Stanislava Kačerauskaitė-Sabaliauskienė
Stanislava Sabaliauskienė (Kačerauskaitė) | |
---|---|
| |
Gimė | 1957 m. Pakruojo rajono Linkuvoje |
| |
Veikla | Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento Pedagogų veiklos skyriaus darbuotoja
|
| |
Išsilavinimas | 1975 m. Linkuvos gimnaziją (LI laida). |
Alma mater | 1979 m. Šiaulių universitetas |
Stanislava Kačerauskaitė-Sabaliauskienė (g. 1957 m. Pakruojo rajono Linkuvoje) – Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento Pedagogų veiklos skyriaus darbuotoja
Stanislava gimė ir augo Linkuvoje. 1975 m. baigė Linkuvos gimnaziją (LI laida).
Prisiminimai
Vienas mano auklėtinis man parašė, kad žmogaus gyvenimas prasideda ne tada, kai jis gimsta, bet tada, kai jis pradeda prisiminti. Man, kaip ir daugeliui, ryškiausi prisiminimai susiję su mokykla, joje dirbusiais mokytojais, draugais. Norėdama suvokti išskirtinį Linkuvos gimnazijos mokytojų vaidmenį visiems gimnazijoje besimokantiems mokiniams, neseniai susimąsčiau, kad mano laida pradėjo lankyti mokyklą praėjus 18 metų po II pasaulinio karo. Vadinasi, mūsų mokytojų vertybinės nuostatos susiformavo nepriklausomoje Lietuvoje. Profesionalūs, eruditai, autoritetai – tai Linkuvos gimnazijos mokytojai. Lietuvių k. mokytoja Stanislava Lovčikaitė, anglų k. mokytojas Algis Aleksandras Dičpetris, chemijos mokytoja Bernadeta Dičpetrienė, geografijos mokytoja Irena Liutkevičiūtė (šokių būrelio, Naujametinių karnavalų scenaristė ir režisierė), kūno kultūros mokytojai Alfonsas Mališauskas ir Zita Žagrytė-Mališauskienė, rusų k, mokytoja ir mūsų klasės Auklėtoja Nijolė Marcinkutė. Nežinau, ar buvo dar nors viena mokykla Lietuvoje, kur Naujuosius metus mokiniai sutikdavo kartu su mokytojais. Naujametinio spektaklio apie mokyklos gyvenimą laukdavome visi ir kaip aš didžiavausi, kai gavau vaidmenį. Vadovaudami mokytojos I. Liutkevičiūtės šokėjai iš mažo provincijos miestelio dalyvavo respublikinėse Dainų ir šokių šventėse. Visus mokytojus išvardinti sunku, jie visi padėjo mokiniams ir suteikė galimybę siekti savo karjeros. Iš kartos į kartą perduodamos vertybės suformavo tai, kad ir šiandien Linkuvoje mokytojai yra labai gerbiami. Lietuvių, užsienio, rusų literatūra – skaičiau tiek knygų, kad tėvams jau reikėdavo drausti skaityti. Išmokti, sužinoti kuo daugiau ir sportuoti – visa tai lydėjo mane mokykloje. Todėl ir pasirinkau mokytojos specialybę ir toliau sportavau (tiek mokykloje, tiek Šiaulių pedagoginiame institute, tiek pradėjusi dirbti Pakruojo vidurinėje mokykloje). Mūsų auklėtoja – N. Marcinkutė, mums davė tiek daug, be Auklėtojos nebūčiau tuo, kuo esu dabar... Ir vis lydintis kaltės jausmas – per mažai mes aplankome Auklėtoją, per mažai pasakome padėkos žodžių, per mažai rūpinamės. Baigus Šiaulių pedagoginį institutą 1979 m. pradėjau dirbti Pakruojo vidurinėje mokykloje, rusų k. ir literatūros mokytoja. 2000 m. dirbau Prienų švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja, nuo 2003 m. dirbu Švietimo ir mokslo ministerijoje. Stanislava |