Stalupėnų apskritis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Stalupėnų apskritis
Landkreis Stallupönen

Flag of Preussen 1701-1918.jpg

1818 – 1945

Flag of USSR.svg

Ostpreussen 1905.svg

Apskritis Gumbinės apygardoje (melsva) iki 1905 m.

Valstybė: Prūsijos karalystė
Apygarda: Gumbinės apygarda
Administracinis centras: Stalupėnai
Plotas: 703,9 km² ({{{plotasmetai}}})

[[Kategorija:Šablonas:Country data Prūsijos karalystė istoriniai administraciniai vienetai]]

Stalupėnų apskritis (vok. Landkreis Stallupönen, nuo 1938 m. Ebenrodės apskritis, Landkreis Ebenrode) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Stalupėnai.

Geografija

Apėmė Mažosios Lietuvos rytinę dalį Rausvės, Duobupės baseinuose ir Pisos aukštupį Romintos girios šiauriniame pakraštyje. Ribojosi su Vilkaviškio, Pilkalnio, Gumbinės, Geldapės apskritimis. 1939 m. apskrities plotas buvo 703,9 km², gyveno 41 265 gyventojai, 58,6 gyv./km².

Apskrityje buvo du miestai – Stalupėnai, 1938 m. pervadintas Ebenrode ir Eitkūnai, 165 seniūnijos ir 2 valstybiniai dvarai. Apskrityje buvo 9 evangelikų liuteronų parapijos: Bildviečiai, Enciūnai, Gėritai, Katniava, Košūbai, Pilupėnai, Stalupėnai, Žirgupėnai ir Tolminkiemis.

Istorija

Seniausi archeologiniai radiniai apskrityje priskirtini Kundos kultūrai. XIII a. šioje teritorijoje gyveno prūsai nadruviai. Vokiečių ordinas galutinai įsitvirtino tik XIV a. viduryje, kai buvo numalšintas Didysis prūsų sukilimas. 1656 m. kraštą nuniokojo totoriai. Iki 17091711 m. maro ir po jo sekusio bado krašte daugumą gyventojų sudarė lietuvininkai laukininkai. Po to prasidėjusi Didžioji Prūsijos kolonizacija pakeitė gyventojų tautinę sudėtį, bet išliko lietuviški vietovardžiai. Be to, ir atsikėlę vokiečiai, norėdami pabrėžti neva bajorišką kilmę, dažnai prie savo vardo pridėdavo von (liet. fon–iš) ir vietovardžio pavadinimą, todėl net XIX a. pabaigoje buvo sunku atskirti, kuris lietuvis, kuris vokietis.[1]

Kraštas pasižymėjo žemės ūkio kultūra, gyvulininkyste, garsėjo auginamais arkliais ir žirgais. Ypač žirgais garsėjo Trakėnų miestelis ir dvaras 11 km. į pietvakarius nuo Stalupėnų. Trakėnų dvare Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I 1732 m. įsteigė žirgyną, kuriame buvo auginama per 1200 arklių. Kergiant nedidelius vietinius arklius su atvežtais vokiečių milžinais, buvo išvesta gera ir patvari trakėnų žirgų veislė. Valdžios remiami ir kiti ūkininkai pradėjo auginti arklius, kuriuos nuo 1821 m. pradėjo supirkinėti Prūsijos ir Vokietijos kariuomenės. Amžiaus pabaigoje net du trečdaliai Vokietijos kariuomenės žirgų buvo kilę ir Rytprūsių. 1932 m. minint žirgyno 200 m. jubiliejų Trakėnų parke buvo pastatyta žirgo skulptūra, apšviesta liktarnos šviesa.[2]

1824 m. sausio 1 d. Žirgupėnai buvo prijungti prie Gumbinės apskrities. 1938 m. rugsėjo 7 d. naciai pervadino daugelį Mažosios Lietuvos vietovių. Stalupėnai, o nuo 1939 m. sausio 1 d. ir apskritis pervadinta Ebenrodės vardu. 1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo du miestai, 165 savivaldybės ir du valstybiniai dvarai.

1944 m. rudenį apskritį okupavo TSRS. Po Antrojo pasaulinio karo sudaryta Potsdamo sutartis 50 metų kraštą perdavė valdyti Tarybų Sąjungai. Buvo sudaryta Kaliningrado sritis, joje – Nesterovo rajonas, apėmęs beveik visą Stalupėnų apskritį.

1894 m. per apskritį nutiestas geležinkelis Tilžė – Stalupėnai bei valstybinis plentas.[3]

Gyventojai

Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:[4]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.
1890 m. 1900 m. 1910 m.sur. 1925 m.sur. 1933 m.sur. 1939 m.sur.
45 329 44 336 43 453 43 515 42 220 40 823

Gyventojai pagal tikėjimą

Metai Gyventojai Evangelikai Katalikai Žydai
1890 45 329 n.d. 532 368
1900 44 336 43 034 737
1910 43 453 41 892 985
1925 43 515 42 342 863 199
1933 42 220 40 890 1 019 191
1939 40 823 38 558 1 019 106

Valsčiai

1905 m. apskrityje buvo 21 valsčius: Baiblių valsčius, Bildviečių valsčius, Druskių valsčius, Eitkūnų valsčius, Enciūnų valsčius, Galkiemio valsčius, Geryčių valsčius, Jentkutkampių valsčius, Jukniškių valsčius, Katinavos valsčius, Kašūbų valsčius, Malonėlių valsčius, Miliūnų valsčius, Opstainių valsčius, Pilupėnų valsčius, Puodžiūnų valsčius, Saudargų valsčius, Stalupėnų valsčius, Sugintų valsčius, Šakumų valsčius, Vanagupių valsčius.[5]

Lietuviai

Vokiečių oficialios statistikos duomenimis, 1890 m. Stalupėnų apskrityje iš 45 329 gyventojų lietuviais užsirašė 2250, apie 0,5 % žmonių, nors to meto žmonių prisiminimuose pažymima, kad ir mieste, ir kaime dauguma kalbėjo lietuviškai. Tik lietuviškai buvo kalbama turguose, į kuriuos dėl pigių pramoninių prekių suvažiuodavo kapsai ir suvalkiečiai.

Stalupėnų apskritis neatsiejama nuo Kristijono Donelaičio vardo. Jis 17401743 m. mokytojavo Stalupėnuose, o nuo 1743 m. iki mirties buvo Tolminkiemio kunigas.

Šaltiniai

  1. Varpas, 1892 m. Nr.10
  2. Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. IV t. Lietuvių enciklopedijos leidykla, Bostonas, 1968 m. 753–757 psl.
  3. Das Ortsbuch für das Deutsche Reich. Herausgegeben in Verbindung mit der Deutschen Reichsbahn und Deutschen Reichspost. Berlin, 1927.
  4. Rinkimų istorija
  5. Stalupėnų apskritis. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 890 psl.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 94% (+7425-3=7422 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 6% (+452-0=452 wiki spaudos ženklai).
  • Rimantas Lazdynas – redaktorius – 0% (+12-0=12 wiki spaudos ženklai).