Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė

Gimė 1874 m. liepos 9 d.
Šiauliai
Mirė 1958 m. sausio 16 d. (83 m.)
Vaterburis

Tėvas Jonas Jakševičius
Sutuoktinis(-ė) Kazimieras Venclauskis
Vaikai

Danutė ir Gražbylė


Veikla
aktorė, režisierė, visuomenės ir kultūros veikėja
Paminklo Motinai atidengimas 1993 m. gegužės 2 d. Šiauliai, Venclauskių namų galerija

Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė (1874 m. liepos 9 d. Šiauliuose1958 m. sausio 16 d. Vaterburyje, JAV) – pirmoji profesionali lietuvių aktorė, režisierė, visuomenės ir kultūros veikėja, užaugino ir išauklėjo daugiau kaip šimtą našlaičių ir beglobių vaikų.

Biografija

Baigė Rygos mergaičių gimnaziją. Platino lietuvišką spaudą, įsijungė į tautinį judėjimą. Scenos meną studijavo dramos kursuose Rygoje ir Peterburge. Grįžusi į Šiaulius vaidino Nikolajaus Dolžanskio Rusų teatro trupėje.

1899 m. rugpjūčio 20 d. Palangoje ir vėliau Liepojoje, Rygoje, Šiauliuose režisavo pirmąjį lietuvišką spektaklį Antano Vilkutaičio-Keturakio „Amerika pirtyje“, vaidino jame Agotą. Tik dėl to, kad buvo kilusi iš bajorų, caro žandarai jos neareštavo, kaip kitų spektaklio organizatorių. Byla buvo perduota Tifliso policmeisteriui gruzinui, kuris buvo palankus tautinėms mažumoms. Be to, 1902 m. ji ištekėjo už Dorpato universiteto Teisės fakulteto studento, būsimojo advokato, vieno iš Lietuvos socialdemokratų partijos lyderių Kazimiero Venclauskio. 19031908 m. gyveno Rygoje, dalyvavo miesto lietuvių kultūros organizacijų veikloje. 1908 m. Šiauliuose viena iš dramos, muzikos ir dainos draugijos „Varpas“ steigėjų. Toliau režisavo lietuvių autorių, ypač Vydūno pjeses. Sumanymą steigti profesionalų teatrą sužlugdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas.

Karo metu gyveno Tuloje, po karo dirbo mokyklose, dalyvavo visuomeninėje ir labdaringoje veikloje, kelis kartus vienintelė moteris buvo išrinkta Šiaulių miesto tarybos nare.

Stanislavos ir Kazimiero Venclauskių šeima unikali tuo, kad išaugino ir išauklėjo apie 100 pokario našlaičių, pamestinukų, beglobių vaikų. Dar keliolika vaikų šeimoje augo ir prieškario metais. Priimdama auginti vaikus stengėsi bent tuo prisidėti savo kraštui ruošdama inteligentišką jaunąją kartą. Ji priglobė visus, kam ta globa buvo reikalinga ir leido į mokslus, suteikdama Jakševičiaus pavardę, nes Šiaulių vyrų gimnazija buvo pastatyta ant Jono Jakševičiaus, Stanislavos tėvo, žemės ir 1846 m. kovo 22 d. sutartyje buvo parašyta, kad aukotojo sūnus ir dvi kartos bus atleidžiamos nuo mokesčio už mokslą. Nors tų „sūnų“ ir „dukterų“ mokėsi labai daug, sutarties buvo laikomasi. Stanislavos vyras advokatas Kazimieras Venclauskis pritarė žmonos veiklai ir rėmė ją materialiai. Tarp S. Venclauskienės globotinių buvo poetas Julius Janonis, būsimasis mokytojas Tomas Stonis, gydytojas Vladas Pampikas, teisininkas Algirdas Jakševičius, Ilinojaus universiteto profesorius Marius Veclauskis…

Tik 1940 m. mirus vyrui ir Lietuvą okupavus rusams S. Venclauskienės labdaringoji veikla prislopo. Antrojo pasaulinio karo metais padėjo Šiaulių gete kalėjusiems žydams. Artėjant frontui pasitraukė į Vakarus, nes žinojo, kad dar 1941 m. birželio mėnesį buvo įtraukta į tremtinių sąrašus, o po karo su dukra išvyko į JAV. Gyveno Vaterbury mieste netoli Niujorko.[1]

Dukterys teisininkė Danutė ir advokatė, Šiaulių miesto Garbės pilietė Gražbylė Venclauskaitės.

Atminimas

Šiaulių visuomenė, siekdama įamžinti žmogiškąjį Stanislavos Venclauskienės žygdarbį, pastatė paminklą Motinystei jos namų (dabar Aušros muziejus) galerijoje. Stanislavos Venclauskienės klasė yra Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje, ten skiriama jos vardo stipendija. Jai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusiai nuo sunaikinimo žydus, pasodintas medis Izraelyje, Jeruzalėje. Jos garbei 100-ųjų gimimo metinių proga Šv. Mišias laikė pats Šv. Tėvas.

Šaltiniai

  1. Leonas Peleckis. Namuose ant Pasadnos ulyčios. Vilnius, 1991 m.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 89% (+4698-89=4609 wiki spaudos ženklai).
  • Rimantas Lazdynas – redaktorius – 14% (+754-98=656 wiki spaudos ženklai).