Stanisław Pławski
| Stanisław Pławski | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1883 m. rugsėjo 6 d. Rokiškis, Rusijos imperija |
| Mirė | † 1950 m. rugpjūčio 7 d. Brvinuvas, Lenkijos Liaudies Respublika |
|
| |
| Tėvas | Motiejus Plavskis |
| Motina | Ona Krikovskaitė |
|
| |
| Veikla | Politikas, visuomenės veikėjas.
|
Stanislovas Plavskis (1883 m. rugsėjo 6 d. Rokiškyje, Rusijos imperija – 1950 m. rugpjūčio 7 d. Brvinuve, Lenkijos Liaudies Respublika) – politikas, visuomenės veikėjas.
Biografija
Gimė 1883 m. rugsėjo 6 d. Rokiškyje, Motiejaus ir Onos Krikovskaitės šeimoje. 1909 m. baigė Rygos technikos universitetą. Po 1917 m. vasario revoliucijos Rusijoje įstojo į Lenkijos socialistų partiją. 1917 m. birželį Sankt Peterburge išrinktas į partijos komitetą. Po spalio revoliucijos gruodžio mėnesį išrinktas partijos tarybos pirmininku. 1918-1921 m. įsigalėjus bolševikams veikė pogrindinėje socialistų partijoje. 1921 m. išvyko į Lenkiją. 1922-1930 m. buvo Vilniaus darbo biržos vadovu ir darbo bei socialinės apsaugos ministro patarėjas. Buvo Vilniaus miesto tarybos narys. 1922 m. išrinktas į Lenkijos seimą kaip Lenkijos socialistų partijos kandidatas, 1928 m. perrinktas. Nuo 1930 m. dirbo darbo inspektoriumi Ivano Frankivske, o nuo 1932 m. Lvove. 1939 m. sovietams užėmus Lvovą dirbo miesto universitete dėstytoju. Miestą okupavus vokiečiams dirbo chemijos mokytoju profesinėje mokykloje. Nuo 1945 m. spalio 15 d. dirbo Darbo ir socialinės rūpybos ministerijoje. 1947 m. gegužį paskirtas Darbo inspekcijos departamento vadovu. 1948 m. tapo Lenkijos komunistų partijos nariu. Mirė 1950 m. rugpjūčio 7 d. Brvinuve.