Stalo žaidimai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Kiniškos šaškės, dar žinomos Halmos trims pavadinimu
Vaizdas:Board games for children. 1978.jpg
Lietuvoje gaminti stalo žaidimai vaikams, 1978 m.

Stalo žaidimai dažniausiai žaidžiami ant žaidimo lentos ar kitaip pažymėto žaidimo ploto su specialiais žaidimo komponentais (kauliukai, figūrėlės, kortelės).

Stalo žaidimų tipai

Daugeliui, išgirdus žodį "stalo žaidimai", galvoje sukuriama asociacija su vaikais ar paaugliais. Tačiau stalo žaidimų yra labai daug ir įvairių, sukurtų skirtingoms amžiaus grupėms, reikalaujančių skirtingų žaidėjo savybių (strateginis mąstymas, diplomatiniai sugebėjimai, rankų miklumas, kurybiniai gebėjimai) ir naudojančių skirtingus žaidimo komponentus. Dauguma net nesusimąsto, kad stalo žaidimai turi ir mokomąja vertę. Tarp gausybės spalvingų žaidimų galima rasti tokių, kurie vysto vaiko raidą, padeda pažinti raides ir mokytis skaityti, lavina matematinius, loginius bei kurybinius įgūdžius. Vis dažniau prie stalo žaidimų galima sutikti ir vyresnių, net ir garbaus amžiaus žmonių, susižavėjusių šia turininga ir užkrečiančia pramoga, kuri tampa lyg šeimos tradicija susirinkti prie bendro stalo. Neretai kalbant apie stalo žaidimus omenyje taip pat turimi ir klasikiniai žaidimai (šachmatai, šaškės, domino), kortų žaidimai ar vaidmenų žaidimai.

Istorija

Stalo žaidimai užėmė gana svarbią vietą daugumoje senovės civilizacijų. Seniausiu stalo žaidimų laikomas egiptietiškas Senet, rastas 4 tūkstantmečio prieš mūsų erą kapavietėse. Iš senųjų stalo žaidimų dabar plačiausiai žaidžiami šachmatai ir go.

Ilgą laiką, beveik išimtinai aukštuomenės pramoga buvę stalo žaidimai, kaip idealus šeimos laisvalaikio leidimo būdas išpopuliarėjo JAV XX amžiaus viduryje. Didžiausias pagyvėjimas, po vėliau prarastų pozicijų kompiuteriniams ir konsolių žaidimams, „gyvų“ žaidimų rinkoje buvo juntamas 9-ajame dešimtmetyje, atsiradus kolekcionuojamiems kortų žaidimams (pvz., Magic: the Gathering) ir padidėjus modernių stalo žaidimų populiarumui.

Senoviniai žaidimai

Daugelis iki XX-ojo amžiaus sukurtų žaidimų buvo abstraktūs (Go, Mancala, Tablut) ar beveik abstraktūs (Šachmatai, Kiniški šachmatai) ir skirti dviem žaidėjams. Dauguma jų turi gilias tradicijas ir yra išsikovoję sportinio žaidimo teises. Tokie žaidimai yra beveik išimtinai be sėkmės elementų. Seniausias iki šiol žaidžiamas žaidimas, kuriame yra atsitiktinumo faktorius yra Nardai, naudojantis du šešetainius kauliukus.

Šiuolaikiniai žaidimai

Šiuo metu populiariausiais įvardinami stalo žaidimai Monopoly, Risk ir Game of Life buvo sukurti JAV daugiau kaip prieš pusę amžiaus. Dėl sumanios Hasbro ir kitų stambių žaislų gamintojų politikos, naujiems stalo žaidimams prasimušti į rinką yra be galo sunku. Kaip tik dėl to platus šiuolaikinių stalo žaidimų pasaulis yra menkai pažįstamas eiliniam vartotojui.

Šiuolaikinius stalo žaidimus būtų galima dalinti į dvi grupes. Pirmojoje liktų vadinamo „amerikietiško stiliaus“ žaidimai. JAV, nepaisant išpopuliarėjusių, anksčiau minėtų, nesudėtingų Monopoly ar Risk, buvo kuriami daug sudėtingesni ir strategine prasme „gilesni“ žaidimai. Acquire ir Diplomacy galima paminėti kaip tipinius tokių žaidimų pavyzdžius. JAV nuo aštuntojo dešimtmečio taip pat išpopuliarėjo kariniai žaidimai, kurie stengėsi kuo labiau priartėti prie tikros mūšio simuliacijos ir dėl to neretai užtrukdavę keletą ar net keliolika valandų. Tarp jų būtų galima paminėti ypač populiarų Squad Leader ir po jo sekusį Advanced Squad Leader.

Kitą stalo žaidimų grupę įprasta vadinti „vokiškojo stiliaus“, nors patys vokiečiai tokius žaidimus vadina „Autorenspiele“. Šie žaidimai dažnai orientuoti į šeimas, todėl apytikslis žaidimo laikas beveik nebūna didesnis nei 90 minučių. Dar kitaip vadinamuose „europietiškais“ žaidimuose, priešingai nuo amerikoje kurtų produktų, ypatingai daug dėmesio skiriama žaidimo komponentų vizualinei pusei ir patvarumui. Čia taip pat daug lengviau varijuojama žaidimo temomis – nuo besistumdančių ant ledo pingvinų iki keliauninkų lenktynių traukiniais po Ameriką. Beje, Europietiški žaidimai įvairiuose stalo žaidimų topuose (Internet Top 100 Games list, BoardGameGeek rankings) lengvai nukonkuruoja Monopoly, Risk ir Trivial Pursuit. Geriausiais laikomi Puerto Rico, Caylus ir Euphrat & Tigris.

Paminėtini ir tokie pasaulinio populiarumo sulaukę stalo žaidimai, kaip: Ticket to ride, 2004 metais Vokietijoje pelnęs geriauso metų žaidimo (Spiel des Jahres) titulą ir iki šių dienų neprarandantis savo gerbėjų; nuostabaus dizaino lobių ieškojimo žaidimas Tobago; fantazija ir meniškumu persismelkęs vienas populiariausių vakarėlių žaidimų Dixit, taip pat pelnęs geriausio metų žaidimo titulą 2010 metais.


Be abejo, daugeliu atvejų šis skirstymas nėra visiškas tikslus. Europoje vis dažniau pasirodo rimtų karinių žaidimų, su puikia vizualine dalimi, o žaidimų kūrėjai iš Amerikos perima europietiškas tradicijas.

Kariniai žaidimai

Kariniuose stalo žaidimuose stengiamasi atkartoti istorinį mūšį paliekant laisvės žaidėjų sprendimams, bet kuo mažiau nukrypstant nuo tikrovės. Mūšių mąstai dažnai smarkiai skiriasi – simuliuoti bandomi ir atskiri mūšių epizodai, ir ištisos karinės kampanijos.

Daugiausia karinių žaidimų yra vadinamojo Hex-and-counter pobūdžio. Tokio tipo žaidimuose lenta padalintas į šešiakampius laukelius, o atspindėti įvairaus tipo pajėgas naudojamos nedidelės kartono kortelės. Taip pat galima sutikti blokelių žaidimų, kuriuose detalės išdėstomos taip, kad savo pajėgas matytų tik pats žaidėjas. Trečias dažniau sutinkamas variantas yra figūrėlių žaidimai. Juose kareiviai ir technika suformuoti iš plastiko ar metalo.

Veiksmų baigčiai kariniuose žaidimuose nustatyti dažniausiai naudojami kauliukai ir specialios kortų kaladės.

Labiausiai paplitusi žaidimų tema – Antrasis pasaulinis karas. Taip pat daug dėmėsio skiriama Napoleono karams, Pirmajam pasauliniam karui, JAV pilietiniam karui. Egzistuoja ir kūrinių fantastiniuose pasauliuose, dažniausiai sukurtų pagal grožinę literatūrą.

Nuorodos



Commons-logo.svg.png Vikiteka: Stalo žaidimai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+8604-46=8558 wiki spaudos ženklai).
  • Edvinas Giedrimas – redaktorius – 0% (+0-127=-127 wiki spaudos ženklai).