Stakliškės

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Stakliškės
   Stakliskes.gif   
Stakliskes.JPG
Aikštė Stakliškėse

Stakliškės
54°35′31″N 24°19′08″E / 54.592°N 24.319°E / 54.592; 24.319 (Stakliškės)Koordinatės:54°35′31″N 24°19′08″E / 54.592°N 24.319°E / 54.592; 24.319 (Stakliškės)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Prienų rajono savivaldybė
Seniūnija: Stakliškių seniūnija
Gyventojų: 747 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Stãkliškės
Kilmininkas: Stãkliškių
Naudininkas: Stãkliškėms
Galininkas: Stãkliškes
Įnagininkas: Stãkliškėmis
Vietininkas: Stãkliškėse
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: StakliškėsVikiteka

Stakliškės – kaimas Prienų rajono savivaldybėje, į rytus nuo Prienų, prie kelio  A16  VilniusPrienaiMarijampolė . Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Stakliškių Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1776 m.), koplyčia ir šventoriaus vartai.
Legenda cmentarz.svg Stakliškių pilkapynas
SilentHillFilmCultSymbol.svg Stakliškių I piliakalnis ir Stakliškių II piliakalnis
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Stakliškių vidurinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Stakliškių biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-59052)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Kultūros namai
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

„Lietuviško midaus“ įmonė



Turinys

Geografija

Šalia gyvenvietės prie Verknės trykšta Stakliškių versmės.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Pieštuvėnai – 5 km Nemaitonys – 11 km
Užuguostis – 6 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Pikelionys – 6 km
JIEZNAS – 11 km
Gripiškės – 2 km
AUKŠTADVARIS – 13 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Stakliškės OpenLayers žemėlapyje
Stakliškės TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

UAB „Lietuviškas midus“ bendrovė

Vietovė minima kryžiuočių kelių aprašymuose nuo 1375 m. kaip „visko gausus kraštas“. Nuo 1513 m. – miestelis. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Stakliškes užrašė Barborai Radvilaitei.[7] Iki 1586 m. pastatyta pirmoji Stakliškių bažnyčia.

XVIII a. seniūnas L. Pacas įrengė šaltinių druskos varyklą. 1791 m. mineralinius vandenis tyrė VU profesorius S. Jundzilas. 1847 m. mineraliniai vandenys imti naudoti gydymo tikslams – tais metais atidaryta nedidelė medinė gydykla, kurioje 1853 m. gydėsi apie 200 žmonių. Miestelis XIX a. viduryje buvo svarbus kurortas, tačiau 1857 m. dėl žaibo ištiko didelis gaisras ir kurortas nebeatsigavo, vietoje jo išpopuliarėjo netoliese buvęs Birštonas.

1919 m. vasarą miestelį okupavo lenkų armija. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1968 m. spalio 23 d. sudaryta dabartinė gyvenvietė, kai buvo sujungtos Stakliškės I ir Stakliškės II.

1997 m. patvirtintas naujasis Stakliškių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1565 m. Stakliškių valsčiaus centras Kauno apskritis
19191946 m. Alytaus apskritis
19461950 m. Prienų apskritis
19501962 m. Stakliškių apylinkės centras Jiezno rajonas
19621995 m. Prienų rajonas
1995 Stakliškių seniūnijos centras Prienų rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

1375 m. vokiečių ordinų kronikoje minimos kaip Staghelisken, 1385 m. kaip Stakelisken. Gali būti, kad vietovardis kilęs nuo bendrinio žodžio staklės, nors priesaga -iškės dažniausiai taikoma vietovardžiams, kilusiems iš asmenvardžių. Tačiau pavardė su šaknimi stakl- nėra žinoma. Viena iš senesnių ordino minimų formų turi šaknį stakel-, kurią būtų galima kildinti iš mažybinės pavardės Stakelė ar Stakelis, kuri savo ruožtu kilusi nuo Stakė, Stakas ar Stakys, o šioji nuo krikščioniško vardo Stanislovas arba Eustachijus (trumpiniai – Stakas, Stachas). Nors ir maža tikimybė, kad XIV a. pabaigoje jau buvo krikščioniškų vardų pietų Lietuvoje, tačiau tai įmanoma.[8]

XX a. tarpukariu norminė lytis buvo Stakliškis.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2011 m.
1868 m.*[4] 1901 m.*[3] 1970 m.sur.[9] 1982 m.[10] 1987 m.[11] 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
1 305 1 869 1 410 1 160 945 940 747 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Stakliškių pradinę mokyklą baigė rašytojas Liudas Gira (vienas jo slapyvardžių – Stakliškių Liudas). Šią mokyklą taip pat baigė išeivijos veikėjas Vincas Andrulis (1890–1972), miręs JAV, bet palaikai atgabenti ir perlaidoti Stakliškių kapinėse. Mokykloje yra jo memorialinė ekspozicija.

Šaltiniai

  1. Stakliškės. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Стоклишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 31А (62) : Статика — Судоустройство. С.-Петербургъ, 1901., 680 psl. (rus.){{#subobject:Stakliškės (Стоклишки, ESBE) |Straipsnis=Stakliškės |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Стоклишки |Žodyno tomas=Т. 31А (62) |Žodyno puslapis= 680 psl. }}
  4. 4,0 4,1 Стоклишки. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 763 psl. (rus.)
  5. Stakliškės maps.vlasenko.net
  6. Stakliškės loadmap.net
  7. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
  8. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 197–1999 psl.
  9. Stakliškės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 277 psl.
  10. Stakliškės. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas. - 367 psl.
  11. Stakliškės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 86 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: