andriušis, Angus Young, Stasys Anužis, Juozo sūnus (1878), Arpad von Degen, Beatričė Rožinskaitė, Bettina Zimmermann, Gediminas Arvydas Biziulevičius, Vincas Brazauskas, Uršulės sūnus (1900), Brunas Biskys, Petras Butkus, Algimantas Cibulskis, Coenraad Jacob Temminck, Felecijonas Daugvila, Jaroslavo sūnus (1900), Lėja Davidova-Medenė, Sergejus Diagilevas, Donatas Kazlauskas, Donatas Kazlauskas (1994), Jurgis Dragunevičius, Jono sūnus (1902), Ernestas Biskys, Frederikas V, Virginijus Gaivenis, Nikodemas Galdikas, Prano sūnus (1899), Zviadas Gamsachurdija, Vaidotas Globys, Al Gore, Audronė Grainienė, Antanas Gudynas, Antano sūnus (1902), Henrikas II, Irena Mančiauskienė, Benjaminas Jakševičius, Alekso sūnus (1895), Teresė Jankauskienė, Vidmantas Jarulis, John Fowles, Petras Juodelis, Veronikos sūnus (1901), Jérôme Rothen, Petras Kalpokas, Benjaminas Kaluškevičius , daugiau ...

Mirę kovo 31 d.: Raúl Alfonsín, Janis Baumanis, Romis Bemas, Bronius Gilys, Mykolas Gylys (1863), J. P. Morgan, Julijonas Jasienskis, Bronius Laucevičius-Vargšas, Pulgis Lumbis, Léo Taxil, Stasė Nedzinskienė, Izaokas Niutonas, Antanas Petrauskas (1881), Pilypas III Habsburgas, Pranciškus I, Antanas Tyzenhauzas , daugiau ...

{{{titolo}}}

Milkaus žodynas

Kristijono Milkaus 1800 m. lietuvių kalbos žinyno pratarmė

Milkaus žodynas — tai Kristijono Gotlybo Milkaus (Christian Gottlieb Mielcke, 1733-1807) sudarytas ir 1800 metais Karaliaučiuje išleistas „Lietuvių - vokiečių ir vokiečių - lietuvių kalbų žodynas“ (Littauisch - deutsches und Deutsch - littauisches Wörter - Buch).

Iš tikrųjų tai ištisas lietuvių kalbos aiškinamasis žinynas: su gramatika, eilėdara, tautosaka. Ir su iškiliausių to meto šviesuolių bei Prūsijos valdžios prakalbomis apie ypatingą lietuvių būdą, aukštą kultūrą ir kalbą, jos svarbą mokslui ir būtinybę išsaugoti kasdienei vartosenai, o nevietiniams pareigūnams mokytis lietuvių kalbos. Neginčijamų autoritetų: karaliaus patarėjo Kristupo Heilsbergo, Berlyno universiteto profesoriaus Danieliaus Jenišo ir Karaliaučiaus universiteto rektoriaus, filosofijos klasiko Imanuelio Kanto prakalbos visiems laikams užkirto kelią lietuvių kalbos vertei ir jos išsaugojimo svarbai menkinti. Prakalbos dalykiškos ir kritiškos, pabrėžiant savitumą ir lyginant vertę — tas vertinimas neprarado savo reikšmės, šiandien svarbus kaip niekad.

Veikalą Kristijonas Milkus surašė itin kruopščiai, išvalydamas nykstančią kalbą nuo svetimybių, nelietuviškos sakinio darybos ir kitų iškraipymų. Griežtai moksliniu pavidalu, sukėlęs kalbotyros pasaulyje aštrią polemiką, privertęs pripažinti lietuvių kalbos dėsnių savitumą, itin aukštą jos lygį, rodantį ir atitinkamą tautos kultūrą — nieko panašaus iki Milkaus nebuvo. Nuopelnais lietuvių kalbos atgaivinimui ir jos mokslinės vertės bei praktinės vartosenos įtvirtinimui Kristijonas Milkus nenusileidžia Martynui Mažvydui, Kristijonui Donelaičiui, Antanui Baranauskui, Kazimierui Jauniui, tik neseka jų tiesiogiai palyginti, pernelyg skirtingi.

{{{titolo}}}

Švietimas

Gimnazijos pastatas 1910 m.

Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija – viena seniausių Lietuvos gimnazijų, pradėjusi veikti 1825 m. Svisločiuje (dab. Baltarusija), 1851 m. perkelta į Šiaulius. Nuo 1851 m. rugpjūčio 30 d. Šiaulių vyrų gimnazija (rus. Шавельская мужская гiмназия), nuo 1920 m. – Šiaulių valstybinė gimnazija, nuo 1928 m. – Šiaulių valdžios berniukų gimnazija, nuo 1946 m. – Šiaulių Juliaus Janonio vidurinė mokykla, nuo 1996 m. – Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija.

Skaičiuojant nuo 1852 m. ši gimnazija išleido virš 150 gimnazistų laidų. Nuo jos įkūrimo vadovavo 33 direktoriai. Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją yra baigę labai daug žymių asmenybių.

Geltonmargė hesperijaCarterocephalus silvicola Meigen, 1829, hesperijų (Hesperiidae) šeimos drugys.

Patino sparnų viršus geltonas su juodomis dėmėmis. Patelės sparnų viršus su panašiu, bet intensyvesniu juodu raštu, primenančiu rudmargės hesperijos. Sparno ilgis: 12-15 mm.

Skraido nuo gegužės vidurio iki birželio mėnesio vidurio drėgnose pievose, pamiškėse, krūmynuose, pagrioviuose. Kiaušinėlius deda po vieną ant mitybinių augalų: dirsių, sorokių, kietavarpių. Žiemoja tarp susuktų mitybinių augalų lapų.

Šis gyvūnas paplitęs Europoje ir Sibire iki Ramiojo vandenyno.

Prūsijos ir Pomerelijos regionai

Prūsija (prūsiškai Prūsa, vok. Preußen, lenk. Prusy) - istorinis Europos regionas, esantis į pietvakarius nuo Lietuvos. Šiuo metu jo šiaurinę dalį valdo Rusija (Kaliningrado sritis) ir Lietuva (Klaipėdos kraštas), pietinė dalis priklauso Lenkijai.

Šiuo terminu taip pat įvardijamos kelios nebeegzistuojančios istorinės valstybės, pirmiausia Prūsijos kunigaikštystė ir Prūsijos karalystė, susiję su regionu, ir kelis šimtmečius dariusios didelę įtaką Vokietijos ir visos Europos istorijai.

Prūsijos regionas užėmė teritoriją, šiuo metu padalintą tarp trijų valstybių. Šiaurėje jis buvo ribojamas Baltijos jūros, ir krantas čia yra labai sudėtingas, turi keletą didelių lagūnų (Kuršių marios, Aistmarės), nerijų. Rytuose Prūsija ribojosi su Lietuva, pietuose - su Mazovija, pietryčiuose - su Palenke, o vakaruose - su Pomerelija (nuo kurios skyrė Vysla). Pastarasis, dar vadinamas Vakarų Prūsija, gali būti laikoma išplėstinio Prūsijos regiono dalimi.

{{{titolo}}}

Iliustracija

Merkinė"><a href=Merkinė" />

{{{titolo}}}

Enciklopedijos

Lietuvių enciklopedija.png Apie •> Lietuvių enciklopedija (11138) Futbolinis.png Futbolas Lietuvai ir pasauliui (69063) Book icoline.svg Knyga Lietuvai ir pasauliui (63516) Vytis logo web.png Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas (2350)

LogoWIKISPECIES.png Gyvosios gamtos enciklopedija (4212746) •> Augalai (1507174) • Grybai (484173) • Gyvūnai (2251937) • Paukščiai (125952) • Drugiai (483528) • ...

Mažeikių krašto enciklopedija.png Apie •> Mažeikių krašto enciklopedija


Mokyklos (6209) • (Aukštosiosgimnazijos (2662) • progimnazijos (259) • vidurinės (616) • pagrindinės (1595) • Likviduotos) •>

Mokyklų enciklopedijos Linkuvos gimnazija Emblema.gif Linkuvos gimnazija (839) • DSCN3625 resize.JPG Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija (394) • Siaulgimnazij.jpg Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija (345)


Lietuvos gyvenvietės -> (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus apskrityse) -> Vietovės, Lietuvos išnykusios gyvenvietės

Kitų valstybių gyvenvietės -> (Rusijos gyvenvietės, Karaliaučiaus srities gyvenvietės, Vokietijos gyvenvietės, ...)


Lietuvos piliakalniaiLietuvos šventyklosLietuvos vienuolynaiLietuvos kapinės


Lietuvos mokslininkaiUžsienio tautiečiai - menininkai, mokslininkai, visuomenės veikėjai‎‎


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: