Stačiakampis
Stačiakampis – lygiagretainis, kuris turi statųjį kampą.
Stačiakampis žymimas keturiomis didžiosiomis lotynų abėcėlės raidėmis – savo viršūnių pavadinimais (1 pav.).
Stačiakampio, kaip ir visų lygiagretainių priešingosios kraštinės yra lygios (AB = CD = b ir AD = BC = a) ir lygiagrečios (AB || CD, o AD || BC). Ilgesnioji stačiakampio kraštinė vadinama jo ilgiu, o trumpesnioji – pločiu.
Iš visų stačiakampių išskiriami kvadratai.
Stačiakampio savybės
Stačiakampis turi ne tik visas lygiagretainių savybes, bet ir tik jam būdingų savybių:
- Stačiakampio visi kampai yra statieji.
- Stačiakampio įstrižainės lygios.
Stačiakampio požymis
Stačiakampio požymis nusako, kaip išskirti stačiakampį iš kitų lygiagretainių.
- Lygiagretainis, kurio įstrižainės lygios, yra stačiakampis.
Stačiakampio perimetras ir plotas
Stačiakampio perimetras yra lygus ilgio ir pločio sumai, padaugintai iš dviejų (P = 2(a + b)). Stačiakampio ribojamą plotą galima rasti jo ilgį dauginant iš pločio (S = ab) arba pagal šiek tiek modifikuotą keturkampių ploto formulę:
Čia d – bet kuri iš stačiakampio įstrižainių, φ – kampas tarp įstrižainių.
Vikiteka
|