Sritis:Pagrindinis puslapis

Puslapis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

{{{titolo}}}

Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui (ELIP)

Šiuo metu yra 18 078 462 straipsniai
P Science.png Mokslas P social sciences.png Bendruomenė P globe.svg Geografija P art.png Dailė P technology1.png Technika P sport.svg Sportas
P history.png Istorija P art-lightblue.png Asmenybės P psychology.png Filosofija P music.svg Muzika P religion.png Religija LogoWIKISPECIES.png Gyvybė
ELIP Gimė Svarbu Mokslai Sritys Enciklopedijos Pagalba Knygos (KLIP) sitemap
Mirė Naujienos Žodynai Lietuvių enciklopedija (LE) Kontaktai Futbolas (FLIP)

{{{titolo}}}

ELIP

„Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“ (ELIP) – tai visuotinių žinių kaupykla lietuvių kalba, kuria nemokamai gali naudotis kiekvienas (plačiau – straipsnyje Kaip naudotis enciklopedija?). Ji skirta aprašyti ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui, todėl enciklopedijoje rasite informaciją ir apie daugelį kitų šalių, jų asmenybių, reiškinių ir t.t. Lietuva – tai tik atspirties taškas, nuo kurio puoselėjama žinių sklaida visomis enciklopedinėmis kryptimis, neapsiribojant geografiniu, tautiniu ar kalbiniu principu. ELIP - lietuvius pasaulyje vienyjanti jėga, grindžiama lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimu.

ELIP savitarnos ir talkos projektas. „Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“ yra šiuolaikinė knygnešystė. Iškilus klausimams ar turint pasiūlymų galite kreiptis į bendruomenę, bendruomenės narių aptarimo puslapiuose ar rašydami jiems laiškus. Atminkite, kad ELIP neturi etatinių apmokamų redaktorių, todėl nelaukite, kad kas nors už jus sutalpins jūsų surinktą informaciją. Tačiau kiekvienas bendruomenės narys ir leidėjų taryba yra pasiruošusi jums padėti savo patarimais, todėl visada galite kreiptis.

Kviečiame visus norinčius dalyvauti talkoje registruotis ir įsijungti į bendrą veiklą ir net tapti savo tematikos leidėjais. „Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“ pagrindinį dėmesį skirs savanoriškumui, kuris bus ne pasyviai stebimas, bet tai skatinama ir organizuojama: ieškomi įvairių sričių specialistai, vykdomas metodinis planavimas ir veiklos organizavimas.

Dėkojame Vilniaus universiteto Informacinių technologijų taikymo centrui bei Vytauto Didžiojo universitetui, kurie nemokamai skyrė serverius ir diskų resursus.

{{{titolo}}}

Dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje


Gimę gegužės 27 d.: Leonardas Pranas Aleksiejūnas, Bronius Ališauskas, Jono sūnus (1899), Andrius Almanis, Evaldas Balčiūnas, Feliksas Balčiūnas, Juozo sūnus (1896), Aleksandras Blechertas, Juliaus sūnus (1890), Vaclovas Blėdis, Petras Bukauskas, Jurgio sūnus (1896), Stasys Bunius, Igno sūnus (1899), Christopher Lee, Antanas Galvonas, Liudo sūnus (1896), Gimena Accardi, Irena Valionienė, Stasys Jankauskas, Jurgio sūnus (1899), Vladas Jokubauskas, Jono sūnus (1900), Angelė Jurevičienė, Vincas Karčiauskas, Jurgio sūnus (1896), Audronė Kaušpėdienė, Vilius Kavaliauskas, Tamošius Krivonis, Anelės sūnus (1902), Juozas Laukaitis, Tomo sūnus (1901), Kazys Nekvedavičius, Stasio sūnus (1889), Vytautas Pakalniškis, Jonas Penčyla, Vinco sūnus (1898), Pranas Petrošius, William Petty (1623), Izolda Poželaitė-Davis, Bronislovas Kęstutis Pranckevičius, Jonas Pukartas, Ievos sūnus (1875), Leonas Radžiukynas, Vaclovas Raila, Eduardas Rozentalis, Stasys Santvaras, Jonas Valiukėnas, Igno sūnus (1899), Antanas Varnas, Juozo sūnus (1895), Kazimiera Verbylienė, Antanas Vičas-Vičiūnas, Kazio sūnus (1898), Antanas Zikas, Augusto sūnus (1887), Antanas Černius, Kazio sūnus (1894), Simas Šaukštas, Simo sūnus (1893) , daugiau ...

Mirę gegužės 27 d.: Adam Dowgird, Dmitrijus Apsišaukėlis, Lilita Berzinia, Konstantinas Daikoviciu, Jonas Dainauskas, Klemensas Jūra-Jūraitis, Kazimežas Levickis, Teodoras Tiškevičius Logoiskis, Aleksandras Tiškevičius III, Petras Velička, Vitalijus Solominas , daugiau ...

{{{titolo}}}

Milkaus žodynas

Kristijono Milkaus 1800 m. lietuvių kalbos žinyno pratarmė

Milkaus žodynas — tai Kristijono Gotlybo Milkaus (Christian Gottlieb Mielcke, 1733-1807) sudarytas ir 1800 metais Karaliaučiuje išleistas „Lietuvių - vokiečių ir vokiečių - lietuvių kalbų žodynas“ (Littauisch - deutsches und Deutsch - littauisches Wörter - Buch).

Iš tikrųjų tai ištisas lietuvių kalbos aiškinamasis žinynas: su gramatika, eilėdara, tautosaka. Ir su iškiliausių to meto šviesuolių bei Prūsijos valdžios prakalbomis apie ypatingą lietuvių būdą, aukštą kultūrą ir kalbą, jos svarbą mokslui ir būtinybę išsaugoti kasdienei vartosenai, o nevietiniams pareigūnams mokytis lietuvių kalbos. Neginčijamų autoritetų: karaliaus patarėjo Kristupo Heilsbergo, Berlyno universiteto profesoriaus Danieliaus Jenišo ir Karaliaučiaus universiteto rektoriaus, filosofijos klasiko Imanuelio Kanto prakalbos visiems laikams užkirto kelią lietuvių kalbos vertei ir jos išsaugojimo svarbai menkinti. Prakalbos dalykiškos ir kritiškos, pabrėžiant savitumą ir lyginant vertę — tas vertinimas neprarado savo reikšmės, šiandien svarbus kaip niekad.

Veikalą Kristijonas Milkus surašė itin kruopščiai, išvalydamas nykstančią kalbą nuo svetimybių, nelietuviškos sakinio darybos ir kitų iškraipymų. Griežtai moksliniu pavidalu, sukėlęs kalbotyros pasaulyje aštrią polemiką, privertęs pripažinti lietuvių kalbos dėsnių savitumą, itin aukštą jos lygį, rodantį ir atitinkamą tautos kultūrą — nieko panašaus iki Milkaus nebuvo. Nuopelnais lietuvių kalbos atgaivinimui ir jos mokslinės vertės bei praktinės vartosenos įtvirtinimui Kristijonas Milkus nenusileidžia Martynui Mažvydui, Kristijonui Donelaičiui, Antanui Baranauskui, Kazimierui Jauniui, tik neseka jų tiesiogiai palyginti, pernelyg skirtingi.

Linkuvos gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla (gimnazija) Pakruojo raj. Linkuvoje, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Iki 2005 m. Linkuvos vidurinė mokykla.

1606 m. minima pirmoji Linkuvos parapinė mokykla. 1923 m. Linkuvos mokyklai suteiktos gimnazijos teisės ir 1925 m. išleido pirmąją gimnazistų laidą. Nuo gimnazijos įkūrimo vadovavo 14 direktorių. Linkuvos gimnaziją yra baigę labai daug žymių asmenybių.


Praeitais mokslo metais Mokyklų varžytuves nugalėjo Linkuvos gimnazija.

Praeitais mokslo metais daug varžytuvėse pasidarbavo:

ELIP 2014 m. rugsėjo mėnesio mokyklų varžytuvių nugalėtojai:

Geltonmargė hesperijaCarterocephalus silvicola Meigen, 1829, hesperijų (Hesperiidae) šeimos drugys.

Patino sparnų viršus geltonas su juodomis dėmėmis. Patelės sparnų viršus su panašiu, bet intensyvesniu juodu raštu, primenančiu rudmargės hesperijos. Sparno ilgis: 12-15 mm.

Skraido nuo gegužės vidurio iki birželio mėnesio vidurio drėgnose pievose, pamiškėse, krūmynuose, pagrioviuose. Kiaušinėlius deda po vieną ant mitybinių augalų: dirsių, sorokių, kietavarpių. Žiemoja tarp susuktų mitybinių augalų lapų.

Šis gyvūnas paplitęs Europoje ir Sibire iki Ramiojo vandenyno.

Prūsijos ir Pomerelijos regionai

Prūsija (prūsiškai Prūsa, vok. Preußen, lenk. Prusy) - istorinis Europos regionas, esantis į pietvakarius nuo Lietuvos. Šiuo metu jo šiaurinę dalį valdo Rusija (Kaliningrado sritis) ir Lietuva (Klaipėdos kraštas), pietinė dalis priklauso Lenkijai.

Šiuo terminu taip pat įvardijamos kelios nebeegzistuojančios istorinės valstybės, pirmiausia Prūsijos kunigaikštystė ir Prūsijos karalystė, susiję su regionu, ir kelis šimtmečius dariusios didelę įtaką Vokietijos ir visos Europos istorijai.

Prūsijos regionas užėmė teritoriją, šiuo metu padalintą tarp trijų valstybių. Šiaurėje jis buvo ribojamas Baltijos jūros, ir krantas čia yra labai sudėtingas, turi keletą didelių lagūnų (Kuršių marios, Aistmarės), nerijų. Rytuose Prūsija ribojosi su Lietuva, pietuose - su Mazovija, pietryčiuose - su Palenke, o vakaruose - su Pomerelija (nuo kurios skyrė Vysla). Pastarasis, dar vadinamas Vakarų Prūsija, gali būti laikoma išplėstinio Prūsijos regiono dalimi.

{{{titolo}}}

Iliustracija

Laisvučiai"><a href=Laisvučiai" />

{{{titolo}}}

Enciklopedijos

Lietuvių enciklopedija.png Apie •> Lietuvių enciklopedija (11138) Futbolinis.png Futbolas Lietuvai ir pasauliui (63506) Book icoline.svg Knyga Lietuvai ir pasauliui (55209)

LogoWIKISPECIES.png Gyvosios gamtos enciklopedija (3100969) •> Augalai (1148947) • Grybai (471449) • Gyvūnai (1552181) • Paukščiai (111010) • Drugiai (451176) • ...

Mažeikių krašto enciklopedija.png Apie •> Mažeikių krašto enciklopedija


Mokyklos (6140) • (Aukštosiosgimnazijos (2601) • progimnazijos (259) • vidurinės (616) • pagrindinės (1594) • Likviduotos) •>

Mokyklų enciklopedijos Linkuvos gimnazija Emblema.gif Linkuvos gimnazija (784) • DSCN3625 resize.JPG Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija (392) • Siaulgimnazij.jpg Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija (345)


Lietuvos gyvenvietės -> (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus apskrityse) -> Vietovės, Lietuvos šnykusios gyvenvietės

Kitų valstybių gyvenvietės -> (Rusijos gyvenvietės, Karaliaučiaus srities gyvenvietės, Vokietijos gyvenvietės, ...)


Lietuvos piliakalniaiLietuvos šventyklosLietuvos vienuolynaiLietuvos kapinės


Lietuvos mokslininkaiUžsienio tautiečiai - menininkai, mokslininkai, visuomenės veikėjai‎‎


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: